Pasakojo, kas yra po Kurklių pievomis

Šeštadienį, gegužės 30-ąją, po Kurklių apylinkes žmonių grupę vedžiojo iš šio krašto kilusi paleontologė dr. Simona Bekeraitė. Į ekskursiją–paskaitą „Kas slepiasi po Kurklių pievomis?“ susirinko per 30 žmonių.
Tai vienas iš „Kurkliai – mažoji Lietuvos kultūros sostinė“ renginių.

Ekskursantai savo automobiliais startavo prie Kurklių sinagogos, sustojo prie Kurklių miestelio maro kapinių, paskui vyko į Moliakalnį, Kurklių karjerą ir prie Vetygalos atodangos.
Renginio pradžioje mokslininkė šypsojosi, kad nežino, ar turi teisę sakyti, jog yra kurklietė, nes tėvai į Kurklių apylinkes atsikraustė, kai jai buvo pusė metų.
„Kurkliai man ypatinga vieta, bet ši vieta ypatinga ir geologiškai“, – kalbėjo dr. S. Bekeraitė. Ji paaiškino, kad paskaitos pavadinimas – „Kas slepiasi po Kurklių pievomis?“ – susietas su senu posakiu „Kurkliai garsūs pievomis, Kavarske – vyžos, o Anykščiuose mergos“, – dėstė dr. S. Bekeraitė.
Dr. S. Bekeraitė kalbėjo apie žemės formavimosi procesus, gyvosios gamtos kaitą ir apie sąlyginai netolimą krašto istoriją.
Nuo Moliakalnio pusės žvelgiant į Kurklius dr. S. Bekeraitė priminė, kad šiose vietose 1919 metais gegužės 18 dieną vyko stambi karinė operacija ir nepriklausomos Lietuvos kariuomenė laimėjo prieš sovietų Rusijos kariuomenę. „Prie Virintos upės, prie brastos, atkirto pirmąją Lietuvos kariuomenės patranką. Kiek žinau, dėl to Karo muziejaus paminkle įmūrytas vienas akmuo iš Virintos brastos“, – pasakojo dr. S. Bekeraitė.

Dr. S. Bekeraitė aiškino, kad ties Kurkliais yra Aukštaičių aukštumos ir Lietuvos vidurio žemumos riba. „Ledynas čia netoliese sustojo ir kaip buldozeriu sustūmė aukštaičių aukštumą, paliko daug riedulių, žvirgždo, smėlio“, – nuo Moliakalnio pusės žiūrėdama į Kurklius, kalbėjo dr. S. Bekeraitė.
Pasak mokslininkės, prieš 20 tūkstančių metų ledyno storis siekė kilometrą, o „Lietuvai jis buvo dosnus, daugiau atnešė, nei atėmė“.
Beje, mokslininkė atkreipė dėmesį, kad šalia Anykščių esančios Storių kalvos susidarė tirpstant ledynams – ledyno plyšiuose formavosi ežeriukai, į kuriuos tirpsmo vanduo plukdė žvyrą ir smėlį, o ledynui visiškai ištirpus buvusių ežeriukų vietoje liko kalvos.

Eksursantams atvykus į Kurklių karjerą, apie naudingas iškasenas ir UAB „Kurklių karjeras“ veiklą pasakojo bendrovės direktorius Dainius Daškevičius. Pasak D. Daškevičiaus, per visus karjero gyvavimo metus nukasta apie 70 ha teritorija, baigus kasti žvyrą ir smėlį, žemė rekultivuojama – užsodinamas miškas, įrengiami tvenkiniai. Per metus UAB „Kurklių karjeras“ pagamina nuo 100 iki 200 tūkst. kubinių metrų produkcijos.
„Daroma žvalgyba, gręžiami gręžiniai, daromi pjūviai, apskaičiuojami kiekiai, apskaičiuojamas darbų grafikas, numatoma, kaip bus rekultivuojama“, – kalbėjo verslininkas. Pasak bendrovės direktoriaus, išžvalgyti naudingų iškasenų sluoksniai apie Kurklius yra tokio dydžio, kad jų „mūsų amžiui užteks“.
Kurklių karjero žvyras piltas ir tiesiant Ukmergės plentą ir kelią Anykščiai–Želva.

Dabar eksploatuojamuose karjeruose žvyras yra po 4–6 metrų molio sluoksniu. Molis nukasamas, o tam tikroje teritorijoje iškasus žvyras, molis naudojamas žemės rekultivavimui.
Ši paskaita–ekskursija yra „Kurkliai – Lietuvos mažoji kultūros sostinė“ renginių dalis. Ją organizavo Anykščių L. ir S. Didžiulių viešoji biblioteka.
Dr. S. Bekeraitė yra keramikų Linos ir a. a. Levo (1960–2005) Bekerų dukra. Ji yra Vilniaus universiteto Geomokslų instituto mokslinė darbuotoja. Dr. S. Bekeraitės tyrimų kryptis – paleontologija, žinduolių evoliucija, priežastingumas, Bajeso statistika, Bajeso tinklai.

Bajeso teorema – tikimybių teorijos teorema, kuri nustato įvykio tikimybę, kai stebint žinoma tik dalis informacijos apie įvykius.

Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas