Jonui Kuzmickiui 1906-1913 metais teko mokytojauti ir Kunigiškių pradžios mokykloje. ( Šią nuotrauką 1934 metų pavasarį jis dedikavo dukrai Marijai (Aldonai) ir žentui Jonui).
„Anykštoje“ vasario mėnesį jau pasakojome apie Kunigiškių I kaime veikiantį Svėdasų krašto (Vaižganto) muziejų, įkurdintą restauruotame buvusios Kunigiškių pradžios mokyklos pastate. Muziejuje, kaip ir dera, atkurtas senosios klasės vaizdas, sukaupta gausi kraštotyrinė medžiaga apie šios mokyklos mokytojus ir ryškius pėdsakus Lietuvos istorijoje palikusius jų auklėtinius.
1929 metais pradėjęs Kunigiškių pradžios mokyklos vedėju dirbti Juozas Jokšas, paskatintas buvusio šios mokyklos auklėtinio, rašytojo, kanauninko Juozo Tumo-Vaižganto, kibo į kraštotyrinę veiklą. Mokytojas pradėjo rinkti duomenis mokyklos istorijai, daug fotografavo, sudarė nuo pat carizmo laikų Kunigiškiuose mokytojavusių pedagogų sąrašą. Vaižgantui į Kauną išsiųstame sąraše mokytojo Jono Kuzmickio pavardė buvo pažymėta tryliktuoju numeriu…
Iš Lenkijos – į Kunigiškius
Jonas Kuzmickis ( kai kur rašoma Kuzmickas) buvo gimęs 1872 metais Prienų krašte. 1891 metais baigęs Veiverių kunigų seminariją, pasiunčiamas mokytojauti į Lenkiją – Plocko guberniją. Ten jis ir susipažino su nusigyvenusio lenkų bajoro Saliamanovičiaus dukra Marija. Lenkijoje jiedu ir susituokė, o 1898 metais susilaukė pirmagimio sūnaus Zigmanto – būsimojo mokslininko, kalbininko, pedagogo, mokyklinių vadovėlių autoriaus.
Kuzmickių šeima su pirmagimiu Zigmantu apie 1906 metus atsikraustė į Svėdasų kraštą, Kunigiškius, kur Jonas Kuzmickis buvo paskirtas mokytojauti pradžios mokykloje. Šiame kaime jiems gimė sūnus, būsimasis pedagogas Leonardas (1906–1982), dukra – būsimoji pedagogė Marijona (1907-2004, dar vadinta ir Aldonos vardu), būsimoji medikė (gailestingoji sesuo) Eugenija (1909–2003), būsimasis pedagogas Romualdas (1911–1990) ir būsimasis kunigas, pedagogas, rašytojas, dramaturgas Jonas (1913–1982). Taigi, net penketas vaikų iš šešių, Kunigiškiuose gyvenusių, nuėjo savo tėvo pėdomis ir pasirinko garbingą mokytojo profesiją. Bet tai jau bus gerokai vėliau, atsisveikinus su Kunigiškiais, pagyvenus ir kitose Lietuvos vietose, nes mokytojų šeimos vienoje vietoje ilgesniam laikui neįsikurdavo. Mokytojai anais laikais kaip kokie kareiviai turėjo būti pasirengę gauti paskyrimus, greitai susiruošti ir važiuoti į bet kurią Lietuvos vietą ar net kaimynines šalis…
Laikantis tradicijų, kai kurie jų vaikai buvo pakrikštyti parenkant gimdytojų vardus. Taigi, Kunigiškiuose gyveno motina Marija Kuzmickienė ir dukra Marija (Marijona) Kuzmickytė, mokytojo Jono Kuzmickio vardu buvo pavadintas ir sūnus… Gausiai mokytojo šeimai Kunigiškiuose buvo nelengva: teko patirti ir nepriteklių, ir net skurdą pajusti. Šių eilučių autoriui Jono Kuzmickio anūkas, pedagogas ir žurnalistas Rimantas Greičius papasakojo savo motinos Marijonos (Aldonos) prisiminimus. Motina yra pasakojusi, kad vaikystėje teko net ir…elgetauti. Kad ir kaip būdavo nemalonu, tačiau, pritrūkus duonos kąsnio, didesnieji vaikai buvo išleidžiami pavaikščioti po kaimus, paprašyti iš sodiečių maisto produktų. Kartą elgetauti susiruošusiai mažajai Marytei labai nepasisekė. Motina ją aprengė naujais gražiais drabužėliais, taigi, kaimiečiai niekaip nenorėjo patikėti, kad taip tvarkingai, puošniai aprėdyta mergaitė gali elgetauti, kad kaimo mokytojo šeima gali taip vargingai gyventi…
Iš Kunigiškių Kuzmickiai išsikėlė 1913 metais į Kelmės apskritį. Vyriausiasis Jonas Kuzmickis mokytojavo dar ilgai – 1947 metais jis trečiame pradžios mokyklos skyriuje mokė ir savo dukros Marijonos (Aldonos) sūnų – savo anūką Rimantą Greičių. Pasak Rimanto, seneliai Kuzmickiai vėliau įsikūrė greta Jurbarko esančiame Barkūnų kaime, nusipirko seną medinį namelį, kur sulaukė ir gyvenimo saulėlydžio. Senelė Marija mirė 1951 metais ir buvo palaidota Kaune, šalia savo artimųjų, o senelis, mokytojas Jonas, pasimirė 1952-aisiais, jis amžinojo poilsio atgulė Jurbarko kapinėse, greta savo motinos. O tasai namelis 1975 metais sudegė kartu su dviem jame gyvenusiais jauniausiais Jono ir Marijos Kuzmickių sūnumis Adolfu ir Marijonu…
Prisimenamas Kunigiškiuose ir Kaune
Kunigiškių muziejuje atkurtoje senojoje klasėje apsilankiusiems lankytojams primenama apie čia dirbusius mokytojus, kurie į gyvenimo kelią lydėjo Kunigiškių pradžios mokyklos mokinius, vėliau garsinusius Tėvynę Lietuvą. Tarp buvusių mokytojų būtinai minima ir Jono Kuzmickio pavardė. O muziejaus ekspozicijose, taip pat ir atminimo lentoje, įamžinti du šio mokytojo sūnūs – Zigmantas Kuzmickis ir Jonas Kuzmickis – Gailius.
