„Nenoriu, kad tai tęstųsi“: tūkstančiai žmonių Vilniuje protestavo prieš grėsmę žiniasklaidai

Vilniuje, prie Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos, antradienį vyko protestas prieš grėsmę žiniasklaidos laisvei ir valdančiųjų inicijuotas Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisas.

Policijos duomenimis, greta Seimo susirinko apie 10 tūkst. žmonių.

Protestuotojai laikė plakatus su užrašais „Už laisvą žodį ir žiniasklaidos laisvę“, „Šalin rankas“, „Čia tikrai niekas nedvokia, leiskit dirbti!“, kuriame pavaizduoti prezidentas Gitanas Nausėda, premjerė Inga Ruginienė, socialdemokratų lyderis Mindaugas Sinkevičius ir „Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis, taip pat „Nausėda Lietuvos gėda“.

Prieš protesto pradžią ant M. Mažvydo bibliotekos laiptų grojo pučiamųjų orkestras, protesto metu susirinkę žmonės skandavo „Šalin rankas“, „Laisvo žodžio jūs neatimsit“.

„Mes čia, kad ši valdžia neužvaldytų mūsų visuomeninio transliuotojo. Tūkstančiai žmonių, kurie mus dabar stebi savo kompiuteriuose, ekranuose, ačiū, kad jūs esate čia su mumis dėl to, kad ši valdžia neužvaldytų mūsų nepriklausomos žiniasklaidos“, – į protesto dalyvius kreipėsi LRT radijo žurnalistas Edvardas Kubilius.

Jis teigė, kad valdžia iš visuomenės „bando atimti laisvą žodį“,

„Man yra 35 metai, aš 15 metų dirbu Lietuvos radijuje. Kiekvieną dieną, naktį, anksti ryte keliuosi tam, kad dirbčiau jums ir informuočiau jus. Daug važinėju po Lietuvą, esu ją išmaišęs skersai išilgai. Kalbinęs ir tuos, kurie balsavo už poną (Petrą – BNS) Gražulį, kalbinęs ir tuos, kurie balsavo už „Nemuno aušrą“. Kalbinęs ir tuos, kurie balsavo už socialdemokratus. Kalbinęs ir tuos, kurie balsavo už konservatorius. Visiems buvo vietos ir bus vietos mūsų visuomeninio transliuotojo mikrofonuose ir ekranuose“, – kalbėjo E. Kubilius.

Ragino prezidentą atsibusti

E. Kubilius teigia iki šiol laikęsis principo nepasirašyti peticijų, viešai nekomentuoti politinių įvykių.

„Bet žinote, atsibodo, atsibodo kai kurie iš tų, kurie sėdi ten, atsibodo, kaip jiems negalioja įstatymai, negalioja teismų sprendimai, kai sako beleką, belekaip, šmeižia ir nejaučia jokios atsakomybės dėl savo žodžio“, – sakė žurnalistas.

Muzikantas Andrius Mamontovas teigė atsimenantis, kaip atrodo žiniasklaida, „kurią valdo valstybė, kuri yra politizuota“.

„Kai mes iškovojome laisvę, ateina akimirka, kada atsiranda žmonės, kurie nori iš mūsų tą laisvę atimti, ir laisvė niekada nebūna iškovota galutinai. Mums turbūt teks dar susirinkti į tokius mitingus dar kažkada ir dar kažkada, ir tol, kol mes norėsime būti laisvi, mes į juos susirinksime“, – sakė A. Mamontovas.

„Ta prasme, slaptas balsavimas už mokesčių mokėtojų pinigus? Gerai pagalvokite apie tai. Viskas, kas yra už mokesčių mokėtojų pinigus, turi būti vieša ir atvira. Ir spauda turi būti nepriklausoma“, – teigė jis.

A. Mamontovas po savo kalbos atliko dainą „Atsibusk“, kurią teigė parašęs per prezidento Rolando Pakso apkaltą.

„Maniau, kad ši daina bus aktuali tik tuo metu, bet ją tenka dainuoti vėl ir vėl“, – teigė muzikantas.

Dainos metu A. Mamontovas kreipėsi ir į prezidentą G. Nausėdą, linkėdamas jam atsibusti.

„Prezidentas puošia Kalėdų eglutes ir patogiai tyli“

„Galvojau, kad savo kalbą pradėsiu nuo tylos. Taip, kaip visą praėjusią savaitę į jus kreipėsi LRT žurnalistai, taip, kaip buvo pradedama kiekviena laida – tylos pauze ir žodžiais, kad ši tyla yra simbolis – kas būtų, jei nebūtų laisvo žodžio. Bet jūs man neleidote to padaryti. Ačiū jums labai už tai, kad jūsų čia yra tiek daug“, – į susirinkusiuosius kreipėsi viena iš protesto organizatorių, „Redakcijos“ žurnalistė ir Žurnalistų profesionalų asociacijos pirmininkė Birutė Davidonytė.

