Mildos Varnės studijoje lankosi ir senjorai

Anykščiuose, A. Baranausko a. 14 įsikūrusios studijos savininkę Mildą Varnę kalbinome apie abi jos studijos veiklas – auskarų vėrimą ir tatuiruotes.

Pasirodo, net ir paprasčiausieji auskarai į ausis gali būti veriami skirtingais būdais, naudojant skirtingas medžiagas.

– Kuo skiriasi auskarų vėrimo būdai?

– Anksčiau auskarus verdavo gydytojai, naudodami kateterį, tai buvo labai populiaru, nes specializuotų vietų nebuvo. Paskui atsirado šautuvėliai ir pradėta verti kosmetologijos kabinetuose – į tam tikrą mechanizmą įdedamas auskariukas ir jis įšaunamas. Šis metodas ilgainiui nepasiteisino, nes jis labai žalojo audinius – bukas auskaras tiesiog įšaunamas, suplėšomi audiniai, dažnai lieka randai. Blogiausia, kai tokiu metodu veriami auskarai į kremzlę, kurios gijimas ilgas ir sudėtingas. Turėjau klientę, kuriai po Helix auskaro vėrimo šautuvu smarkiai sužalojo kremzlinius audinius, tai ne tik kad nesugijo vėrimas, bet toje vietoje nebėra ir kremzlės.

Aš veriu naudodama adatą. Toks vėrimo būdas yra labai sklandus ir saugus. Veriu titaninius auskarus. Titanas nesukelia alerginės reakcijos, nes nesąveikauja su žmogaus organizmu. 

Kai veria auskarus su šautuvėliu, tie pirmieji auskariukai turi nikelio. Nikelis naudojamas, kad auskaro medžiaga būtų kietesnė, o nikeliui dauguma esame alergiški.

– Kiek auskarų žmogaus kūne jau yra per daug?

– Nei kiek. Kiekvienas žmogus yra individualus ir jo pasaulėžiūra, saviraiškos būdai yra labai skirtingi. Kitas gali būti visas auskaruotas ir jam dar bus mažai.

– Esate šalininkė auskarų vėrimo į nosį, liežuvį ir taip toliau?

– Nieko neturiu prieš, šiuo metu tai labai populiaru. Aš veriu tik į ausis ir padedu susigydyti vėrimus, spręsti iškilusius nesklandumus, nes jų būna. Anksčiau standartiškai žmonės išsiverdavo auskarą jei negijo, dabar išveriam tik kritiniu atveju, o ~95 % sugyja sklandžiai.

– Kuri Jūsų veikla – auskarų vėrimas ar tatuiruotės – yra svarbesnė, sudaro didesnę darbo dalį?

– Panašiai abi veiklos po lygiai.

– Anykštėnai drąsiai darosi tatuiruotes?

– Tatuiruotės iš esmės toks dalykas, kurio žmonės dažniausiai ekspromtu nesidaro – apgalvoja, įsitikina, ar tikrai patinka. Yra baimė, kad galbūt po kažkiek metų tai, ką pasidarei, dabar nebepatiks, bet praktikoje taip būna retai, dažniausiai tai tampa neatsiejama tavo kūno dalimi. Kartais klientai pamini, kad nebeįsivaizduoja savęs be tatuiruočių. Retesnis atvejis, kai ateina darytis ekspromtu, bet pasitaiko. Jei žmogus negali apsispręsti, tai kviečiu konsultuotis, užsidedame eskizą, su kuriuo gali pabūti visą dieną, įsivertinti – patinka ar nepatinka. Kartais pagalvoję pakeičia tatuiruotės vietą, kartais  pakeičia dydį. Kartais eskizą pakoreguojame. Žmonės nėra linkę darytis tatuiruotes tik dėl to, kad darytis.           

– Neatkalbinėjate, jeigu žmogus ateina ir nori kažkokioje keistoje vietoje tatuiruotės?

– Kai pradėjau dirbti, man kildavo daug tokių pamąstymų… Ypač su jaunesniais klientais. Bet dažniausiai tai būdavo tik mano nuomonė. Jei žmogus yra pasirinkęs ir apsisprendęs – nekritikuoju ir nekomentuoju. Kalbu tik apie techninę pusę ir pakomentuoju jei paprašo, tik pasiūlau savo variantų, nes ne visi moka ieškoti.

– Anykščiuose yra žmonių, kurių kūnuose nebėra vietos tatuiruotėms?

– Ne. Nemačiau tokio.

– Kiek metų buvo Jūsų vyriausiam ir jauniausiam klientui?

