Žemės ūkio ministerija, siekdama padėti ūkininkams suvaldyti šią grėsmę, kviečia pasinaudoti Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano priemone „Invazinių rūšių plitimo valdymas melioracijos griovių šlaituose“. Tai puiki galimybė ne tik padėti savo ūkiui, bet ir gauti finansinę kompensaciją už indėlį į gamtosaugą.

Išmokos, kurios atperka pastangas

Pagal šią priemonę paramos gali kreiptis ūkininkai, jungtinės veiklos – partnerystės sutarties pagrindu veikiančios melioracijos sistemų naudotojų asociacijos, žemės ūkio bendrovės, savivaldybės.

Naudojantis paramos lėšomis bus galima tvarkyti melioracijos griovių ir melioracijos reikmėms sureguliuotų upių šlaitus, naikinant invazinius augalus – Sosnovskio, Mantegacio barščius ir kitus invazinius augalus, taip prisidedant prie biologinės įvairovės išsaugojimo.

Žinoma, kova su invaziniais augalais reikalauja specifinių žinių, laiko ir techninių resursų, todėl numatytos išmokos yra suplanuotos taip, kad padengtų patiriamas sąnaudas:

* Individuali veikla: Už sutvarkytą melioracijos griovio šlaito hektarą mokama 644 eurų metinė išmoka.

* Jungtinė veikla: Jei susivienijama bendram tikslui, išmoka kyla iki 773 eurų už hektarą. Tai skatina bendruomeniškumą, nes invazinės rūšys nepaiso sklypų ribų – efektyviausias naikinimas vyksta tada, kai valomi ilgi griovių ruožai iškart.

Paraiškų teikimo tvarka: ką privalu žinoti?

Ši parama yra tiesiogiai susieta su kasmetiniu žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo laikotarpiu.

Prašymai gauti paramą teikiami kartu su paraiškomis tiesioginėms išmokoms gauti per Paraiškų priėmimo informacinę sistemą (PPIS). Paramai tinkamas plotas turi patekti į PPIS elektroninio žemėlapio sluoksnį „Invazinių rūšių plitimo valdymas melioracijos griovių šlaituose“.

Kadangi įsipareigojimų laikotarpis trunka 5 metus, pareiškėjas privalo teikti paraišką kasmet, deklaruodamas tuos pačius plotus (laukus).

Kokius plotus galima deklaruoti

Daugeliui kyla klausimų, kokius būtent plotus galima deklaruoti. Pagal taisykles, į paramai tinkamą plotą patenka:

* melioracijos griovių bei sureguliuotų upių šlaitai;

* 3 metrų pločio juosta virš griovio šlaito viršutinės briaunos (ten, kur nustatytas invazinių rūšių paplitimas).

* siekiant suvaldyti sėklų plitimą, į plotą įtraukiama ir 50 metrų ilgio juosta į abi puses nuo nustatytos paplitimo teritorijos išilgai griovio.

Bendras paramai tinkamas plotas turi būti ne mažesnis kaip 0,1 ha, o jį gali sudaryti ne mažesni kaip 0,01 ha laukai.

Įsipareigojimai – 5 metams

Parama teikiama tiems, kurie pasiryžę siekti ilgalaikio rezultato. Įsipareigojimų laikotarpio trukmė – 5 metai, teikiant paraišką kasmet ir deklaruojant tuos pačius plotus (laukus). Prisiimtų įsipareigojimų trukmė negali būti keičiama.

Pagal šią priemonę remiama veikla naikinant tik tuos augalus, kurie nurodyti paramos taisyklių 1 priede. Jų radavietės turi būti pažymėtos Biologinės įvairovės informacinės sistemos Invazinių rūšių modulyje. Pareiškėjas privalės taikyti atskirų invazinių rūšių augalų naikinimo būdus pagal specialų veiksmų planą.

Svarbu: ties vandens telkiniais augalų negalima naikinti cheminėmis priemonėmis. Čia privaloma laikytis naikinimo terminų ir naudoti tik mechaninius būdus (pjovimą, kasimą), kad nebūtų pakenkta vandens ekosistemoms.

Sosnovskio barščiai: tylioji grėsmė laukuose

Sosnovskio barščiai nėra tiesiog piktžolė – tai biologinis agresorius, keliantis realų pavojų tiek žemės ūkiui, tiek žmonių sveikatai.

Šio augalo sultyse yra furanokumarinų, kurie saulės šviesoje sukelia sunkius, net II ar III laipsnio, odos nudegimus. Randai gali išlikti visą gyvenimą.