Pasak jos, R. Žemaitaitis kartu su socialdemokratais ir prezidentu „po truputėlį mažais žingsneliais bando užvaldyti mums visiems priklausantį visuomeninį transliuotoją“.

„Tuo metu mano valstybės premjerė bando mus įtikinti, esą nieko negali padaryti, nors jos partija Seime balsuoja už tokius sprendimus. Mano valstybės prezidentas puošia Kalėdų eglutes ir patogiai tyli. Tyli, manau, ir todėl, kad ta tyla jam gali būti naudinga“, – kalbėjo B. Davidonytė.

„Gal būsimas LRT vadovas bus koks nors jo patarėjas ir gal tuomet niekas jau nebedrįs paklausti, o kas yra tie „holistiniai soft power failai“, kuriuos savo kalboje mini pirmoji ponia. Šiandien mes susirinkome čia, kad visi kartu pasakytume – šalin rankas nuo laisvo žodžio“, – teigė ji.

Po jos kalbos per aikštėje pastatytus ekranus buvo rodomi įvairūs R. Žemaitaičio bendravimo su žurnalistais pavyzdžiai.

Kita „Redakcijos“ žurnalistė Rita Miliūtė sakė, jog politikai LRT pataisomis siekia, kad visuomeninis transliuotojas juos rodytų „gražius ir protingus“.

„Geriausia prieš, po ir per „Panoramą“. Ir dar geriau, kad neklausinėtų, ar gali būti, kad Lietuvoje, laisvoje Lietuvoje būtų taip, kad politikai nurodinėtų žurnalistams, ką jiems daryti, ką rodyti, ko ne“, – kalbėjo R. Miliūtė.

„Išsaugokime LRT nepriklausomą ir laisvą, nes ties juo nebus sustota. (…) Reikia kovoti kiekvieną mielą dieną už laisvę ir už laisvą žodį“, – teigė ji.

Nenori, kad pasikartotų 1991 sausio įvykiai

Ant scenos kalbėjusi Kultūros asamblėjos Iniciatyvinės grupės narė Gintarė Masteikaitė akcentavo, kad populistai neiškyla staiga. 

„Labai džiaugiuosi matydama, kaip pilietinis raumuo auga dienomis. (…) Karai ir populistų iškilimas neprasideda staiga. Jie prasideda tada, kai visuomenė ir politikai, kurie dar galėtų sustabdyti pavojų, pernelyg ilgai nenori patikėti, kad grėsmė jau čia“, – sakė ji. 

G. Masteikaitė atkreipė dėmesį į „aušriečių“ siūlymus įšaldytas LRT biudžeto lėšas skirti darželiams Šilutėje modernizuoti, pėsčiųjų ir dviračių takui tame pačiame mieste, bažnyčios remontui, apžvalgos bokšto prie Atmatos upės statybai.

„Privalome neleisti išmainyti regioninės ir kultūros žiniasklaidos į apžvalgos bokštus ir asfaltus“, – teigė ji. 

„Šios valdžios ir aukščiausios valstybės vadovų veiksmai yra mūsų egzaminas. Atėjo laikas pasitikrinti, ar galime jį išlaikyti“, – kalbėjo G. Masteikaitė. 

LRT diktorė Eglė Bučelytė prisiminė 1991-ųjų sausio įvykius. 

„Tūkstančiai žmonių prie mūsų pastatų buvo susirinkę pasakyti „Šalin rankas“. Tada norėjo nutildyti ne Lietuvos televiziją. Tada norėjo užčiaupti visus, kurie tikėjo laisve ir tiesa. Bet kadangi laisvę atimti ne taip paprasta ir ne taip greita, pirmiausia norėjo atimti žodį, bet ir žodis taip lengvai neatimamas, kai jis yra ginamas, kai už jį stovima, kai juo tikima“, – sakė E. Bučelytė.

„Dabar girdime politikų bandymus mums pasakyti, ką mes turime kalbėti, kaip mes turime kalbėti, bandyti pakeisti, bandyti mus valdyti. Mes sakome ne. (…) Nei vienas iš mūsų nenori, kad pasikartotų tai, ką išgyvenome prieš 35 ir daugiau metų“, – kalbėjo ji.

„Atrodo, kad ne savo valstybėje gyvename“

„Labai neramu stebėti, kas vyksta, (…) atrodo jau, kad ne savo valstybėje pradedame gyventi“, – BNS sakė proteste dalyvavusi 47 metų įmonės direktorė iš Klaipėdos Viktorija.

Ji sakė besitikinti, kad politikai įsiklausys į protestuotojų reikalavimus.

