Seimas, susirūpinęs alkoholizmo ligos mastu Lietuvoje, priėmė konservatorių inicijuotą rezoliuciją „Dėl naujų kovos su alkoholizmu priemonių ir efektyvios pagalbos sergantiems alkoholizmu”.
Joje kviečiama apsvarstyti ir Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) pavyzdžiu pradėti įgyvendinti „Svaigalų teismų” (angl. – Drug Courts) sistemą, siūloma valstybei visiškai kompensuoti gydymą nuo alkoholizmo, taip pat taikyti privalomą gydymą tiems asmenims, kurių priklausomybė nuo alkoholio yra tapusi ryškiai išreikšta ir jau kelianti didelį pavojų aplinkiniams asmenims.
Tėvynės sąjungai- Lietuvos krikščionims demokratams (TS-LKD) atstovaujantys parlamentarai kviečia Vyriausybę imtis kartu įgyvendinti jų siūlomas naujas kovos su alkoholizmu ir efektyvios pagalbos šia liga sergantiesiems priemones.
Pasak projektą pateikusio Seimo opozicijos lyderio Andriaus Kubiliaus, apsvaigusio žmogaus susidūrimas su teisėsaugos pareigūnais yra rimtas požymis, kad jis susiduria su priklausomybės nuo svaigalų (alkoholio ar narkotikų) problemomis.
„Todėl po pirmo tokio susidūrimo, jeigu padarytas nusižengimas nėra sunkaus nusikaltimo pobūdžio, asmuo turi stoti prieš specializuotą „Svaigalų teismo” instituciją, kuri jam pasiūlytų dvi alternatyvas: gydytis ir sveikti, arba sulaukti griežčiausios numatomos bausmės už jo nusižengimą. Žmogui pasirinkus gydymąsi, turi būti nurodytas visas kelias, kurį jis turi nueiti, ir paskirtas bandomasis laikotarpis. Tokio įpareigoto gydytis žmogaus pažangą turi prižiūrėti speciali probacijos tarnyba, prasižengėlį vedanti visą jam nubrėžtą kelią: pas toksikologus, reabilitologus, Anoniminius alkoholikus, psichologus ir kitur. Bet kuriame iš šių žingsnių suklupęs žmogus turi būti grąžintas į „Svaigalų teismą”, kur jam būtų paskirta numatyta bausmė”, – tokią naujovę numato rezoliucija.
Joje siūloma sukurti medicininę Patikros ir ankstyvos intervencijos (angl. – Screening and Brief Interventions) sistemą, kuri padėtų anksti nustatyti alkoholizmu sergančius asmenis ir suteikti ankstyvą pagalbą jiems.
„Nuo alkoholio priklausomiems asmenims turi būti teikiama pirminė psichologo pagalba, kad būtų išsiaiškinamos jų priklausomybę sukėlusios priežastys, kurios dažniausiai ir yra psichologinių traumų padariniai (nelaimės šeimose, šeimos santykių problemos, sunkios gyvenimo sąlygos, nusivylimas, depresija ir t.t.). Patikros ir ankstyvos intervencijos sistema bei platus jos pritaikymas leistų registruoti priklausomybę nuo alkoholio turinčius asmenis, stebėti jų būseną ir suteikti ankstyvą pagalbą”,- sako Seimo opozicijos lyderis A. Kubilius.
Jo nuomone, vietos seniūnams kartu su vietos bendruomenės lyderiais bei policijos atstovais ir medikais turėtų būti suteiktos žymiai didesnės teisės ir atsakomybės padėti lėtiniu alkoholizmu sergantiems ar su alkoholizmo psichoze susiduriantiems asmenims: suteikiant seniūnams galimybes ir pareigas rūpintis jų priverstiniu gydymu, reguliaria jų elgsenos stebėsena, medicinine patikra, stebėti jų šeimos ir vaikų būklę.
„Ši pagalba galėtų būti teikiama pasitelkiant ir specialius socialinius darbuotojus, priskirtus ne rizikos šeimoms, o visai bendruomenei. Tokie socialiniai darbuotojai galėtų pirmiausiai padėti identifikuoti rizikos faktorius tarp bendruomenės narių”, – sako projekto autoriai A. Kubilius ir Antanas Matulas.
Jų teigimu, alkoholizmas turi būti prilyginamas priklausomybei nuo narkotikų ir vaistai bei paslaugos gydymui nuo alkoholizmo turi būti valstybės pilnai kompensuojamos.
„Privalomas gydymas turi būti teikiamas tiems asmenims, kurių priklausomybė nuo alkoholio yra tapusi aiškiai išreikšta ir jau kelianti didelį pavojų aplinkiniams asmenims, arba tais atvejais, kai asmuo susidurdamas su valstybės pagalba siūlant jam gydymąsi ir kitas priemones, kurios padėtų išlipti iš alkoholizmo liūno, piktybiškai atsisako bet kokios pagalbos. Tarptautinės žmogaus teisių apsaugos konvencijos pabrėžia, kad privalomas gydymas nuo alkoholizmo turi būti trumpalaikis, o vėliau asmuo turi pats apsispręsti, tęsti gydymą ar ne. Todėl priverstinio gydymo taikymas yra pagalbinė priemonė siekiant asmeniui padėti gauti kitą reikiamą gydymosi pagalbą ir padedant jam suprasti tikrąją savo sveikatos būklę”, – sakoma rezoliucijoje.
A. Kubilius ir A. Matulas siūlo pavesti Seimo valdybai, tariantis kartu su Vyriausybe, sudaryti bendrą darbo grupę, kuri iki 2016 m. birželio 1 d. pateiktų Seimui detalesnes šiame dokumente išvardintų priemonių įgyvendinimo nuostatas.
Už rezoliuciją, skelbiančią kovą su alkoholizmu, ketvirtadienį balsavo 46 Seimo nariai, prieš buvo 2, susilaikė 34 parlamentarai.