Vienas augalas subrandina iki 100 tūkstančių sėklų, kurios išlieka gyvybingos dirvoje daugelį metų. Melioracijos grioviuose sėklos plinta su vandeniu, taip užkrėsdamos vis naujus plotus.

Sosnovskio barščiais apaugę plotai tampa netinkami nei ganykloms, nei pasėliams, o jų naikinimas savo lėšomis yra itin brangus ir ilgas procesas.

Naudodamiesi paramos lėšomis, ūkininkai gali sistemingai naikinti šiuos augalus.

Daugiau informacijos apie paramą galite rasti https://zum.lrv.lt/lt/.

Užsak. Nr. 177

The post Parama melioracijos griovių „detoksui“ appeared first on Anyksta.lt.

Kas yra ankstukai?

Ankstukai – tai anksčiau nei planuota gimę mažyliai, dažniausiai pasaulį išvystantys tarp 22 ir 37 nėštumo savaitės. Nors jie tokie nedideli, kad galėtų tilpti delne, šie kūdikiai turi milžinišką norą gyventi. Lietuvoje kasmet pasaulį išvysta apie 1200 ankstukų. Dėl nepilnai susiformavusių organizmo sistemų mažieji kovotojai pirmąsias savo gyvenimo dienas, savaites ar net mėnesius dažnai praleidžia naujagimių intensyvios terapijos skyriuje. Ten jiems tenka įveikti ne vieną sudėtingą iššūkį, tačiau profesionali medikų pagalba, pažangi medicininė įranga ir tėvelių meilė padeda mažyliams sustiprėti ir pasivyti savo bendraamžius. 

Su kokiais iššūkiais susiduria ankstukai?

Anksčiau nei planuota gimę kūdikiai susiduria su įvairiais iššūkiais. Visų pirma, jie dar nesugeba tinkamai reguliuoti savo kūno temperatūros, todėl tam, kad būtų užtikrintos ankstukų gyvybinės funkcijos, vos gimę mažyliai dažniausiai guldomi į inkubatorius. Dėl nepakankamai susiformavusių plaučių ankstukai taip pat susiduria su kvėpavimo sutrikimais. Be to, tokiems naujagimiams nėra susiformavę rijimo ir čiulpimo refleksai, todėl jie negali valgyti savarankiškai. Ankstukai taip pat yra labai imlūs infekcijoms. Dėl šios priežasties tėveliams svarbu kruopščiai rūpintis savo ir mažylio higiena. 

Bet kokiu atveju ankstukams būtina ypatinga priežiūra ir profesionali medikų pagalba. Laimei, prie mažylių kovos už gyvybę prisidėti gali kiekvienas iš mūsų. 

Kodėl verta paremti ankstukus?

Visuomenės parama anksčiau laiko gimusiems vaikams yra gyvybiškai svarbi, nes ji padeda aprūpinti ankstukus slaugančias ligonines pažangia medicinos įranga, suteikti psichologinę pagalbą tėveliams, užtikrinti paramą daiktais ir pan. Visa tai įgyvendinti be geraširdžių žmonių pagalbos būtų be galo sudėtinga. Laimei, kartu kovoti tampa gerokai lengviau. 

Kaip paremti anksčiau nei planuota gimusius kūdikius?

Prisidėti prie ankstukų kovos už gyvybę galime kiekvienas iš mūsų – bankiniais pavedimais, skiriant 1,2 proc. gyventojų pajamų mokesčio, perkant akcijos lipdukais pažymėtas prekes ir pan. Vis dėlto parama gali būti ne tik finansinė. Projektas „Ankstukai“ nuolat ieško savanorių, galinčių padėti skleisti žinią visuomenei apie iššūkius, su kuriais susiduria mažieji kovotojai. Parama taip pat priimama ankstukams skirtais rūbeliais ar kitais jų priežiūrai svarbiais daiktais. Be to, projektas kviečia anksčiau nei planuota gimusių kūdikių šeimas dalintis savo istorijomis ir patarimais, nes tai gali padėti sudėtingą laikotarpį išgyvenantiems tėveliams. 

Užsak. Nr. 202

The post Kodėl verta paremti anksčiau laiko gimusius vaikus? appeared first on Anyksta.lt.

