Steffen Trumpf / dpa/picture-alliance
Šių metų Nobelio taikos premija atiteko Venesuelos politikei, opozicijos lyderei Mariai Corinai Machado (Mariai Korinai Mačado), penktadienį paskelbė Nobelio komitetas.
Premija demokratijos aktyvistei paskirta už „jos nenuilstamą darbą propaguojant demokratines teises Venesuelos žmonėms ir už jos kovą siekiant teisingos ir taikios pereigos nuo diktatūros prie demokratijos“, sakė Norvegijos Nobelio komiteto Osle pirmininkas Jorgenas Watne Frydnesas (Jorgenas Vatnė Friudnesas).
Laureatė gaus aukso medalį, diplomą ir 11 mln. Švedijos kronų (1 mln. eurų) piniginę premiją.
Praėjusią savaitę JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) pareiškė, kad jei jis nelaimėtų Nobelio taikos premijos, tai būtų įžeidimas Jungtinėms Valstijoms, tačiau ekspertai Osle, kur sprendžiama dėl premijos, teigė, kad dėl savo „Pirmiausia – Amerika“ politikos ir skaldančio stiliaus jis neturėjo praktiškai jokių šansų.
Yra žinoma, kad šiais metais buvo nominuoti 338 asmenys ir organizacijos. Tokie sąrašai 50 metų laikomi paslaptyje.
Kandidatus gali siūlyti dešimtys tūkstančių žmonių, įskaitant visų šalių įstatymų leidėjus ir ministrų kabinetų narius, buvusius laureatus, kai kurių universitetų profesorius ir Nobelio komiteto narius.
Ketvirtadienį Izraelis ir islamistų grupuotė „Hamas“ susitarė dėl paliaubų ir įkaitų išlaisvinimo, taip priartindami daugiau nei dvejus metus trunkančio karo Gazos Ruože pabaigą.
Nors D. Trumpo spaudimas abiem pusėms laikomas svarbiu siekiant proveržio dėl susitarimo, jis tikriausiai pasiektas per vėlai, kad Nobelio komitetas galėtų į jį atsižvelgti.
Pernai Nobelio taikos premija atiteko Japonijos organizacijai „Nihon Hidankyo“, vienijančiai branduolinių bombų sprogimus Hirošimoje ir Nagasakyje išgyvenusius žmones, už pastangas uždrausti branduolinius ginklus.
Šių metų Nobelio premijų sezonas prasidėjo pirmadienį, kai buvo paskelbta, jog premija už pasiekimus medicinos srityje atiteko amerikiečiams Mary E. Brunkow (Meri E. Brankau) ir Fredui Ramsdellui (Fredui Ramsdelui) bei japonui Shimonui Sakaguchi (Šimonui Sakagučiui). Jie pagerbti už tyrimus, atskleidusius, kaip imuninė sistema išmoksta „nepulti savęs“.
Antradienį paaiškėjo Nobelio fizikos premijos laureatai – jais tapo JAV dirbantys amerikiečiai Johnas Clarke’as (Džonas Klarkas) ir Johnas M. Martinis (Džonas M. Martinis) bei prancūzų kilmės mokslininkas Michelis H. Devoret (Mišelis H. Devorė), įvertinti „už makroskopinio kvantinės mechanikos tuneliavimo ir energijos kvantavimo elektros grandinėje atradimą“.
Trečiadienį Nobelio chemijos premija buvo paskirta japonui Susumu Kitagawai (Susumu Kitagavai), australui Richardui Robsonui (Ričardui Robsonui) ir Omarui M. Yaghi (Omarui M. Jagiui) iš JAV už metalų ir organinių junginių struktūrų sukūrimą.
Ketvirtadienį Nobelio literatūros premija buvo paskirta vengrui Laszlo Krasznahorkai (Laslui Krasnahorkajui) „už įtaigią ir vizionierišką kūrybą, kuri apokaliptinio teroro įkarštyje dar kartą patvirtina meno galią“.
Pirmadienį ekonomikos premija bus užbaigtas 2025-ųjų Nobelio premijų sezonas.
Premijos bus įteiktos Osle ir Stokholme gruodžio 10 dieną, kai minimos Alfredo Nobelio mirties metinės. 1896-aisiais miręs išradėjas A. Nobelis šias premijas įsteigė savo testamentu.
