Tarptautinės edukacinės stovyklos – festivalio „Troškimai“ sumanytoja ir režisierė Jolanta Pupkienė patikino, kad tapybos darbų, puošiančių apleisto pastato sienas, lietus nenuplaus.
Troškūnuose, pagrindinėje Vilniaus gatvėje stovintį apleistą, praeivius šiurpinantį, išdaužytais langais pastatą išpuošė spalvingi jaunimo kurti tapybos darbai.
Tai tradicinio, mažiausiame Lietuvos mieste – Troškūnuose – vykstančio festivalio „Troškimai“ darbų rezultatas.
Spalvingi, akį traukiantys piešiniai ant apleisto namo Troškūnų Vilniaus ir Basanavičiaus gatvių sankryžoje buvo sukurti tarptautinės edukacinės stovyklos – festivalio „Troškimai“ metu.
Vieno svarbiausių Anykščių rajono festivalių, kuris vyksta nuo 2000-ųjų, sumanytoja ir režisierė, Anykščių kultūros centro Troškūnų skyriaus padalinio vadovė Jolanta Pupkienė „Anykštai“ sakė, kad apleistą pastatą Troškūnų centre išpuošė kūrybinėse dirbtuvėse dalyvavusių jaunuolių sukurtais darbais. Šioms dirtuvėms vadovavo tapytoja, Lietuvos dailininkų sąjungos narė, daugelio tarptautinių simpoziumų ir plenerų dalyvė Ausma Bankauskaitė.
Dirbtuvėse, kurių tema buvo namai, dalyvavo 40 vaikinų ir merginų, kurie šiuos paveikslus tapė keturias dienas.
Režisierė J. Pupkienė „Anykštai“ pasakojo, kad norėjosi rasti gerą vietą eksponuoti jaunuolių sukurtus darbus, tačiau tai, jog jie bus kabinami ant apleisto pastato langų nišų, nebuvo iš anksto planuota.
Mintis kilo spontaniškai, ir buvo palaikyta miestelio seniūnijos, kuri ir padėjo pakabinti paveikslus ant pastato.
Beje, iš karto buvo pakabinti ne visi darbai, spalvingi paveikslai „praskaidrins“ dar didesnę niūraus pastato dalį.
Pasak režisierės J. Pupkienės, kuri už kultūrinę veiklą yra įvertinta Anykščių rajono savivaldybės Teresės Mikeliūnaitės kultūros premija, darbams eksponuoti norėjosi rasti netradicinę vietą, o pakabinus juos ant apleisto pastato, centre, ne tik papuoštas namas, bet ir pagyvintas miestelio centras.
Tarptautinės edukacinės stovyklos – festivalio „Troškimai“ metu sukurtus darbus pamatyti gali visi norintys ar tik atsitiktinai pravažiuojantys per Troškūnų centrą žmonės.
Paklausta, ar rykių darbų spalvų nenuplaus lietus, režisierė tikino, kad to neturėtų būti, nes piešimui naudoti aplinkos poveikiui atsparūs, kokybiški dažai, kuriuos festivaliui dovanojo vienas iš Anykščiuose veikiančių prekybos centrų.
Tikrai šauniai padaryta. Labai pagyvina niūrų Troškūnų vaizdą. Šaunu,kad atsiranda veiklių, kūrybingų žmonių.
Nuotabūs darbai, kurie tikrai papuošė Troškūnus! Tokios darbščios vadovės, kaip ponia Jolanta, ir Vilnius norėtų.
Centre stovi vertybė,33 metai laisves nuo proto,dar griūvantis pastatas šalia, Europos sąjungos skurdas.
Prileide zydus prie savo valstybes valdymo ir finansu