Daugelis iš mūsų turime brangų žemėje kampelį, į kurį visada norisi sugrįžti. Čia žmogus jautiesi ramus, saugus, savas ir pailsėjęs. O kaip smagu, kai dar esi ir labai laukiamas. Atrodo, čia ir medžiai kitaip ošia, ir gėlės labiau kvepia, ir rudenėjanti gamta kitokiom spalvom nudažyta.
Jau seniai gyvenu ir dirbu Ukmergėje, turiu mylimą darbą, namus, tačiau mano širdis visada kaime, Būtėnuose, kur aš gimiau ir augau.
Daugelis iš mūsų turime brangų žemėje kampelį, į kurį visada norisi sugrįžti. Čia žmogus jautiesi ramus, saugus, savas ir pailsėjęs. O kaip smagu, kai dar esi ir labai laukiamas. Atrodo, čia ir medžiai kitaip ošia, ir gėlės labiau kvepia, ir rudenėjanti gamta kitokiom spalvom nudažyta.
Jau seniai gyvenu ir dirbu Ukmergėje, turiu mylimą darbą, namus, tačiau mano širdis visada kaime, Būtėnuose, kur aš gimiau ir augau. Myliu šio kaimo žmones, tėvų namus, deja, tėveliai jau Amžinybėj, bet man čia gera, džiaugiuos, kad turiu kur sugrįžti ir dažnai čia lankausi. Gražus mano gimtasis kaimas ir jo žmonės. Kaimas mažėja, sodybos tuštėja, tačiau čia gyvena darbštūs, šviesūs žmonės, kurie saugo kaimo grožį, rūpinasi, kad tas grožis dar ilgai džiugintų čia gyvenančio ar pravažiuojančio žmogaus akį ir širdį.
Išradingos kūrybingos kaimo seniūnaitė Domicelė Augutienė ir buvusi lietuvių kalbos mokytoja Aldona Murmienė vis dar bando suburti, sukviesti kaimo žmones į bendrus renginius, kurių čia netrūksta, kurie palieka gerus prisiminimus žmonių širdyse.
Taip buvo ir spalio 20 dieną, kai išpuoselėtoje D. ir S. Augučių sodyboje vyko graži kaimo sueiga. Seniūnaitė pasidžiaugė gražiais nuveiktais darbais, išpuoselėtomis sodybomis, pasveikino kaimo žmones su jubiliejais. Prisiminti visi – ir jaunas, ir senas.
Labai gražu, kad šventėje buvo prisimintas didysis mūsų tautos dainius – Maironis, kurio 150 metų minėjimas šiomis dienomis vilnijo per visą Lietuvą. Jo biografiją vaizdžiai papasakojo viešnia, buvusi mokytoja A. Paršiukaitė, poeto eiles skaitė svečiai ir kaimo gyventojai, dainas pagal poeto eilėraščius dainavo visada laukiamos viešnios – dainininkės iš Svėdasų.
Pagiriamąjį žodį kaimo bendruomenei tarė Svėdasų seniūnas V. Neniškis, kuris taip pat dalyvavo šioje šventėje.
Šventė kvepėjo obuoliniais pyragais, naminiu saldžiu sūriu, arbata, kava, žmonių gerumu ir noru pabūti dar ir dar drauge.
Skambant akordeono muzikai, lyriškai dainai, supratau, – niekas negrįžta, tai kas praeina, lieka tik geri prisiminimai, žmonės ir kaimas, į kurį vėl norėsiu sugrįžti.