„Pirmiausia, kad tuos pakeitimus dėl LRT vadovo keitimo tiesiog atidėtų ir nebesvarstytų. Ir apie tarybos depolitizavimą. Tai, kad šitie procesai pajudėtų teigiama linkme“, – kalbėjo moteris.

Tuo metu 45-erių Vilniaus Valdorfo Žaliosios mokyklos mokytojas Egidijus sako, kad proteste dalyvauja, nes nori palaikyti pasipriešinimą norui  „supaprastinti LRT procedūras ir pakeisti vadovę“.

„Ir tai yra pradžia kažko didesnio, ir nenoriu, kad tai tęstųsi. Norėčiau, kad tai baigtųsi dabar pat ir atgal nebūtų žengiama. Daug žingsnių yra kitų padaryta, kurie atgal žengia“, – BNS teigė proteste dalyvavęs vyras.

Jo nuomone, Lietuvoje šiuo metu užtikrinama žodžio laisvė ir jis teigia nesuprantantis, kam politikai imasi pokyčių.

„Man laisvas žodis yra, kai aš galiu pasakyti, kai galiu leisti kitam pasakyti. Kai galiu girdėti neįžeidžiančius žodžius, galiu diskutuoti, galiu argumentuotai debatuose kalbėtis apie idėjas“, – sakė Egidijus.

30 metų atrankų skyriaus vadovė iš Kauno Viktorija BNS sakė į protestą atėjusi, nes valdžia „daro netinkamą įtaką mūsų laisvėms“.

„Dabartinė valdžia neturėtų taip politizuoti ir valdyti laisvo žodžio, LRT“, – sakė Viktorija.

E. Kubiliaus teigimu, tuo pat metu mažesnės protesto akcijos vyko ir kitose Lietuvos vietose.

Mitingas Vilniuje užbaigtas ISM choro „Bel Canto“ ir susirinkusių žmonių sugiedota Tautiška giesme.

Mitingą „Šalin rankas nuo laisvo žodžio“ žurnalistų bendruomenė organizavo drauge su Kultūros asamblėja.

Protestas surengtas Seimui ėmusis pataisų, kuriomis būtų lengvinamas LRT vadovo atleidimas, ir jau priėmus sprendimą trejiems metams įšaldyti įstaigos biudžetą.

Mitingą organizuojantys žurnalistai teigė, kad pataisos dėl visuomeninio transliuotojo vadovo atleidimo yra antikonstitucinės, prieštarauja europinei teisei ir sudaro prielaidas politikams kištis į LRT turinį.

Organizatoriai reikalauja valdančiųjų atsitraukti nuo siūlymo keisti generalinio direktoriaus atleidimo tvarką ir inicijuoti rimtą diskusiją dėl LRT tarybos depolitizavimo, į ją įtraukiant žurnalistų organizacijas, žiniasklaidos ir teisės ekspertus.

Politikai siekia lengvesnio LRT vadovo atleidimo

„Nemuno aušros“ siūlymas, kad LRT vadovą būtų galima atleisti už tai balsavus šešiems nariams iš 12, yra įveikęs pateikimo stadiją Seime, tačiau iniciatoriai pripažino, jog projektą reikės tobulinti atleidimui numatant bent septynis balsus.

Šiuo metu LRT generalinis direktorius iš pareigų gali būti pašalintas balsuojant aštuoniems nariams.

Pataisų rėmėjai teigia siekiantys atliepti lapkričio pradžioje paskelbtas Valstybės kontrolės atlikto LRT audito, nustačiusio įstaigos valdymo spragų, išvadas ir norintys suteikti realią galią transliuotojo tarybai keisti organizacijos vadovą, kai juo nebepasitikima.

Nevyriausybinės organizacijos antradienį kreipėsi į valstybės vadovus ir ragina atmesti siūlomus pakeitimus, nes jie prieštarauja Europos žiniasklaidos laisvės aktui

Be to, lapkričio pabaigoje Seimas „aušriečių“ siūlymu nusprendė trejiems metams įšaldyti LRT finansavimą. Numatoma, kad ateinančius trejus metus visuomeninio transliuotojo veiklai iš valstybės biudžeto bus skiriama apie 80 mln. eurų. 

Abi „Nemuno aušros“ iniciatyvas palaiko ir kitos valdančiosios socialdemokratų bei „valstiečių“ frakcijos.

Dėl politikų veiksmų visuomeninio transliuotojo darbuotojai praėjusią savaitę pradėjo protesto akciją, kai eteryje skelbia tylos minutes ir reikalauja politikų patraukti rankas nuo įstaigos. Jie taip pat rengia laidas, kokia svarbi demokratinei visuomenei yra laisva žiniasklaida, pasakoja nesėkmingų valstybių pavyzdžius, kas nutinka, kai žiniasklaida yra uzurpuojama.