Vienas iš pažįstamų, gyvenantis kitoje šalyje, bet paskaitantis „Anykštą“ internete, perskaitęs apie kultūrinius projektus, atsiuntė man laišką, kuriame klausė, kas čia Anykščiuose darosi, ar jau visai žmonės baigia su protu susipykti. Atvirai sakant, nelabai sumojau, ką jam protingai atsakyti, nusiunčiau tik elektroninę šypseną…
Vienas iš pažįstamų, gyvenantis kitoje šalyje, bet paskaitantis „Anykštą“ internete, perskaitęs apie kultūrinius projektus, atsiuntė man laišką, kuriame klausė, kas čia Anykščiuose darosi, ar jau visai žmonės baigia su protu susipykti. Atvirai sakant, nelabai sumojau, ką jam protingai atsakyti, nusiunčiau tik elektroninę šypseną…
Dar neįvyko Anykščių miesto šventės ir projekto „Anykščiai – kultūros sostinė 2012“ šviesų ir džiazo opera „Šventavartė“, sukurta pagal rašytojo A.Vienuolio – Žukausko legendą, o jau kelia aistras. Kai kam „šviesų opera“ jau dabar taip žiebė, kad akyse išties šviesu. Kaip pagalvoji – nieko naujo, na kada Anykščiuose kas nors buvo be skandalų ir didesnių ar mažesnių nesąmonių?
Šiuo atveju bendrame krizės fone, kai, sakykim, rajono bibliotekininkai priversti po du mėnesius eiti nemokamų atostogų, opera, kuri įvairiais paskaičiavimais kainuos apie 200 tūkstančių litų, atrodo kaip puota maro metu. Arba kaip išbadėjęs žmogus papjauna paskutinę karvę ir vieną dieną sočiai pavalgo ir dar kaimynus pavaišina. Kartu kyla klausimas, o tai kiek kainuoja naujas pastatymas Operos ir baleto teatre? Galbūt daugiau kainuoja, tačiau ar tie pastatymai būna tik vienai dienai? O su tokiu biudžetu, manau, ir patį garsųjį režisierių J.Nekrošių būtų galima prikalbinti pastatyti vienadienę operą arba priverstinai atostogaujantys bibliotekininkai turbūt mielai už šią sumą patys operą pastatytų ir visas arijas, pradedant Frico, baigiant Vaidilutės, sudainuotų, o Romas Kutka Krivio ariją ir nemokamai ta proga atliktų, kam jam tie 10 tūkstančių litų, jeigu bibliotekininkai gautų algas.
Operoje, tvirtinama, 18 tūkst.700 Lt sudarys savivaldybės biudžeto pinigai, iš Kultūros ministerijos gauta 21 tūkst.Lt, o trūkstamą sumą tikimasi gauti iš rėmėjų. Manau, ne vienas norėtų sužinoti, kur tie galingi rėmėjai gyvena… Kartu stebina ir užmojais, su kuriais statoma ši opera, nes režisierės Galinos Germanavičienės projekto „Šviesų ir džiazo opera „Šventavartė“ sąmatinė vertė 110 tūkst.805 Lt (savivaldybė skyrė 13 tūkst.500 Lt) ir Anykščių muzikos mokyklos direktorės Kristinos Vičinienės projekto „Džiazo opera „Šventavartė“ sąmatinė vertė 79 tūkst.130 Lt (savivaldybė skyrė -5 tūkst.200 Lt).
Sakoma, kad karas ir kultūra kainuoja labai brangiai. Žinoma, skaičiuoti svetimus pinigus negražu, o ypač – rėmėjų, tačiau šiuo atveju procesas iliustruoja tai, kas vyksta visoje meninėje srityje Anykščiuose. Aiškus idėjų ir fantazijos badas – lyg migla užplaukė ant akių mūsų kultūrininkams ir žmonėms, kurie atsakingi už kultūrą. Kas bebūtų kuriama, ar Anykščių, kaip kultūros sostinės, pristatymas, ar naujas Menų centras, ar opera, girdisi tas pats valdžios monologas: „Geras dalykas“. Tačiau norisi paklausti, kam geras dalykas? Rajonui, jo žmonėms, muziejui, atvykėliams? Manau, kad niekam – tik šiaip geras dalykas. Ar būtų blogiau jeigu viso to nebūtų? Nebūtų. Tai kodėl tokia tyla? Tik vienintelis socialdemokratas rajono narys Romaldas Gižinskas suabejojo šios grandiozinės operos tikslingumu. Prisidedu ir aš prie šios abejonės, ar verta rajone, kuriame neskiriama lėšų išlaikyti bent jau vienam chorui, pučiamųjų orkestrui, kuriame saviveikla turi gyvuoti tik „iš idėjos“, statyti tokias operas? Be to, nelabai suvokiama, kaip repetuojant būsimą operą šokėjai autobusais repetuoti autobusais 13 dienų vežiojami į Vilnių. Negi nebuvo galima repeticijų laikotarpiui apgyvendinti Anykščiuose tuos nepakeičiamus choreografus? Kodėl į Vilnių veža, o ne į Varšuvą ar į Briuselį? Jei važiuoti, tai važiuoti.
Tačiau abejonės jau gal kiek po laiko, operos nebeatšauksi, šventė artėja – suprantu, kad visa atsakomybė dabar guls ant režisierės Galinos Germanavičienės, todėl ar pritariame, ar ne, vis dėlto turime palaikyti tiek režisierę, tiek ir pačios operos statymą.
Mano galva, nei nauji etatai, nei naujos įstaigos nepakeis padėties kultūros srityje. Nes ne etatais, ir ne projektais gyva kultūra. Kultūrai skiriami nemenki pinigai, tik bėda, kad dauguma jų bus skirti parodomosios akcijoms-fejerverkams. Pykšt – gražiai sušvinta ir belieka padangėje tik dūmelis. Nors, iš kitos pusės, negalima reikalauti, kad grožis visada būtų praktiškas. Šioje vietoje man vis simpatiškesnis tampa draugas Mao, kuris surengė nors ir nesąmoningą kultūrinę revoliuciją, bet pats rytus praleisdavo apsisiautęs chalatu, kuriame vėliau buvo suskaičiuoti net 74 lopai.