Maža to, savivaldybė laikosi pozicijos, kad Vilniaus advokatų kontoros „Advix Mockienė ir partneriai“ asocijuota partnerė, kurios vyras dirba Anykščių rajono savivaldybės Smulkiojo ir vidutinio verslo skatinimo projektų vertinimo komisijoje, turi „vienodas teises“ kaip ir kiti rajono smulkieji verslininkai pretenduoti į savivaldybės finansavimą.
Ši istorija prasidėjo gruodžio 11 dieną, kai savivaldybė paskelbė „projektus“, kurie gavo pinigų pagal smulkaus ir vidutinio verslo skatinimo programą. Oficialus administracijos pranešimas buvo stebėtinai trumpas – apsiribota tik šešių „projektų“ pavadinimais ir skirtomis sumomis. Pavadinimų raktiniai žodžiai buvo bendriniai, aptakūs, nieko konkrečiai nesakantys, tokie kaip, „darbo vietos pritaikymas“, „plėtra“, „konkurencingumo didinimas“, „kokybiškų paslaugų teikimas“. Kas slepiasi po šiais „projektais“ ir jų pavadinimais, įsivaizduoti galėjo tik gerai išvystytą fantaziją turintys mokesčių mokėtojai.

Parama mero patarėjo artimiesiems

Kilus ažiotažui, „Anykšta“ gruodžio 13 ir 17 dienomis publikavo du didelius straipsnius. Jų antraštėse figūravo mero patarėjo, Smulkiojo ir vidutinio verslo skatinimo projektų vertinimo komisijos (toliau – Komisijos) nario Lino Šulsko pavardė. Jo žmona ir svainė buvo linksniuojamos kaip valdiškos paramos gavėjos. Viena iš seserų Mačyčių gavo didžiausią „skatinimo“ sumą, lyginant su kitais smulkiaisiais rajono verslininkais.
Rašėme, kad iki gruodžio 12 dienos net pati projektų vertinimo Komisijos narių sudėtis buvo įslaptinta. Tik žurnalistui Robertui Aleksiejūnui pasidomėjus, Komisijos sudėtis buvo „išslaptinta“ ir nenoromis įkelta į savivaldybės svetainę (tą istoriją aprašė „Anykšta“ gruodžio 17 d.).

Su žiniasklaida nebendravo

Rengiant straipsnius, Komisijos pirmininkė ir programos koordinatorė Vida Meliūkštienė atsisakė žurnalistams žodžiu teikti informaciją. Todėl gruodžio 13 dieną klausimus raštu išsiuntėme tiek Komisijos pirmininkei J. Jucevičienei, tiek jos tiesioginiam vadovui, savivaldybės administracijos direktorei Jurgitai Banienei.
Praėjus penkioms dienoms, gruodžio 18 d., savivaldybės administracijos viešųjų ryšių skyrius išleido atsakomąjį pranešimą spaudai. Jis spausdinamas ir šio „Anykštos“ numerio 9 puslapyje.

Savivaldybės administracija pakvietė „gyventojus nepasiduoti žiniasklaidos keliamoms dirbtinėms spekuliacijoms“ ir priminė, kad „visą oficialią bei patikimą informaciją galite gauti kreipdamiesi tiesiogiai į savivaldybės administraciją.“
Tuo pačiu savivaldybė paragino „žiniasklaidos atstovus, prieš skelbiant informaciją, laikytis objektyvumo standartų ir išklausyti visas suinteresuotas puses, kaip tai numatyta Visuomenės informavimo įstatyme bei viešoji informacija visuomenės informavimo priemonėse turi būti pateikiama teisingai, tiksliai ir nešališkai“.
Tai, kad administracijos darbuotojai ir paramos gavėjai (konkrečiai, seserys Mačytės) nenorėjo bendrauti su „žiniasklaidos atstovais“, pranešime nutylima.

Žmona ir svainė turi „vienodas teises“

Taip pat savivaldybės nuomone, „visi rajono gyventojai, įskaitant savivaldybės darbuotojus ir jų šeimų narius, turi vienodas teises pretenduoti į šią paramą. Esminis paramos skyrimo kriterijus – įgyvendinamos idėjos, kurios garsina ir reprezentuoja Anykščių rajoną.“

Po šio pranešimo paviešinimo redakciją pasiekė ir Komisijos pirmininkės J. Jucevičienės raštiški atsakymai į mūsų klausimus.
Kaip mero patarėjo žmonos S. Mačytės-Šulskienės „darbo vietos pritaikymas“ reprezentuos ir garsins Anykščių rajoną? Kur atliktas „darbo vietos pritaikymas“?
J. Jucevičienė: „Advokatė Sigita Mačytė-Šulskienė teisines paslaugas pagal IVVP Anykščiuose teikia nuo 2022 m. Darbo vieta sukurta Anykščiuose.
Kaip ir kiekvienas Lietuvoje žinomas verslas ar verslininkas, kuris kuria darbo vietas Anykščiuose, yra pridėtinė vertė Anykščiams. Konkrečiu minimu atveju sukurta teisininko / advokato darbo vieta Anykščiuose, tai yra Anykščių verslo pripažinimas Lietuvos mastu ir žinia apie Anykščių verslo patikimumą.
Advokatė Sigita Mačytė-Šulskienė, įgyvendindama šį projektą ir atnaujindama reikiamą biuro įrangą, ne tik užtikrina kokybiškesnį, spartesnį paslaugų teikimą, bet ir prisideda prie bendro Anykščių verslo įvaizdžio gerinimo.“

