Levaniškių bendruomenė kartu su partneriais lankėsi Nidoje

Spalio 2-3 d. Levaniškių bendruomenės nariai kartu su partneriais (Budrių bendruomenės atstovais) vyko į pramoginę-pažintinę kelionę – Nidą, kur dalyvavo Lietuvos bendruomenių forume-konferencijoje ,,Regionų kultūros politika ir bendruomenės“. Čia klausėsi pranešimų, diskutavo, o vėliau dalyvavo edukacinėse ir pažintinėse programose. Į kelionę vykta už projekto „Į kultūrinio darbo ir bendruomeniškumo praktiką“ lėšas, pagal laimėtą atrankos paraišką, kurią parengė Levaniškių bendruomenė; tai nevyriausybinių organizacijų ir bendruomeninės veiklos stiprinimo 2021 metų veiksmų plano 1.1.4 priemonė „Stiprinti bendruomeninę veiklą savivaldybėse“.

Forume kalbėta, kaip svarbu siekti, kad kultūros paslaugų teikimas regionuose būtų tolygus, aptarta, kaip įmanoma prisidėti prie kultūros politikos įgyvendinimo, žvelgiant per kultūros regioninės politikos prizmę, išryškinta Mažųjų kultūros sostinių reikšmė vietos bendruomenių kultūroje. Pranešėjai pabrėžė, kad svarbu skatinti vietos bendruomenių dalyvavimą įvairioje kūrybinėje veikloje, ugdant kultūrines kompetencijas, pilietiškumą ir bendruomeniškumą.

LR Seimo kultūros komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis savo pranešime kalbėjo apie vietos bendruomenių vaidmenį kultūros politikoje. LR Kultūros ministerijos viceministras Albinas Vilčinskas skaitė pranešimą apie kultūros politikos ir regioninės kultūros aktualijas. Pasak A. Vilčinsko, per trejų metų laikotarpį dažniausiai finansuoti tarpsritiniai projektai (26 už 193,3 tūkst. Eur), antroje vietoje – muzikos (15 už 107 tūkst. Eur), trečioje – bibliotekų srities. „Džiugina proveržiai mažųjų kultūros sostinių projektuose, nes nepamiršta žmonių su negalia, tautinių mažumų, istorinės atminties, sugeba įtraukti ir teisingai pozicionuoti: parodo istoriją, atskleidžia kultūrinį savitumą. Kiekvienais metais įvyksta 10 mažosios Lietuvos kultūros sostinių projektų. Bendras Lietuvos kultūros tarybos finansavimas, skirtas bendruomeninių iniciatyvų veikloms, augo 21 proc. Lankytojų ir dalyvių sumažėjo maždaug dvigubai – COVID-19 pandemijos sukelti ribojimai itin paveikė bendruomeninį (mėgėjų) meną“, – teigė A. Vilčinskas.

 Apskrito stalo diskusijoje, kurią moderavo Mykolo Romerio universiteto prof. dr. Saulius Nefas, svarstyta, ko vietos bendruomenės tikisi ir ką valdžios institucijos gali padaryti vietos bendruomenių politikos srityje. Diskusijų metu iškeltas tikslas žengti link aukštos vertės ir įvairių raiškos formų kultūros prieinamumo ir žinomumo visoje Lietuvoje.

Pasibaigus forumui-konferencijai, Levaniškių ir Budrių bendruomenių atstovai dalyvavo garso terapijoje, kuri grindžiama garso akustinių savybių teigiamu psichologiniu poveikiu. Išbandę vieną garso terapijos seansą ir atgavę jėgas po ilgos kelionės, levaniškiečiai ir budriečiai apsilankė visiškai naujame (2021-ųjų vasarą atidarytame) Kazimiero ir Virginijos Mizgirių Gintaro galerijoje-muziejuje. Čia interaktyviai apžiūrėjo ir geriau pažino gintaro istoriją, gavybą, grožėjosi įspūdinga gintaro kolekcija, tyrinėjo ypatingos vertės eksponatus, išbandė muziejuje veikiančią praktinių užsiėmimų erdvę. Mizgirių Gintaro galerijoje-muziejuje saugomas didžiausias gintaras, sveriantis beveik 4 kg.

