Seimas po pateikimo priėmė svarstyti NT mokestį

Seimas ketvirtadienį priėmė svarstyti Vyriausybės pakoreguotas Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pataisas. 

Už balsavo 72 Seimo nariai, prieš buvo 36, o devyni susilaikė. 

Iš valdančiųjų frakcijų narių susilaikė tik demokratas Algirdas Butkevičius, o prieš balsavo „aušrietis“ Aidas Gedvilas, be to, balsavime nedalyvavo penki socialdemokratai, vienas demokratas, šeši „aušriečiai“. 

Iš opozicijos susilaikė konservatoriai Laurynas Kasčiūnas, Paulė Kuzmickienė, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Audrius Petrošius, Valdas Rakutis, Mindaugas Lingė, Agnė Bilotaitė ir Gintarė Skaistė. Kiti opozicijos parlamentarai iš konservatorių, liberalų, „valstiečių“ balsavo prieš. 

Toliau pataisas, kai jas apsvarstys komitetai, Seimas imsis birželio 10 dieną. 

Imtis NT mokesčio korekcijų parlamentarams pavyko iš antro karto: antradienį projektui dviejų balsų persvara po pateikimo nebuvo pritarta.   

Pristatydamas pakeitimus finansų ministras Rimantas Šadžius sakė, kad atnaujinus NT mokesčio modelį nerimo turėtų būti mažiau.

„Turto vertės skirtingose savivaldybėse labai smarkiai skiriasi, todėl jos galės nusistatyti kitokias grindis“, – posėdyje sakė ministras. 

Jis teigė neabejojąs, kad Vilniuje žemiausia neapmokestinamojo turto kartelė nebus 10 tūkst. eurų, kaip siūloma įtvirtinti įstatyme. 

„Labai viliuosi, kad Vilnius nepasirinks ir tokios kartelės, kuri sostinę paliks be papildomų pajamų iš nekomercinio turto, nes čia mes jo turime“, – Seime teigė R. Šadžius. 

Ministro teigimu, antrą būstą Lietuvoje turi apie 90 tūkst. žmonių, o iš viso būsto savininkų yra apie 1 mln.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos Rita Tamašunienė tikino, kad mokesčių pertvarka paplonins žmonių pinigines, nes naikinama lengvata šildymui, labiau apmokestinamos pajamos, turto draudimo įmokos, todėl, pasak jos, nereikia sąrašo pildyti NT mokesčiu.  

Konservatorius Jurgis Razma priminė priešrinkiminius socialdemokratų pažadus, kad jie NT mokesčiui nepritars, o buvusi finansų ministrė Gintarė Skaistė teigė, kad vienintelį būstą turintys gyventojai bus labiau apmokestinami negu dviejų ar daugiau būstų savininkai.

„Antrasis būstas turi didesnę privilegiją“, – teigė G. Skaistė. 

Prieš balsavimą R. Šadžius BNS teigė, kad nustačius per aukštas minimalias grindis atsirastų savivaldybių, kurios nustatytų bet kokius tarifus ir nesurinktų pajamų į savo biudžetus. 

„Gali atsirasti savivaldybių, kurios bet kokius tarifus nusistačiusios gyvenamajam būstui surinks lygiai nulį pajamų. Ir jos praranda šitą instrumentą (pajamų susirinkimo – BNS), kuris, kaip mes šnekėdami su savivalda matome, kad merams yra įdomus“, – aiškino ministras. 

„Kokio dydžio grindis nusistatys savivaldybės, yra jų reikalas, nes pinigai eina iš šio mokesčio joms ir jos šiuos pinigus išleis savo reikmėms be jokio valstybės diktato“, – BNS tvirtino R. Šadžius.    

R. Šadžius nekomentavo, kaip būtų elgiamasi, jei itin dideles neapmokestinamo turto ribas nustačiusios savivaldybės prašytų lėšų iš valstybės biudžeto įvairioms reikmėms. 

Dabar siūloma leisti savivaldybėms nustatyti neapmokestinamą pirmojo būsto vertę ir konkrečius tarifus nuo 0,1 iki 1 proc., tačiau mažiausia vadinamųjų grindų riba turėtų būti 10 tūkst. eurų asmeniui. Iki šiol nebuvo siūloma jokia riba.  

Kitas gyventojų NT būtų apmokestinamas nuo 50 tūkst. eurų asmeniui (iki šiol buvo siūloma 20 tūkst. eurų), o virš šios ribos taip pat būtų taikomi diferencijuoti 0,1–1 proc. tarifai.