Pėdsekystė yra smagi galimybė pažinti gamtą. Atpažindami gyvūnų veiklos žymes, stengiamės pažinti žvėrelius ir suprasti – kodėl juos reikia saugoti.
Norint tiksliai identifikuoti gyvūną pagal jo paliktus pėdsakus, svarbu atkreipti dėmesį į kelis pagrindinius kriterijus:
*Pirštų skaičius ir forma (vilkai ir lapės turi keturis pirštus. Elniai, stirnos, šernai turi kanopas. Kiškių užpakalinės kojos didesnės nei priekinės.);
*Žingsnio ilgis ir takas (vilko žingsnis tolygus, lapės pėdsakai beveik dengia vienas kitą, kiškiai šuoliuoja);
*Nagų žymės (vilko, barsuko, lapės matomos nagų žymės, lūšių nagų nematysi);
*Pėdsako dydis (vilko apie 8 cm, lapės apie 5 cm, stirnos apie 5 cm, briedžio apie 12 cm);
*Pėdsako detalės (sunkesnis gyvūnas palieka gilesnį pėdsaką. Aštrūs kraštai rodo šviežumą; apsnigti ar išplauti – seni pėdsakai).
Įdomu, kad didelis šuo gali palikti panašų į vilko pėdsaką, bet vilko takas daug taisyklingesnis. Katės pėdsakas be nagų gali būti palaikytas lūšies, bet skiriasi dydis. Šerno kanopų forma kartais painiojama su elnio, bet šernas turi apvalesnes, bukesnes kanopas.
Siūlome išmokti pėdsekystės pamokų kartu su saugomų teritorijų gamtos mokyklų edukatoriais. Nacionalinių ir regioninių parkų gamtos mokyklose žiemą vyksta daug įdomių edukacijų ir pamokų gamtoje, tame tarpe ir apie gyvūnų pėdsakus.
Kuršių nerijos nacionalinio parko gamtos mokykloje siūloma edukacija „Slapti gyvūnų takai“. Ar žinai, kokie gyvūnai gyvena Kuršių nerijoje? Kur juos dažniau sutiksi: prie Baltijos jūros ar pušyne prie marių? Kviečiama praverti slaptas Kuršių nerijos miško gyvūnų namų duris ir sužinoti, kodėl ir kur jie keliauja bei kokią veiklą mena jų pėdsakai.
Aukštaitijos nacionalinio parko gamtos mokykla siūlo edukacinį orientacinį žaidimą „Gamtos pėdsakais“. Žaidimas vyksta Meironių gamtos take, jo pradžia ir pabaiga Aukštaitijos nacionalinio parko gamtos mokykloje.
Kurtuvėnų regioninio parko gamtos mokykla kviečia į žiemos edukaciją „Ženklai aplinkoje” (pėdsakų beieškant). Jautmalkės gamtos mokyklos teritorijoje susipažįstama su Lietuvos gyvūnais, aptariama – kada lengviausia sutikti laukinius gyvūnus, kaip geriausia elgtis miške norint juos pamatyti. Einant kaimo keliukais ir miško takais, atkreipiamas dėmesys į žmonių veiklos ženklus, vaikai skatinami stebėti aplinką, klausytis garsų, pastebėti gyvūnų veiklos žymes, gyvūnų buveines, pamatyti ir atpažinti pėdsakus.
Kauno marių regioninio parko gamtos mokykla siūlo gamtos pamoką „Į svečius pas barsukus“. Kalbama apie barsukus ir jų paslaptingą gyvenimą. Vėliau einama į Girionių erozinį kalvyną, kur barsukai rausia namelius. Ką jie veikia tuose nameliuose? Iš ko kloja guolį? Ką valgo žiemą? Kokius pėdsakus palieka?
Žagarės regioninio parko gamtos mokykla ir žiemą siūlo pažintinę ekskursiją po Mūšos tyrelio pelkę. Šiame unikaliame žmogaus rankos nedaug paliestame kampelyje pamatysite natūralią gamtą, o gal pasiseks aptikti ir gyvūnų pėdsakus.
Tad kol žiemužė dovanoja sniego apklotą, suskubkite į gamtą ir pamėginkite patyrinėti gyvūnų pėdsakus, išgirsti žiemojančių paukščių balsus. Apie miško gyvenimą žiemą pasakoja ne tik pėdsakai, bet ir ragais nubrūžinta medžio žievė, prakapstytos samanos, išlukštenti kankorėžiai, genių iškalenti sausuoliai.
Leidykla „Lututė“ yra išleidusi edukacinį plakatą „Miško žvėrių pėdsakai“, kur galite susipažinti su 16 įprasčiausių Lietuvos miško žvėrių pėdsakais. Pasidomėkite prieš eidami į gamtą, gal jums pavyks rasti retų ir saugomų žvėrelių pėdsakų.