Kokie verslo projektų finansavimo prioritetai?
J. Jucevičienė: „<…> „Priemonės prioritetinės veiklos, kurios prisideda prie Anykščių rajono savivaldybės strateginiuose veiklos planuose numatytos plėtros plano vizijos, strateginių tikslų, uždavinių, specializacijų ir jas atitinkančių veiklų įgyvendinimo: 9.1. kultūrinio turizmo vystymo ir kurortinės plėtros skatinimo; 9.2. sąlygų sveikatingumui užtikrinimas, panaudojant vietinius gamtos resursus, žmogiškuosius išteklius.“

Kiek asmenų kreipėsi dėl paramos?
J. Jucevičienė: „Šiemet paraiškas pateikė 19 (devyniolika) pareiškėjų, dalinis finansavimas skirtas 15 (penkiolika) pareiškėjų.“

Kokią pridėtinę vertę duos kiekvienas iš šių finansuotų projektų?
J. Jucevičienė: „Ataskaita už 2024 metus bus paviešinta iki 2024 m. gruodžio mėn. 30 d.“

L. Šulskus nenusišalino, nes pataikė ne į tas duris?

Toliau cituojame jau minėtą gruodžio 18 d. savivaldybės pranešimą: „komisijos narys, mero patarėjas Linas Šulskus, vertinimo posėdyje nedalyvavo, nes tuo metu buvo kitame susitikime. Tai reiškia, kad jo nusišalinimas nebuvo reikalingas, o komisija užtikrino kvorumą ir įvykdė visas procedūras tinkamai bei teisėtai.“
Mums toks viešųjų ryšių specialistės paaiškinimas sudarė įspūdį, kad Komisijos narys L. Šulskus kažkuriuo momentu „išėjo parūkyti“ iš Komisijos posėdžio, ir taip „netyčia“ nedalyvavo savo žmonos ir svainės paraiškų „vertinime“. Ar to L. Šulskaus atsitiktinio „nedalyvavimo“ vertinime užtenka, kad jam net nebereikia oficialiai pareikšti nusišalinimo nuo Komisijos darbo, deklaruoti privačių interesų, kaip to reikalauja įstatymai? Ar anykštėnams užteks viešųjų ryšių specialistės „garbės žodžio“, kad mero patarėjo tuo metu „ten nebuvo“, jis „nevertino“?
Ar vis dėlto savivaldybės administracija parodys „tiesiogiai besikreipiantiems“ į „vieną langelį“ gyventojams Komisijos posėdžių protokolus, su juose užfiksuotais Komisijos narių pasisakymais ir veiksmais?

The post Savivaldybė: komisijos nario žmona ir svainė „turi vienodas teises“ appeared first on Anyksta.lt.

Žemės ūkio ministerijos ir Lietuvos kaimo tinklo Ukmergėje surengtas išvažiuojamasis renginys „Paramos trumpoms tiekimo grandinėms aspektai“ buvo skirtas skatinti trumpųjų tiekimo grandinių atsiradimą Lietuvoje. Jos skirtinguose regionuose kuriasi nevienodai intensyviai.

Renginio metu pristatyti trys skirtingi trumpų grandinių projektai, apsilankant Ukmergės rajono ekologiniuose ūkiuose, vaikų lopšelyje-darželyje „Žiogelis“.

Iš ūkio – ant stalo

Genutės Sakalauskienės ekologinis ūkis yra Deltuvos seniūnijoje, Žalgirių kaime. Prieš 18 metų pradėjusi nuo 10 ha juodųjų serbentų ir aviečių ūkio šiandien ūkininkė dirba 35 ha žemės. Užsiima ne tik auginimu, bet ir gamyba bei socialine šviečiamąja veikla.

Ūkiui vystantis įsirengė perdirbimo cechą, patalpas sandėliavimui, šiltnamius, išplėtė asortimentą – augina įvairesnes uogas, daržoves, gamina uogienes, pagardus ir kitus gaminius. Cechas veikia ištisus metus.

Kai startavo Žemės ūkio ministerijos parama vaikų darželiams, organizuojant maitinimą, atsirado konkrečių daržovių ir vaisių poreikis.

