Įrašo „Mirė poetas Algimantas Baltakis“ komentarai

Best universities in Africa

Best universities in Africa — Tue, 01 Aug 2023 09:12:57 +0000

546620 66108Simply wanna input that you have a extremely good website , I enjoy the pattern it genuinely stands out. 732379

다시보기

다시보기 — Tue, 20 Jun 2023 23:53:17 +0000

635702 123631This really is an superb article and I entirely understand exactly where your coming from within the third section. Perfect read, Ill regularly follow the other reads. 64602

Cekava Zosė

Cekava Zosė — Tue, 15 Mar 2022 13:41:17 +0000

Tikrai reikėtų patikslinti, kokio krašto jis poetas- Utenos ar Anykščių, skirtinguose šaltiniuose skirtingai rašoma. Žinoma, kiekvienas rajonas norėtų tokį talentingą kūrėją sau prisiskirti. Bet reikia sąžiningai prisipažinti, ar deramai jis buvo prisimintas, pagerbtas, ar buvo kviečiamas į šventes, ar kas rekomendavo jį literatūrinei premijai, Garbės piliečio vardui ir pan.

Pesimistas

Pesimistas — Tue, 15 Mar 2022 12:05:57 +0000

Koks dar Strazdiškis Anykščių rajone, jeigu visur minima, kad poetas gimė Utenos rajone, Leliūnuose? Visuomet ir visur reikia skelbti tikslius duomenis, o ne rašyti aptakiai, nesuprantamai. Jei garsus žmogus gimė Anykščių rajone, Strazdiškyje, tai reikia taip ir rašyti. Dabar rašoma apie Leliūnus, o nežinia iš kur pradedama rašyti Strazdiškis. Atrodo, kad anykštėnai nelabai A.Baltakį laikė savo kraštiečiu, gal nelabai rodė pagarbą ir dėmesį. O kai kažkas atsibudo iš letargo miego neseniai ir poetą vežiojo po jo gimtas vietas, tai dar nieko nereiškia, tai tik buvo vienadienė akcija.

Rimantas

Rimantas — Mon, 14 Mar 2022 16:35:25 +0000

Poetui A.Baltakiui mieliausia, brangiausia vaikystės vieta buvo Strazdiškis. Todėl jis pats save laikė anykštėnu, norėjo juo būti. Apgailėdami Išėjusįjį, pirmiausia jam galėtume padėkoti už aukštaitiškai graudžias „Strazdiškio elegijas”. Nors ir liūdna, kai tokie žmonės išeina, vis dėlto ramiau žinoti, kad jam gyvam tebesant suspėjome pastatyti išnykusio Strazdiškio kaimo ir akmeninio Baltakių sodybos šulinėlio atminimui skirtus ženklus. Algimantas jais labai džiaugėsi, o kai netoli grakštaus medino paukščio (gražus Ž.Smalsko darbas!) buvo pasodintas į muziejininkų atvežtą A.Baranausko krėslą, labai tuo didžiavosi.
Belieka tikėtis, jog Poeto eilėraščiai nebus užmiršti, o Strazdiškį lankys ir pamėgs gausūs mūsų krašto svečiai.
Nuoširdi užuojauta ištikimai Algimanto gyvenimo palydovei ir mūzai Sigitai, jųdviejų dukrai Eglei ir visiems 5 anūkams.