Lietuvių literatūros ir kalbos tyrinėtojas, pedagogas, žinomas mokslininkas Z.Kuzmickis gyvenimo kelyje paliko itin ryškių pėdsakų. Jis prisimenamas ir Kaune, kur pragyveno nemažai laiko ir sulaukė savojo saulėlydžio…
Zigmantas (dažniausiai vadintas Zigmu) Kuzmickis (1898–1976) vaikystę praleido Kunigiškiuose, čia lankė ir pradžios mokyklą. 1912–1915 metais mokėsi Šiaulių gimnazijoje, I pasaulinio karo metais su gimnazija evakuavosi į Voronežą, ten 1917 metais ją ir baigė. Sugrįžęs Lietuvon, baigė buhalterių ir kooperacijos kursus ir įstojo į Lietuvos kariuomenę. 1922–1926 metais studijavo Lietuvos universiteto Kauno Humanitarinių mokslų fakultete, įgijo lietuvių kalbos mokytojo specialybę. Studijų metais ir vėliau dirbo žurnalistinį darbą, buvo dienraščio „Lietuva“ redakcinės komisijos narys, vėliau redagavo šio dienraščio priedus „Iliustruotoji Lietuva“, „Sekmoji diena“. Studijuodamas pradėjo mokyti ir vaikus, dirbo Kauno „Aušros“ gimnazijoje. Nuo 1925 metų buvo Švietimo ministerijos sudarytos Terminologijos komisijos narys, 1933–1937 metais dirbo Švietimo ministerijoje aukštesniųjų ir vidurinių mokyklų inspektoriumi, 1937–1939 metais dėstė Klaipėdos institute, Panevėžio mokytojų seminarijoje, Vilniaus pedagoginiame institute, vėliau mokytojavo kai kuriose Vilniaus bei Kauno bendrojo lavinimo mokyklose. Kauno IV berniukų gimnazijoje (dabar Kauno S.Dariaus ir S. Girėno gimnazija) Z. Kuzmickis vadovavo literatų būreliui, globojo jaunuosius kūrėjus, tarp jų ir mūsų kraštietį, būsimąjį poetą Algimantą Baltakį. 1946–1950 metais dirbo Kauno universiteto Filologijos fakulteto literatūros istorijos dėstytoju, 1951–1971 metais dėstė tuometiniame Kauno politechnikos institute, 1966-aisiais apsigynė disertaciją, tapo filologijos mokslų kandidatu. Dirbdamas pedagoginį darbą ir pasigedęs lietuvių kalbos ir literatūros vadovėlių, parašė ir išleido keletą jų („Lietuvių kalbos gramatiką“, „Lietuvių kalbos sintaksę“). Paskelbė daugybę straipsnių lietuvių literatūros istorijos, kalbos, pedagogikos, dėstymo metodikos klausimais, rašė recenzijas, skaitė paskaitas visuomenei literatūros, etikos, estetikos klausimais. Parašė atsiminimus apie Vaižgantą, Vydūną, J. Jablonskį, B. Sruogą, straipsnius apie A. Strazdą, A. Baranauską, Žemaitę, V. Kudirką ir kt. kūrėjus. Reikšmingiausias dr. Zigmanto Kuzmickio mokslinis darbas – 1932-1934 metais parašyta penkių dalių „Lietuvių literatūra“ – pirmoji lietuvių literatūros istorija. Iš viso buvo išleista arti trijų dešimčių Z.Kuzmickio parašytų knygų.
Po mirties mokslininkas 1976 metų liepos mėnesį buvo palaidotas Kauno Petrašiūnų kapinėse.
1995 metais Kaune, Žaliakalnyje, Raseinių gatvėje, buvo atidaryta Zigmanto Kuzmickio vardu pavadinta biblioteka (Kauno V. Kudirkos viešosios bibliotekos padalinys) kartu su šiam iškiliam mokslininkui skirtu muziejumi. Kaune, Žemuosiuose Šančiuose, viena gatvė pavadinta Zigmo Kuzmickio vardu. O ant namo V. Putvinskio gatvėje, kur mokslininkas gyveno 1972-1976 metais, buvo atidengta skulptoriaus Vlado Žuklio sukurta atminimo lenta.
