Darbas, namai, šeima ir jokio laiko sau ar savo asmeninei gerovei. Atpažinote save? Vadinasi, jums laikas pasirūpinti savo gera savijauta, sveikata ar net išspręsti įvairias problemas, kurios seniai jus neramino. Skiriant pakankamai dėmesio tiek savo emocinei, tiek fizinei sveikatai, galėsite džiaugtis išties kokybišku gyvenimu. Tad šiandien ir pakalbėkime, nuo kokių žingsnių pradeda žmonės, kurie nusprendžia pagaliau pasirūpinti savimi.
Pirmas žingsnis – mitybos įpročiai
Prasta žarnyno sveikata ar skrandžio problemos tiesiogiai siejasi su kiekvieno žmogaus gera nuotaika ir savijauta. Jei nuolat jaučiate skausmus, sunkiai virškinate maistą, jus kamuoja žarnyno ligos, gyvenimo kokybė stipriai nukenčia. Savo ruožtu subalansuota mityba yra neatsiejama ir nuo geresnės atminties bei smegenų veiklos. Tad vienas pirmųjų žingsnių, ką žmonės daro, norėdami pasirūpinti savimi, yra mitybos įpročių keitimas.
Savo mityba susirūpinę žmonės pradeda reguliariai valgyti bent 3 kartus per dieną – jie nepraleidžia nei pusryčių, nei pietų, nei vakarienės. O į savo racioną, žinoma, įtraukia daugiau daržovių ir kito skaidulų turinčio maisto, kuris palengvina virškinimą ir pagreitina medžiagų apykaitą.
Antras žingsnis – judėjimas
Savimi pasirūpinti norintys žmonės dažnai stengiasi į kasdienę rutiną įtraukti ir fizinį aktyvumą – juk jis svarbus ne tik bandantiems kovoti su antsvoriu. Reguliarus sportas, mankšta padeda sumažinti stresą, nerimą ir prisideda prie geresnės nuotaikos.
Tad žmonės, siekiantys geriau jaustis, kasdien skiria laiko aktyviai fizinei veiklai – pavyzdžiui, į darbą keliauja pėsčiomis, dažniau užsiima joga ar užsirašo į sporto salę.
Trečias žingsnis – rūpestis ne tik kūnu
Rūpestis savimi neatsiejamas nuo geros psichologinės ir emocinės būsenos, tad sau dėmesio skirti nusprendę žmonės neretai kreipiasi į psichologus ar psichoterapeutus. Šie specialistai padeda jiems išspręsti vidines problemas arba tiesiog įgyti naują perspektyvą apie savo gyvenimą, slegiančius rūpesčius.
Emocinę sveikatą pagerinti žmonės stengiasi į gyvenimą integruodami ir įvairias praktikas. Pavyzdžiui, bendraudami su kitais, jie mokosi aiškiai brėžti ribas, įvardinti, kas jiems nepatinka, užsiima meditacija ar įvairiomis juos raminančiomis veiklomis, tokiomis kaip tapyba.
Ketvirtas žingsnis – dėmesys burnos ir dantų sveikatai
Norint jaustis gerai, būtina skirti dėmesio ir savo sveikatai – tai yra, apsilankyti pas gydytojus, atlikti įvairius profilaktinius tyrimus. Būtent tai yra vienas iš dalykų, ką daro ir žmonės, kurie nori užtikrinti savo gerą fizinę būklę.
Vis dėlto, savimi besirūpinantys žmonės atlieka ne tik kraujo tyrimus ar, pavyzdžiui, pasitikrina regą. Jie taip pat užsiregistruoja vizitui pas odontologą, mat burnos ir dantų sveikata – vienas svarbiausių kiekvieno žmogaus geros savijautos rodiklių.
Juk kai žmonės tinkamai prižiūri dantis, profilaktiškai lankosi pas odontologą, labiau pasitiki savimi. O kai bendrauja su kitais žmonėmis, nebijo šypsotis, juoktis ir kalbėti. Ir priešingai – kai dantų sveikata yra prasta, jie pažeisti, nudilę ar net jų netenkama, žmonėms darosi sunku ištarti tam tikrus žodžius, atsiranda baimė, gėda parodyti dantis, kalbant su kitais žmonėmis.
Štai, odontologijos klinikose „Meliva“ Vilniuje ir Kaune atliekamos profilaktinės dantų apžiūros kiekvienam, norinčiam tinkamai pasirūpinti savo šypsena. Tokie periodiniai apsilankymai pas odontologą gali padėti laiku identifikuoti įvairias burnos sveikatos problemas. O laiku jas pastebėjus, lengviau užkirsti kelią įvairioms rimtoms problemoms ateityje.
Penktas žingsnis – laikas socialiniam gyvenimui
Įsisukus į darbus ir rutiną, labai lengva apleisti gyvenimo kokybei itin svarbų aspektą – socialinį gyvenimą. Žmogus, visiškai nustūmęs socialinius ryšius į šoną, gali jaustis apleistas, vienišas.
Tad savo gera emocine savijauta besirūpinantys žmonės, šias neigiamas emocijas įveikti bando daugiau laiko leisdami su žmonėmis, kuriuos myli: šeima ir draugais. Tai padeda ne tik atitraukti mintis nuo darbų ar rūpesčių, bet ir gauti reikiamo palaikymo, gerų emocijų.
