Saulius RASALAS, Svėdasų seniūnas: „Vairuotojas pats žino, kad reikia būti „trezvam“, o mane dažnai prie seniūnijos patikrina policijos pareigūnai „prasipūtimo būdu“, ir kol kas aš juos nuviliu.“
Nusimeskime kaukes PONAI !!!
Pagal komentarus del kalbos, aiskiai matome kad Anyksciu krasta okupave kulturingieji legionieriai, net nezino sio krasto tarmes istorijos. Nes jei buti biedniems bet teisingiems, visiems gerai zinoma Onutes sventes data, turetu buti daugiau liudesio nei sventes data. Kaip Slaviskos kilmes Kunigaikscio itaka i sio krasto kulturine raida.
Be Trezvas, as jum galiu daugiau pavaryti. Nigdel, niedielei. Pecius, liauka, Ceverykai, Gatavas, Kurka ir daug daug kitu. Ypac kai Slaviskos Kilmes Kunigaiksciai itakojo si krasta gana stipriai kulturiskai. Ypac virtuve ir kas su ja susijusia tarme.
Bet istorine tarme, nelaikoma Slavizmu ponai kulturingieji.
adj. ( kokybinis būdvardis) (4)
trẽzvas, -à (lenkų) adj. (4); KŽ blaivus, negirtas: Senieji vyrai trezvi tur būti Mž37. Negulėkim tada kaipo kiti, bet jauskime ir būkim trezvais Ch11PvT5,6.
trezvai̇̃ Ir moko mus, kad užsigynę (išnašoje užsigintumbime) bedievystės ir svietiškų pageidimų, gyventumbime trezvai ir teisiai ir dievobaimingai and šio svieto Ch1PvTit2,12.
„Kalbos patarimuose“ (Kn. 4: Leksika: 1. Skolinių vartojimas, Vilnius, 2005) žodis trezvas, vertinamas kaip specifiškai vartotina svetimybė literatūrinėje kalboje, turinti konotaciją su ATR. Teikiami šio žodžio pakaitai: negirtas, (1.2) sąmoningas, budrus
( 1.3) vadovaujamasi protu, sveiku protu (p. 36).
Faktas, kad savivaldybės administracijos vyriausioji specialistė-kalbos tvarkytoja turi susirūpinti administracijos darbuotojų ir savivaldybės padalinių vadovų valstybinės kalbos naudojimu viešuose pasisakymuose ar tarnybos pareigų vykdymą atliekant.
Mano galva naudoti okupantų ar iš jų koloborantų pasiskolintus kalbos terminus nėra tinkamas pavyzdys valstybės tarnautojui, save gerbiančiam kaip Lietuvos piliečiui, patriotui.
Nusimeskime kaukes
PONAI !!!Pagal komentarus del kalbos, aiskiai matome kad Anyksciu krasta okupave kulturingieji legionieriai, net nezino sio krasto tarmes istorijos. Nes jei buti biedniems bet teisingiems, visiems gerai zinoma Onutes sventes data, turetu buti daugiau liudesio nei sventes data. Kaip Slaviskos kilmes Kunigaikscio itaka i sio krasto kulturine raida.
Be Trezvas, as jum galiu daugiau pavaryti. Nigdel, niedielei. Pecius, liauka, Ceverykai, Gatavas, Kurka ir daug daug kitu. Ypac kai Slaviskos Kilmes Kunigaiksciai itakojo si krasta gana stipriai kulturiskai. Ypac virtuve ir kas su ja susijusia tarme.
Bet istorine tarme, nelaikoma Slavizmu ponai kulturingieji.
Trezmas. Kilęs iš lenkų trzeźwy
mįsliat su LDK grafais susipanašinti? Ar letuviška šnekta tik prasčiokam?
adj. ( kokybinis būdvardis) (4)
trẽzvas, -à (lenkų) adj. (4); KŽ blaivus, negirtas: Senieji vyrai trezvi tur būti Mž37. Negulėkim tada kaipo kiti, bet jauskime ir būkim trezvais Ch11PvT5,6.
trezvai̇̃ Ir moko mus, kad užsigynę (išnašoje užsigintumbime) bedievystės ir svietiškų pageidimų, gyventumbime trezvai ir teisiai ir dievobaimingai and šio svieto Ch1PvTit2,12.
„Kalbos patarimuose“ (Kn. 4: Leksika: 1. Skolinių vartojimas, Vilnius, 2005) žodis trezvas, vertinamas kaip specifiškai vartotina svetimybė literatūrinėje kalboje, turinti konotaciją su ATR. Teikiami šio žodžio pakaitai: negirtas, (1.2) sąmoningas, budrus
( 1.3) vadovaujamasi protu, sveiku protu (p. 36).
Nesikabinėkit, seniūno lietuvių kalbos žinojimas atitinka A1 lygiui. Vaižganto krašte dirbti tinka.
Siūlau pagrindiniam Anykščių Juozui susipažint su Svėdasų Jadze:)
Duokite jam siūlpeli tegu pakasa sniego ,gal pradės Lt žodžius naudoti
Kas yra „trezvam”?
ar angliskai ?
Prašyčiau lietuviškai.
Faktas, kad savivaldybės administracijos vyriausioji specialistė-kalbos tvarkytoja turi susirūpinti administracijos darbuotojų ir savivaldybės padalinių vadovų valstybinės kalbos naudojimu viešuose pasisakymuose ar tarnybos pareigų vykdymą atliekant.
Mano galva naudoti okupantų ar iš jų koloborantų pasiskolintus kalbos terminus nėra tinkamas pavyzdys valstybės tarnautojui, save gerbiančiam kaip Lietuvos piliečiui, patriotui.
Rasalas ne kalbininkas