„Murmančios širdys”

„Važiuodami iš filmavimų būdavome apimti tiek daug emocijų, kad norėdavosi ir juoktis, ir verkti tuo pačiu metu“, – rež. Vytautas Puidokas

Dokumentinis filmas „Murmančios širdys“ gimė iš daugiau nei 150 valandų Skiručių bendruomenėje filmuotos medžiagos. Filmo režisierius Vytautas Puidokas kartu su kino operatoriumi Linu Žiūra ir garso režisiere Lina Semaškaite-Blėdiene Kelmės rajone, atokiame kaime, metus stebėjo bendruomenėje atsidūrusį paauglį Matą. Jo vaikiškas, ir tuo pačiu suaugėliškas elgesys išryškina įtampą tarp skirtingų kartų, paženklintų priklausomybės. 

Prie filmo prisidėjo talentai iš visos Europos – norvegų garso režisierius Yngve Leidulv Sætre, prancūzų kompozitorius Pierre Daven-Keller, montažo režisieriai A. Savčenko, P. Hannoyer ir F. Fichefet. Kartu su „Baltic Productions“ filmą koprodiusavo prancūzė Estelle Robin You („Grande Ourse Films“), taip pat – norvegės Maria Galliani Dyrvik ir Anita Vedå („Smau Media“). 

Filmo žiūrovai nusikelia į atokiame vienkiemyje įsikūrusią Skiručių vyrų bendruomenę. Pagalbos ieškoti atvyksta žmonės, kovojantys su priklausomybėmis ir norintys pradėti gyvenimą iš naujo. Dėmesio centre – keturiolikmetis Matas, išryškinantis skirtumus tarp kartų ir keliantis klausimus, į kuriuos atsakymų nėra. Filmas jau pelnė du apdovanojimus Prancūzijos dokumentinio kino festivalyje „Fipadoc“ ir apdovanotas prizu už geriausią kinematografiją tarptautiniame Talino „Juodųjų naktų“ festivalyje. 

Kiekvienais metais į atokiame vienkiemyje įkurtą Skiručių vyrų bendruomenę atvyksta ir išvyksta dešimtys žmonių – buvusių kalinių, benamių ar gatvėje atsidūrusių vyrų. Dauguma jų kovoja su priklausomybėmis ir dvasios žaizdomis, kurios juos čia ir atvedė. Jie nebeturi ko prarasti – išbandę oficialius reabilitacijos centrus, anoniminių alkoholikų programas, psichologų pagalbą, bendruomenėje jie puoselėja dar vieną viltį prisikelti.

Vis dėlto tikruoju filmo centru tampa keturiolikmetis paauglys Matas, kurio ir vaikiškas, ir tuo pačiu suaugėliškas elgesys bendruomenėje išryškina įtampą tarp skirtingų, priklausomybės paženklintų kartų.

Režisierius V. Puidokas pasakoja, kad Skiručių bendruomenė įsikūrusi netoli vietos, kur jis pats leido vaikystę – apie bendruomenės įkūrėją Žaną ir nuolat besikeičiančius bendruomenės narius jis nuolat girdėjo beveik dvidešimt metų. Filmo idėja gimė per pandemiją, kai karantine uždarytas režisierius pasiekė savo vaikystės namus.

Murmančios širdys kviečia permąstyti kasdienius santykius, įpročius ir tarsi į veidrodį pažvelgti į labai nepatogią tiesą – kokią įtaką darome vieni kitiems, dažnai nesąmoningai ir nesusimąstydami apie ilgalaikes pasekmes, karta iš kartos perduodame tam tikro bendravimo ar savęs suvokimo modelius“, – teigia filmo prodiuserė Rūta Jekentaitė.

„Murmančios širdys“ – tylus, jautrus, nepatogus, bet nepaneigiamai reikalingas filmas, priverčiantis suklusti, kaip skamba sužeistos širdys. Kartu šis filmas savotiškas pasipriešinimas emocinio nejautrumo normoms. – Paulina Kuodytė

Filmo kūrėjų komanda norėtų, kad filmą pamatytų ir į diskusijas įsitrauktų kuo daugiau įvairaus amžiaus ir socialinių grupių žiūrovų.