Seimas priėmė Energetikos įstatymo ir Elektros energetikos įstatymo pakeitimus, kuriais bus sustiprinta vartotojų apsauga, padidintas elektros sistemos lankstumas, sudarytos sąlygos spartesnei atsinaujinančios energijos plėtrai ir užtikrintos stabilesnės elektros kainos vartotojams bei nustatytos papildomos apsaugos priemonės pažeidžiamoms grupėms.
„Šiais pakeitimais kuriame lankstesnę, patikimesnę ir atsparumu grįstą elektros energetikos sistemą. Tai leis efektyviau išnaudoti tinklų infrastruktūrą, skatinti atsinaujinančios energijos plėtrą ir užtikrinti vartotojų apsaugą – ypač pažeidžiamiausių grupių“, – sako energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.
Priimti pakeitimai sustiprina vartotojų apsaugą – pažeidžiamiems vartotojams suteikiama teisė prašyti skolos išdėstymo per ilgesnį – iki 12 mėn. laikotarpį, apribojamas elektros energijos tiekimo nutraukimas pažeidžiamiems vartotojams ginčo nagrinėjimo metu, įtvirtinamas draudimas energetikos įmonėms nutraukti tiekimą ar sutartį ginčo nagrinėjimo metu. Taip pat nustatyta pareiga elektros tiekėjams siūlyti 12 mėn. fiksuotos kainos terminuotas sutartis ir nebuitiniams (verslo) vartotojams, kurios leis verslui planuoti išlaidas ir apsisaugoti nuo kainų svyravimų. Iki šiol tokią pareigą tiekėjai turėjo tik buitiniams vartotojams.
Elektros sistemos lankstumas didinamas įtvirtinant lankstumo paslaugų ir elektros vartojimo piko mažinimo mechanizmus, reglamentuojant elektros energijos paklausos telkimo veiklą ir nustatant nacionalinių lankstumo poreikių vertinimo tvarką. Energijos kaupimo įrenginių plėtra tampa paprastesnė – iki 100 kW galios įrenginiams, kurie neperduoda elektros energijos į tinklą, nebereikės leidimų.
Be to, bus įgyvendinamas lanksčiojo prijungimo prie tinklų modelis, leidžiantis prijungti daugiau įrenginių riboto pralaidumo skirstomųjų tinklų ruožuose, jei naudotojas sutinka su laikinais galios apribojimais, kol bus įgyvendinta tinklų plėtra. Taip pat bus pagerintos sąlygos aktyviems elektros energijos vartotojams ir energetikos bendrijoms – jos galės gaminti energiją nutolusiuose objektuose ir susieti kelis įrenginius su viena vartojimo vieta.
Įstatymų pakeitimais taip pat detaliau nustatytos bendrojo naudojimo objektų valdytojų – pastatų administratorių ir kitų atsakingų asmenų – atsakomybės, susijusios su bendroms reikmėms skirtos elektros įsigijimo iš tiekėjų ar gamintojų, o tinklų operatoriams nustatyti didesni skaidrumo reikalavimai, numatant dažnesnį prijungimo prie elektros tinklų galimybių žemėlapių atnaujinimą.
Šiais pakeitimais taip pat į nacionalinę teisę perkeliamos Europos Sąjungos elektros rinkos dizaino reformos nuostatos, priimtos 2024 m. siekiant sustiprinti Europos elektros rinkos atsparumą.

























Vartotojams gavus pirmąsias sąskaitas už šildymą, energetikos ministerijos klerkai susirūpinusiais veidais ėmė ieškoti priežasčių ir kaltinti išaugusias biokuro kainas.
Ar kaltas vien pabrangęs biokuras? Tikėtina, kad ne, nes šilumos kainos vienur stabilios, kitur – šoktelėjusios į rekordines aukštumas. Akivaizdu viena – šiemet vartotojams teks plačiau atverti pinigines.
❗️Ir paradoksas: brangiausia šiluma – Kaune, kur veikia moderni „Kauno kogeneracinė jėgainė“, kaip ir turėjusi mažinti kainas. Jėgainė degindama atliekas pagamina apie 33% viso Kauno miesto šilumos poreikio.
Šilumos vartotojams veržiant diržus, gamintojai pampsta nuo viršpelnių. „Kauno kogeneracinė jėgainė“ pelnas pastaraisiais metais siekia net 50% pajamų. Kasmet ši įmonė uždirba 26 – 27 mln. eurų grynojo pelno ir jį išsimoka dividendais iš kurių pusę susižeria užsienio kompanija.
Vartotojai apiplėšiami du kartus: per brangų atliekų „sutvarkymą“ ir per padidintą šilumos kainą.
Sunku būtų įvardinti kokį kitą verslą su 50% metiniu pelningumu, nebent nelegalią ginklų ar narkotikų prekybą.
Ką veikia Valstybinė energetikos reguliavimo taryba ir Energetikos ministras Ž.Vaičiūnas, kad nesugeba iškuopti konservatorių vyriausybės palikimo?
Akivaizdu, kad šį pasipinigavimą jie stebi „plačiai užmerktomis“ akimis ir nepajudina nei piršto.
Valstybei būtina sisteminiu lygmeniu įvertinti šilumos sektoriaus efektyvumą ir kainodarą. Reikia aiškių taisyklių, kaip reguliuoti monopolininkų pelnus ir užtikrinti, kad už šilumą mokėtume teisingą, skaidrią ir pagrįstą kainą, nes šiluma – ne prabanga, o būtinybė.
Biokuras niekados dar nebuvo toks pigūs. Tiesiog socialdemokratai nori kuo greičiau prisipirkti vilų Brazilijoje.
Istatyme vien priestaravimai – lankstumas , lankrtumas ,stabilumas , lankstumas . Tipo prisijungem prie Europos elektros kontinentiniu tinklu / kuriu tokiu net nera / tai dabar leidzia su baterijom ir akumuliatoriais atsijunti nuo Lietuvos – tai ESO bankrotas / dabar daugejant turinciu savo elektra ESO gelbejasi keldama tinklo paslaugos kaina /
Po šitu pasaku, išvada elektra brangs.
Socialdemokratų tikslas numauti paskutęs kelnes.
Elektra nenormaliai pigi.
Tau trūksta ,jei pigi po naujų bus po 0,45cnt