Antrąją savo kelionės dieną keliaujančiųjų grupelė aplankė ir apžiūrėjo įvairias žymias vietas:  Parnidžio kraštovaizdžio draustinį, Saulės laikrodį-kalendorių, plaukiojo laivu ,,Austėja“, klausydamiesi įdomių kapitono Romo Šležo pasakojimų. Kapitono, kuris gyvena Nidoje nuo 1987-ųjų, vedama ekskursija liko sužavėta visa grupė plaukusiųjų. „Aš esu prieš radijo įrašus. Štai, matom dviračiu atmynusį jaunuolį, o juk čia draudžiama būti žmogui! Įdomu, kuo jam baigsis. Jei įrašas dabar šnekėtų ne į temą, argi būtų jums tada įdomu“, – atviravo didelę patirtį turintis laivavedys. Paklaustas, iš ko pragyvena žiemą, šyptelėjo, kad „iš kojinės“. „Mūsų verslas – tik vasarą. Mano sūnus Marius turi kitą laivą nusipirkęs. Žiemą – iš kojinės tenka pragyvent, bet per vasarą užsidirbam ir atidirbam už visus metus“, – pasakojo kalbus vyrukas po ekskursijos.

„Pernai mūsų bendruomenė už savo lėšas dalyvavo Trakuose vykusiame Lietuvos bendruomenių forume ,,Trakai 2020“. Šiemet pavyko parengti paraišką ir šiai, tolimai, kelionei į Nidą gavome finansavimą. Taip, kelionė ilga, bet turininga, įdomi ir naudinga. Ji derėjo su kultūrine ir švietėjiška veikla. Kelionės metu turėjome laiko aptarti lūkesčius, nusibrėžti ateities planų gaires. Nuvykę siekėm kuo daugiau sužinoti, pamatyti, patirti, ir mums pavyko: grįžom kupini įspūdžių, daug sužinoję, daug paturistavę ir pamatę. Visus išsikeltus tikslus pasiekėmė, tad belieka pasidžiaugti vykdomo projekto nauda ir padrąsinti kitas bendruomenes nebijoti rašyti, teikti paraiškas, ieškoti patikimų partnerių. Galimybių yra, reikia tik noro. Tiesa, kelionės dalyviai turėjo prisidėti ir savomis lėšomis, bet tai nebuvo didelis lėšų indėlis, nes iš projekto lėšų buvo įsigyta autobuso nuoma, kelto bilietas, ekologinis Nidos mokestis, dalyvio registracijos mokestis, apmokėta forumo dalyvių nakvynė ir skirta didžioji dalis už maitinimą“, – po kelionės kalbėjo Levaniškių bendruomenės „Abipus Nevėžio“ pirmininkė Nerija Kairienė.

„Toli gražu ne kiekvienas juk gali dalyvauti renginiuose, kurie yra mokami ir vyksta toli nuo gyvenamosios vietovės. Šį kartą finansines galimybes atvėrė laimėtas projektas, savo lėšomis iš dalies prisidėjome už pietus, už plaukiojimą laiveliu. Kelionė kartu su partneriais, bičiuliais tapo ir tikslinga, ir įdomi: užmezgėm kontaktų su kitomis bendruomenėmis, įgijom žinių, patirties. Dar labiau įsitraukėme į Lietuvos bendruomenių gyvenimą, kartu dalijamės gerąja patirtimi. Smagu ir dėl to, kad po kelionės, jau išlipdami iš autobuso, mes žinojome, kaip tęsime ir plėtosime bendradarbiavimą“, – džiaugėsi Levaniškių bendruomenės narė, viena iš renginių organizatorių Virginija Striogaitė Karaliūnienė.