Mirštamumas nuo kraujotakos ligų Lietuvoje mažėja

Higienos instituto duomenimis, pernai Lietuvoje mirė 37 tūkstančiai 453 žmonės. Tai – 488 asmenimis daugiau negu 2023 metais. Nors pagrindine mirties priežastimi vis dar išlieka kraujotakos sistemos ligos, sudarančios daugiau negu pusę (50,8 proc.) visų mirčių atvejų, pastarųjų metų statistika rodo gerėjančias tendencijas – mirštamumas nuo išeminės širdies ligos ir insulto darbingo amžiaus (16–64 m.) žmonių grupėje mažėja.

2024 metais pirmą kartą darbingo amžiaus vyrų mirčių nuo išeminės širdies ligos skaičius nukrito žemiau vieno tūkstančio – užfiksuotos 965 mirtys, nors 2023-aisiais jų buvo 1 tūkst. 40, o 2015-aisiais – net 1 tūkst. 404. Darbingo amžiaus moterų grupėje situacija taip pat gerėja: išeminė širdies liga nebėra dažniausia mirties priežastis – 2023 metais, kaip ir 2015-aisiais, ji buvo pirmoje vietoje, o dabar – ketvirtoje.
Pozityvūs pokyčiai matomi ir kalbant apie mirčių nuo insulto skaičių: darbingo amžiaus vyrų grupėje jis sumažėjo nuo 320 (2015 m.) iki 193 (2024 m.), o moterų – nuo 168 iki 86 tuo pačiu laikotarpiu. 2024-aisiais, palyginti su 2015 metais, vien nuo šių dviejų ligų buvo išsaugota net 783 darbingo amžiaus žmonių gyvybė, ir tai reikšmingas pasiekimas.
Pasak Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) profesorės, Kauno klinikų Kardiologijos klinikos kardiologės ir Konsultacijų ir diagnostikos skyriaus vadovės Jurgitos Plisienės teigimu, skaičiai išties džiuginantys, ypač turint omenyje, kad Lietuva daug metų pirmavo Europoje pagal mirštamumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų.
„Prie pagerėjusios situacijos neabejotinai prisidėjo aktyviai veikiančios, nuolat peržiūrimos ir atnaujinamos prevencinės programos, kurios padeda užkirsti kelią rimtesnėms ligoms išsivystyti“, – sako ji.
2024 metų Higienos instituto duomenys rodo, kad darbingo amžiaus vyrų mirštamumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų Lietuvoje išlieka gerokai didesnis nei moterų – nuo išeminės širdies ligos 2015 metais mirė 4,2 karto daugiau vyrų nei moterų (1 tūkst. 404 ir 334), o 2024 metais – beveik penkis kartus daugiau (965 ir 199). Panašios tendencijos matomos ir kalbant apie insultus.
Kardiologė šį ryškų lyčių skirtumą pirmiausia aiškina fiziologiniais ypatumais, taip pat atkreipia dėmesį į psichologinius aspektus – moterys dažniau profilaktiškai tikrinasi, o vyrai į savo sveikatą vis dar linkę žiūrėti kiek atmestinai.
„Žmonės turi suprasti, kad sveikata – tai viskas, o be jos mes – niekas. Turime išmokti rūpintis savo sveikata ir pasinaudoti galimybėmis, kurias mums suteikia sistema. Kartais viskas, ko reikia, – tai tiesiog ateiti ir pasitikrinti. Labai kviečiu naudotis ir širdies ir kraujagyslių ligų prevencine programa, skirta visiems sveikiems, šiomis ligomis nesergantiems žmonėms nuo 40 iki 60 metų – galbūt ji išgelbės gyvybę jums ar jūsų artimajam“, – ragina J. Plisienė.

Paruošta pagal pranešimą spaudai