– Jauniausiai tatuiruotai merginai buvo 13 metų, o vyriausias klientas – 71-erių metų vyras. 

Tatuiruotę pasidarė ir beveik 70-ties sulaukusi moteris. Atėjusi pas mane ji pasakojo, jog jau 40 metų norėjo tatuiruotės, jai labai patinka ir labai gražu, bet vyras neleido. Tatuiruotis moteris atėjo praėjus kiek laiko po vyro mirties ir ji antrino, kad nereikia laukti, kad dabar, tolerancijos laikais, galima leisti sau tai, ko iš tikrųjų nori.

Auskarų vėrimui aš nusistačiusi žemiausią amžiaus ribą – vaikui turi būti ne mažiau kaip 7-eri metai. Dabar yra madinga auskarus verti kūdikiams, bet aš tam nepritariu, reikia sulaukti, kol susiformuos bent 95 proc. vaiko ausies anatomijos, kas įvyksta iki 6–7 metų. Kitas dalykas – vaikas turi suprasti, kad veriant auskarą jis pajus skausmą ir tam pasiruošti.

Tėvai kartais sako: neskaudės, aš sakau – skaudės, bet ne taip, kaip įsivaizduoji. Nenaudojame jokių anestetikų, nes jie nereikalingi veriant su adata. Kai vaikas yra pasiruošęs pajausti skausmą vardan grožio, kurio jis tikisi, dažniausiai ta patirtis būna labai gera. Nėra nei vienas vaikas, pradūrus vieną ausį, pabėgęs. Visada leidžia verti antrą ir veriam tik su vaiko sutikimu.

Nepilnamečiams auskarus veriu tik su tėvų sutikimu. Su mažaisiais tėvai ateina kartu, o vyresni vaikai nuo 15–16 metų atneša raštišką tėvų sutikimą.

– Anykštėnai vyrai veriasi auskarus?

– Veriasi. Dabar berniukams, paauglystės laikotarpiu, vėl populiaru. Ir pirsingas vėl populiarėja.

Pas mane ateina daugiau moterų nei vyrų, tačiau ir auskarų vertis, ir darytis tatuiruočių ateina ir vyrai, jei jiems tinka stilistika ir estetikos pajautimas.

– Tatuiruočių eskizus kuriate pati?

– Šiais laikais yra platforma, kurioje galime rasti ir idėjų, vadinu ją tatuiruočių biblioteka. Galiu perpiešti, galiu pakoreguoti, esant poreikiui papiešiu. Stengiuosi, kad eskizas būtų ypatingesnis, negu radome. Bet pastebėjau, kad žmonės labai mėgsta išsirinkti patys – žino, ką jie gaus ir nori būtent to, ką mato.

– Kada pati pasidarėte pirmąją tatuiruotę?

– Būdama 27-erių. Eskizą nusipiešiau pati. Dvejus metus eskizą turėjau užrašų knygutėje, kol

apsisprendžiau, kad tikrai noriu šitos tatuiruotės. O visas kitas tatuiruotes pradėjau darytis, kai pradėjau dirbti. Sako, kad tatuiruotės liga, kad vieną pasidaręs toliau darysies, tai tikrai galiu pasakyti, kad nebūtinai. Daugybė žmonių pasidaro vienintelę tatuiruotę ir tik ją vienintelę teturi.

– Tradicinės tatuiruočių vietos yra rankos, kojos, bet žmonės turbūt nori tatuiruotis ir kitas kūno dalis?

– Taip, populiaru šonkauliai, raktikaulis, krūtinė, nugara. Visada pasilieku teisę spręsti, ar aš pati noriu tatuiruoti tam tikroje vietoje, taigi, intymiose zonose netatuiruoju. Mano galimybės gana plačios, kadangi atlieku ne tik savo pieštas tatuiruotes, tai eskizai būna labai įvairūs. Įsivertinu, ar galiu konkretų užsakymą atlikti kokybiškai.

– Skirtingų kūno vietų skirtingas jautrumas. Kur skausmingiausia darytis tatuiruotes?

– Kiekvieno žmogaus skausmo tolerancija yra skirtinga. Būna žmonių, kuriems niekad nieko neskauda, o yra žmonių, kur ir minimalus prisilietimas skausmingas. Jeigu tatuiruotė bus ryški, spalvota, ją darant labiau skaudės. Daug kartų per tą pačią vietą tatuiruojama, įvedami atspalviai, šešėliai, tai tikrai jautru. Bet aš atlieku smulkias, plonytes tatuiruotes, o su šio laikmečio įranga tai tikrai nėra skausminga.