Per šv. Velykas nušvis Kavarsko kryžius

Šiemet kavarskiečiai pajus šv. Velykų šviesą ne tik širdyse – visą šventinį laikotarpį, nuo pat sutemų iki 24.00 val., miestelio gyventojai ir važiuojantys pro šalį gėrėsis apšviestu gelžbetoniniu, 20 m. aukščio kryžiumi.
Apie tai, kad šį kryžių Anykščių rajono savivaldybė ketina apšviesti, buvo kalbėta ir rašyta dar nuo 2018-ųjų.

Kryžiaus apšvietimo kavarskiečiai laukė ilgai

Apie tai, kad Pumpučių kaime stovintis 20 metrų aukščio betoninis kryžius bus apšviestas, „Anykšta“ rašė dar rugpjūčio mėnesį. Anykščių rajono savivaldybė dėl kryžiaus apšvietimo įrengimo paslaugos pasirašė sutartį su UAB „Anykščių komunalinis ūkis“. Sutarties vertė – 3 tūkst. 990 eurų.
Šiai informacijai paplitus Kavarsko feisbuko grupėje, buvo akivaizdu, kad kavarskiečiai šią žinią sutiko su džiaugsmu ir nekantriai laukė, kada visam miesteliui itin svarbus paminklas atrodys dar kitaip, kai bus apšviestas tamsiuoju metu.
Pralaukę tamsią žiemą, pasitikę pavasarį ir vis dar nesulaukdami kryžiaus apšvietimo, pasidomėjome, kokia yra padėtis ir kur užstrigo reikalai.
„Laukėm, kol „Energijos skirstymo operatorius“ (toliau – ESO) prijungs elektros skaitliuką. Nepaisant to, kad viskas dėl Kavarsko kryžiaus apšvietimo faktiškai jau įrengta, kryžius eilinėmis dienomis vis tiek nebus apšviestas dėl taupymo, dėl elektros kainų. Gal per Jonines, gal per Kalėdas įjungs apšvietimą, kad žmonėms suteiktų džiaugsmo. Priminsiu: kai šį rudenį buvo įjungtas Kavarsko bažnyčios išorinis apšvietimas, gavau tris skundus iš vietinių gyventojų, kad švaistomi pinigai. Tad jei šviestų kryžius, turbūt kas nors rašytų tą patį – piktintųsi vėl švaistomomis lėšomis“, – teigė Kavarsko seniūnė Šarūnė Kalibataitė šių metų kovo pabaigoje.
UAB „Anykščių komunalinio ūkio“ direktorius Kazys Šapoka patvirtino, kad darbai užtruko dėl ESO – jie gerokai uždelsė pakeisti esantį apskaitos skydą ir jame įrengti apskaitą.
„Tikimės, kad ESO iki galo atliks darbus, nes jau kelintą mėnesį laukiam. Objektas jau įrengtas ir priduotas praėjusių metų rudenį. Elektros valdymas bus per astronominį laikrodį. Viešųjų erdvių ir objektų apšvietimą reguliuoja ir nustato grafikus Anykščių rajono savivaldybė. Yra įrengtas atskiras valdymo skydas, nepriklausomai nuo Kavarsko miesto apšvietimo. Matyt, bus sudarytas konkretus apšvietimo grafikas. ESO žadėjo viską baigti iki balandžio 3 d.“
Vietiniai jau net ėmė juokauti, kad per Velykas susitikę ištars „Sveiki, niekaip nesulaukiantys kryžiaus apšvietimo…“

Darbai baigti likus trim dienoms iki šv. Velykų

Balandžio 6-ąją „Anykščių komunalinio ūkio“ direktorius Kazys Šapoka pranešė, kad su vyriausiuoju specialistu Algirdu Žalkausku buvo nuvykę į Kavarską, prie objekto, ir „Anykštai“ patvirtino, jog kryžiaus apšvietimo darbus ESO galutinai baigė, viskas veikia.
Susisiekus su Anykščių rajono savivaldybės administracijos Bendrojo ir ūkio skyriaus vedėju Ramūnu Blazarėnu, gauta informacija, kad, jau reikia visiems parodyti apšviestą kryžių, ir tas tinkamiausias laikas yra dabar, šių metų šv. Velykos.

Kryžiaus statybos 1936-siais

Kavarsko kryžius pradėtas statyti 1936 m. Jis buvo statomas Amerikos lietuvio, mecenato Prano Kalibato lėšomis. Geradaris P. Kalibatas buvo daug paaukojęs bažnyčiai ir miesteliui.
Gyvendamas Amerikoje, buvo matęs visokių technikos stebuklų, masyvių statinių, tad jam ir kilo mintis padaryti įspūdį kraštiečiams, o kartu sukurti modernaus miestelio simbolį. Kryžiaus sumanytojui pritarė klebonas Anicetas Barakauskas, viršaitis Feliksas Kalibatas iš Malgažatavos kaimo ir kiti.
Birutės Vanagaitės-Jankauskienės užrašytuose prisiminimuose išliko išskirtinis kryžiaus statybų vaizdas, nes tada dar nebuvo galingų kranų, suvirinimo įrenginių: „Apatinę dalį ir kryžių iki pusės betonavo stačią, apraizgę pastoliais. Trečia, viršutinė, dalis buvo liejama gulsčia ant aukštai iškeltų pastolių. Viską darydavo rankomis, velenų ir svertų pagalba. Kryžiaus korpusas buvo tuščiaviduris. Statyba tęsėsi visa vasarą. <…> Virvių ir storų lynų traukiamas kryžius labai pamažu stojosi ir jo dalys susijungė“ („Anykšta“, 1996 m. rugsėjo mėn. 4 d.).
Kavarsko kryžius pašventintas 1937 m. birželio 23 d. Tuo metu tai buvo aukščiausias kryžius visoje Lietuvoje. Ant pritvirtintos lentos iškalti žodžiai:
„Į darbą, broliai, už Tėvynę,
Už brangią žemę Lietuvos!
Garbė tėvams, kurie ją gynė,
Ir kas už ateitį kovos!
Palaimink, Viešpatie galingas,
Lietuvių pastangas teisingas.“

Bažnyčios apšvietimas neįjungiamas dėl taupymo

Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios išorinis apšvietimas perdarytas 2017 metais. Šio projekto iniciatorius buvo 2016 metais į Kavarską paskirtas kun. dr. Nerijus Vyšniauskas.
Deja, kavarskiečiai neilgai džiaugėsi apšviesta šventa vieta – bažnyčios išorinis apšvietimas taip pat yra savivaldybės žinioje, o įjungiama tik prieš šventes, pagal Kavarsko seniūnės prašymą savivaldybės administracijai. Ir miesto, ir seniūnijų apšvietimo grafikai yra patvirtinti savivaldybės administracijos, tačiau dėl naktinio apšvietimo švenčių dienomis yra atskira tvarka.

Gal švies ir dažniau, jei pasiseks

Anykščių rajono meras Sigutis Obelevičius, paklaustas dėl svarbių kavarskiečiams objektų apšvietimo, teigė, kad gal kada ir ilgiau švies: „Turim du suplanuotus projektus. Pagal vieną siekiam, kad visos miesto lempos būtų pakeistos į taupiąsias, o pagal kitą – kad saulės elektrinės aprūpintų elektra kuo daugiau objektų. Tad yra vilčių, kad gal kada nors ilgiau švies ir kryžius, ir bažnyčia Kavarske“.