Brandos egzaminų tvarka ir priėmimo į aukštąsias mokyklas taisyklės šiemet iš esmės nesikeis, antradienį pažadėjo švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičiaus susitikime su Lietuvos mokinių parlamento, Lietuvos moksleivių sąjungos ir Moksleivių akademijos „Civitas” atstovais. Brandos egzaminų tvarka ir priėmimo į aukštąsias mokyklas taisyklės
šiemet iš esmės nesikeis, antradienį pažadėjo švietimo ir mokslo
ministras Gintaras Steponavičiaus susitikime su Lietuvos mokinių
parlamento, Lietuvos moksleivių sąjungos ir Moksleivių akademijos
"Civitas" atstovais.
Švietimo ir mokslo ministerija pasiūlė aukštosioms mokykloms nelaukiant
naujojo Mokslo ir studijų įstatymo skelbti studentų priėmimo į visų
pakopų studijas taisykles ir jose nurodyti atrankos principus bei
studijų kainą asmenims, sutinkantiems ją mokėti.
Pirmakursių
atrankos principai bus paremti prieš dvejus metus paskelbtais
konkursinių mokomųjų dalykų pagal studijų sritis ir kryptis 2009 m.
sąrašu, pažymima Švietimo ir mokslo ministerijos pranešime. Minėtasis
sąrašas skelbiamas ministerijos tinklalapyje www.smm.lt skyriuje
"Studijos", skiltyje "Priėmimo tvarka".
Abiturientai galės
pretenduoti į 16 studijų programų, prašyme išdėliodami jas prioriteto
tvarka. Ar pateko į valstybės finansuojamą vietą, kandidatas sužinos
pasibaigus priėmimui. Nepatekusieji į valstybės finansuojamas vietas
galės rinktis mokamas studijas. Kaip ir ankstesniais metais, aukštosios
mokyklos pačios nustato ir skelbia studijų kainą. Numatoma, kad nuo
liepos 1 d. veiks efektyvi paskolų su valstybės garantija sistema.
Brandos egzaminų tvarka šiemet taip pat nesikeičia. Liko lygiai mėnuo
abiturientams pasirinkti, kokius brandos egzaminus laikys. Kad gautų
brandos atestatą, mokiniai privalo išlaikyti tris egzaminus: privalomą
lietuvių kalbos ir du pasirinktų dalykų egzaminus.
"Vienintelis
pokytis šiemet – numatomas naujas studijų finansavimo būdas. Tačiau jis
lems vien tai, kiek lėšų teks konkrečiai aukštajai mokyklai, o ne kokia
bus priėmimo tvarka", – sakė ministras G. Steponavičius.
Naują
finansavimo modelį numato šiuo metu Seime svarstomas Mokslo ir studijų
įstatymo projektas. Priėmus įstatymą būtų įvestas studijų krepšelis –
valstybės lėšos, visiškai padengsiančios didesnės dalies studentų
studijų išlaidas. Valstybė visiškai finansuotų gerai mokyklą baigusiųjų
studijas – jie būtų surikiuojami į eilę pagal jau abiturientams žinomus
baigimo kriterijus (egzaminų ir kitus rezultatus), kuriuos aukštosios
mokyklos taiko savo priėmimo tvarkoje. Studijų krepšelį būtų galima
"nešti" ir į nevalstybines aukštąsias mokyklas, kuriose iki šiol buvo
studijuojama vien savo lėšomis.
Į valstybės finansuojamą vietą
patekęs pirmakursis turėtų garantuotą valstybės finansavimą visus
studijų metus. Jį prarastų tik tuo atveju, jei iškristų už nepažangumą.
Būtų atsisakoma rotacijos sistemos, kai mokantieji ir nemokantieji
keičiasi vietomis kas semestrą, todėl stojantieji galėtų drąsiau
rinktis kokybiškas, nors ir sunkesnes studijų programas.
Geriausieji studijuojantieji galėtų gauti gerokai didesnes skatinamąsias stipendijas.
Nauja studijų finansavimo tvarka galiotų tik šiais metais įstosiantiems
pirmakursiams. Esami studentai ir toliau būtų finansuojami pagal dabar
galiojančią tvarką, kai mokantieji ir nemokantieji už studijas
rotuojami kas semestrą atsižvelgus į rezultatus.
Naujas studijų
finansavimo būdas yra viena numatomos mokslo ir studijų reformos dalių.
Reformos esmė – naujos galimybės studentams, dėstytojams, aukštosioms
mokyklos. Paskui gerus studentus į aukštąsias mokyklas "ateisiantis"
studijų krepšelis skatintų universitetus ir kolegijas konkuruoti
tarpusavyje, pritraukti pačius geriausius, todėl aukštosios mokyklos
stengtųsi užtikrinti kuo aukštesnę studijų kokybę, pažymima Švietimo ir
mokslo ministerijos pranešime.
