Seimas ketvirtadienį pritarė atnaujintam Konstitucijos pataisos projektui, kad 16-mečiams būtų suteikta teisė rinkti merus ir savivaldybių tarybų narius.
Už šį siūlymą po pateikimo balsavo 67 parlamentarai, prieš buvo aštuoni, dešimt susilaikė. Toliau jį svarstys Seimo komitetai.
Birželio 26 dieną Seimas jau buvo pritaręs panašiai Konstitucijos pataisai, tačiau Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto siūlymu iniciatoriai projektą pataisė, tad jį reikėjo pateikti iš naujo.
„Kad išvengtume dviprasmybių, kad iki galo būtų aiškios sąvokos, iš naujo surinkome parašus, pateikėme naują Konstitucijos keitimo projektą, truputėlį pakeisdami pačią sąvoką“, – sakė iniciatyvos autorius socialdemokratas Tomas Martinaitis.
Anksčiau siūlyta balsavimo teisę savivaldos rinkimuose suteikti Lietuvos piliečiams, kuriems suėjo 16 metų.
Pataisytame variante nurodoma, kad balsuoti galėtų ne tik Lietuvos piliečiai, bet ir kiti nuolatiniai tos savivaldybės gyventojai. Tokia galimybė nuolatiniams gyventojams suteikta dabar galiojančioje Konstitucijoje.
Tačiau dabar Konstitucijoje įtvirtinta, kad rinkimų teisę turi piliečiai, kuriems rinkimų dieną yra sukakę 18 metų.
T. Martinaičio teigimu, anksčiau suteikta galimybė pareikšti politinę valią paskatintų jaunimą aktyviau dalyvauti rinkimuose, išugdytų įgūdį balsuoti per rinkimus, taip pat stiprintų demokratiją.
„Tikrai palaikau jaunuolių galimybę dalyvauti rinkimuose, juolab, kad 16-mečiai, 17-mečiai, 18-mečiai savo rajonuose, ypač rajonuose, nekalbu apie Vilnių, Kauną, tikrai yra aktyvūs savo bendruomenių dalyviai, reiškia savo nuomones. Negalvoju, kad bus problema, jeigu jie išreikš savo nuomonę ir balsuodami už tam tikrus politikus ar politines partijas“, – ketvirtadienį sakė Mišrios Seimo narių grupės narys Viktoras Fiodorovas.
Kitas Mišrios Seimo narių grupės narys Vytautas Sinica teigė, kad pastaruoju metu jaunuoliai subręsta vėliau, o ne anksčiau.
„Bendra tendencija, mano žiniomis, yra, kad kai paankstinamas balsavimo amžiaus slenkstis, tie jaunieji žmonės subalsuoja už tai, kas vadina tolimąja dešine. Vokietijoje, pavyzdžiui, už AfD (kraštutinių dešiniųjų partija „Alternatyva Vokietijai“ – BNS) masiškai subalsavo kažkuriuose rinkimuose, Lenkijoje, Čekijoje buvo tie patys reiškiniai. Ar jūsų negąsdina, kur tai gali atvesti?“ – klausė jis.
T. Martinaitis pripažino, kad jaunimas linkęs labiau balsuoti už radikalias jėgas, tačiau, anot jo, tam įtakos turi ir socialiniai tinklai, ir visuomenės nusivylimas. Socialdemokratas abejojo, kad taip galėtų nutikti Lietuvoje.
Projektą sukritikavo ir Seimo Teisės departamentas. Jo teigimu, tiek Konstitucijoje, tiek įstatymuose, tiek Civiliniame kodekse įtvirtintas asmens pilnametystės institutas ir numatyta, kad pilnamečiais asmenys laikomi nuo 18 metų.
Be to, Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad rinkimai – atsakingas politinis procesas, o Konstitucija, kaip aukščiausioji teisė, turi būti stabilus aktas, keičiama tik esant būtinybei.
Praėjusios kadencijos Seime analogišką siūlymą buvo registravęs liberalas Andrius Bagdonas, tačiau Seimo salės ji nepasiekė.
Konstitucijos pataisa laikoma priimta, kai už ją du kartus su trijų mėnesių pertrauka balsuoja ne mažiau kaip 94 parlamentarai iš 141.
Kad karalienes Mordos aukletiniai galetu nuo pirmos dienos darzelyje balsuoti ,tik uz TSKP