Lietuvos miškai plečiasi sparčiausiai Baltijos regione

Naujausi palydovų duomenys rodo, kad Lietuvos miškai plečiasi sparčiau nei daugelyje kitų Europos šalių. „Global ForestWatch“ (GFW) platformos analizė, paremta NASA ir „Landsat“ palydovų bei Merilendo universiteto GLAD laboratorijos duomenimis, atskleidė, kad per pastaruosius dešimtmečius Lietuva išlaiko nuosekliai teigiamą miškų dangos augimo tendenciją.

„Naudojant palydovų duomenis miškų stebėsenai, žengiame į naują inovacijų etapą – galime objektyviai matyti, kokia yra mūsų miškų būklė, ir suprasti, kaip atrodome pasaulio kontekste“, – sako Valstybinės miškų tarnybos direktorius Mindaugas Tarnauskas.

Europa: Lietuva – tarp šalių, kuriose miškai plečiasi

„Matome, kad Lietuvos miškų dangos rodikliai išlieka tarp geriausių Europoje“, – teigia su GFW platformos duomenimis susipažinęs Valstybinės miškų tarnybos Nacionalinės miškų inventorizacijos skyriaus vedėjas Gintaras Kulbokas.

Analizuojant 2000-2020 m. laikotarpį, Lietuva patenka tarp nedaugelio Europos valstybių, kuriose medžių lajų danga išsiplėtė daugiau nei 5 proc. Tokie rezultatai užfiksuoti Airijoje, Nyderlanduose, Danijoje, Baltarusijoje ir Moldovoje. Lyderė šioje kategorijoje – Airija, kurioje medžių lajų danga išsiplėtė daugiau nei 10 proc.

Vidutinį (2-5 proc.) medžių lajų ploto didėjimą fiksavo Lenkija, Ukraina, Vengrija ir Jungtinė Karalystė, o mažesnį nei vidutinį (0,5-2 proc.) – Rumunija, Bulgarija, Serbija, Bosnija ir Hercegovina, Turkija.

Didžiosiose Europos šalyse – Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Ispanijoje, Graikijoje, taip pat Kroatijoje, Latvijoje miškų danga išliko stabili, o kai kur, pavyzdžiui, Skandinavijoje, Portugalijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Juodkalnijoje, Albanijoje, Alpių regione – Austrijoje, Šveicarijoje, sumažėjo.

„Tai, kad patenkame tarp šalių, kuriose medžių danga išaugo daugiau nei 5 proc., yra aiškus signalas, kad Lietuvoje miškai ne tik išsaugomi, bet ir plečiasi“, – pabrėžia G. Kulbokas.

2014–2024 m.: Lietuva – Baltijos regiono lyderė

Išanalizavus naujesnį 2014–2024 m. laikotarpį, Lietuva išsiskiria kaip Baltijos regiono lyderė pagal medžių lajų plėtrą.

Pagal „Global ForestWatch“ duomenis, per šį dešimtmetį medžių lajų danga Lietuvoje išaugo 10,1 proc., o praradimas siekė tik 4,9 proc. – daugiau nei dvigubai mažiau. Tai reiškia, kad šalyje medžių daugėja žymiai sparčiau, nei jų netenkama.

GFW užfiksavo, kad Lietuvoje medžių lajos šiuo metu dengia apie 2,28 mln. hektarų, o tai viršija oficialų miškingumo rodiklį. Šie duomenys rodo, kad medžiai auga ne tik miškuose, bet ir už jų ribų – sodybose, pakelėse, parkuose, ne miško paskirties žemėje bei kitose žaliosiose erdvėse.

Analizėje taip pat vertintos vadinamosios mišriosios zonos – teritorijos, kuriose dėl plynųjų kirtimų ar stichijų, kenkėjų, ligų padarytos žalos medžių danga laikinai prarasta, bet vėliau atsikūrusi arba atkurta. Šis rodiklis Lietuvoje siekia 13,2 proc., panašiai kaip Estijoje (13,7 proc.) ir Suomijoje (13,9 proc.). Didžiausias mišrios zonos plotas fiksuotas Latvijoje (18,5 proc.), o mažiausias – Lenkijoje (8,2 proc.).

Stebėti ne žemesni nei 5 m medžiai

Rezultatai gauti naudojant Merilendo universiteto GLAD laboratorijos sudarytą duomenų rinkinį, paremtą „Landsat“ palydovų ir NASA GEDI lidarinių matavimų informacija. Buvo vertinami ne žemesni kaip 5 metrų medžiai, augantys plotuose, kuriuose jų lajos dengia bent 30 procentų žemės paviršiaus.

Šių duomenų tikslumas viršija 93 proc., todėl jie laikomi patikimu šaltiniu tiek moksliniams tyrimams, tiek aplinkosaugos praktikoje.

„Global ForestWatch“ analizė patvirtina, kad Lietuvoje medžių danga stabiliai plečiasi, o miškininkystės veikla išlieka tvari ir neperžengia gamtos atsinaujinimo ribų“, – sako G. Kulbokas.

Valstybinės miškų tarnybos informacija