Užfiksuota, kaip šiandien atrodo Svėdasų seniūnijos Sliepsiškio kaime stovintis koplytstulpis. Apie tai, kad jis suniokotas, Svėdasų seniūnijos specialistai pirmą kartą išgirdo tik iš „Anykštos“.
Svėdasų seniūno pavaduotoja Alma Švelnienė sakė, kad šį trečiadienį jai kaip tik bus proga apžiūrėti minėtą koplytstulpį, nes tame krašte ji turi „kitokių reikalų“.
„Dabar nežinodama nieko negaliu pasakyt, iš tikrųjų“, – sakė ji.
Šiuo metu atostogaujantis Svėdasų seniūnas Saulius Rasalas svarstė, kad, ko gero, „juodą darbą padarė vėjas“.
Taigi čia Svėdasai, seniūnas gali pasirūpinti tik seniūnijos pijokais, istorija, paveldas ir visa kita jam tikrai nesvarbu, jis geriau prie kultūros namų cigaretę sutrauks, nei spręs seniūnijos problemas. Neveltui visose seniūnijose kur seniūnavo buvo peikiamas, dabar puikiai dauguma suprantame kodėl…
Liūdna ir apmaudu matyti, kaip visiškai nesirūpinama kultūros paveldu. Sliepsiškio kaimo koplytstulpis – ne šiaip medinis stulpas, o dalelė istorijos, tikėjimo ir bendruomenės tapatybės. O dabar jis suniokotas – ir apie tai seniūnijos darbuotojai pirmą kartą sužino ne iš gyventojų ar apžiūrų, o iš žurnalistų? Rimtai?
Tiek Sliepsiškio, tiek Grikiapelių kraštas atrodo visiškai pamirštas. Net iš socialinių tinklų įrašų aiškiai matyti, kad seniūnija kur kas labiau domisi Kunigiškiais ar Butėnais. O kur dėmesys kitoms vietovėms? Ar mes esame mažiau verti dėmesio, priežiūros ir pagalbos? Kodėl seniūnija nesirūpina ir nepadeda pasirūpinti tokiais dalykais? Kodėl vietos gyventojai paliekami vieni spręsti kultūros paveldo išsaugojimo klausimus? Koplytstulpis neatsirado vakar – tai ilgalaikė vertybė, kurią reikėjo stebėti, prižiūrėti, o gal net restauruoti laiku. Šiandien pravažiuodamas mačiau, kad stulpas jau tvarkomas. Ir ką? Prie jo – nė vieno seniūnijos atstovo. Nei seniūno, nei pavaduotojos. Kaip visada – iniciatyva iš apačios, o ne iš tų, kurie turėtų būti pirmose gretose. Manau, seniūnijos pareiga – ne tik kasti sniegą ar sedėti savo kabinėtose, bet ir rūpintis žmonėmis bei tuo, kas mums visiems svarbu. Dabar gi tik pečiais traukiama: „nežinau“, „negaliu pasakyti“, „gal vėjas“. Tai – ne atsakingo požiūrio pavyzdys, o abejingumo veidrodis. Kviečiu seniūniją atsigręžti į pamirštus kraštus, atkurti ryšį su gyventojais ir pradėti rūpintis ne tik „matomais“ kaimais, bet visais – vienodai ir atsakingai.
O Santa Moniką paperony, katinas išmoko rašyti. Ir kaip sklandžiai. Bus gerų genų.
Rasalas ne koplytstulpių ekspertas ir ne meteorologas.
Ar tai savivaldyvės ar muziejaus turtas?
Gal čia privati nuosavybė?
Pastatyt lengva, bet prižiūrėt sunku.
nekalbėk tuštybės ir nekomentuok jei tik tuos- kaustytais batais kryžių griovėjus palaikai.
Keturi vėjai padarė Svedasuos Koplytstulpiuj Rasalas nematė tegu nemato Rasalas gyrdėjo iš Anykštos redakcijos. Kaip galėjo gyrdėt Svedasuos būdamas S.Rasalas tegu negirdi. Matė Nematė- tegu nemato lyks pas mane S.Rasalas.
Kaip gaila,kad aplink jį niekas neapipjauna žolės!Tikriausiai vėjas išdraskė, negi žmogui kils ranka laužyti.
O kas turėtų apipjauti?
kolūkio kultūrinių veiklų organizatorius turėtų pasirūpinti paminklų ir koplystulpių priežiūrą, o ūkvedys jo pavedimu organizuotų darbus su padieniais.