Produkciją ūkininkė realizuoja įvairiais trumpos grandinės kanalais. Darželiai produkciją perka per Ukmergės vartotojų kooperatyvą arba užsisako tiesiogiai. Sezono metu ūkininkė prekiauja turgeliuose. Švieži ir perdirbti produktai pasiekia ir prekybos tinklų bei kitų parduotuvių lentynas. 

Tiekia restoranams

Stragių ekologinis ūkis yra Deltuvos seniūnijoje, Leonpolio kaime. Ūkininkas Mindaugas Stragis dirba 40 ha žemės. Gavęs paramą trumpoms tiekimo grandinėms kartu su partneriais jis įkūrė UAB „Ekomarket“, kuri superka ir parduoda partnerių (ūkininkų) užaugintą ir pagamintą produkciją.

Ūkis specializuojasi šakniavaisių srityje. Augina bulves, ropes, ridikus, moliūgus ir kitas daržoves – tai, kas ant stalo gali būti patiekiama ištisus metus, taip pat uogų, vaisių. Sezono metu pakeltose lysvėse augina ir žalumynus. Per metus nuima 3–4 jų derlius.

Dabar ūkis įsirengė ir džiovyklą. Ko neparduoda, perteklių džiovina. Yra įrengti aruodai, šaldytuvai, obuolių sandėlis, sulčių spaudykla. Mindaugas sako, kad perdirbant produkciją ne tik plečiamas produkcijos asortimentas, bet ir kovojama su maisto švaistymu.

Pasakojo, kad produkciją realizuoja sostinėje. Pagrindiniai pirkėjai – Vilniaus restoranai. Taip pat parduoda ir internetu bei turguje. Iš viso per savaitę paruošia ir parduoda apie toną produkcijos.

Vaikų maitinimas

Ukmergės vaikų lopšelyje-darželyje „Žiogelis“ vyko patirties dalijimasis ir diskusija apie viešojo maitinimo organizavimą ekologiškais produktais ikimokyklinio ugdymo įstaigoje. Šis darželis yra vienas pirmųjų Lietuvoje, pradėjusių vaikus maitinti ekologišku ir pagal Nacionalinės maisto kokybės (NKP) sistemos reikalavimus pagamintu maistu.

Įstaigos direktorė Birutė Jucevičienė papasakojo, kad ekologiškas maitinimas iš pradžių buvo pilotinis projektas, kurį pirmus dvejus metus rėmė Savivaldybė. Dabar darželis gauna paramą pagal Ekologiškų ir pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą pagamintų maisto produktų vartojimo skatinimo ikimokyklinio ugdymo įstaigose paramos taisykles.

Pasak direktorės, jų virtuvėje naudojama 80 procentų ekologiškų produktų ­– ne tik vaisiai, daržovės, bet ir mėsa. Produktus perka per rajono vartotojų kooperatyvą.

Vaikai ekologiškais produktais maitinami jau penkerius metus.

Sudarant valgiaraštį, apskaičiuojama, kiek kokių produktų reikės. Vėliau pirkimą išskaido į 10 dalių pagal produktus.

Direktorė pasidžiaugė, kad vaikų maitinimo klausimu su jais konsultuojasi kitų rajonų darželiai.

Ministerijos duomenimis, dabar šalyje ekologiškai maitina 78 darželiai. Finansavimas programai kasmet didinamas.

Parama trumpoms tiekimo grandinėms

Trumpoms tiekimo grandinėms paramą teikia Europos Sąjunga. Programos LEADER ir kaimo plėtros skyriaus patarėja Nomeda Padvaiskaitė pristatė paramos programą. Ja skatinama miesto ir kaimo bendrystė, regionų plėtra, siekiama klimato kaitos, maisto švaistymo mažinimo ir kitų tikslų. Prioritetas – mažųjų ūkių (ne tik ekologinių) konkurencingumo didinimas.

2014–2020 metų priemonėje finansavimas nuosekliai didėjo, projektų skaičiai augo. Nusistovėjo trys modeliai. Pirmasis skirtas smulkiausiems dalyviams, galima parama iki 150 tūkst. Eur. Antrasis įgyvendinamas rajoniniu mastu, kai įstaigos perka iš ūkių, o galima parama iki 700 tūkst. Eur. Trečiasis modelis numato regioninių logistikos centrų steigimą, galima parama iki 1,5 mln. Eur. Du tokie centrai jau įsteigti.

Su parama atsiranda galimybė steigti prekybos vietą, kompensuojamas darbo užmokestis, komunalinės, transportavimo, prekės ženklo sukūrimo, nuomos ir kt. išlaidos.

Norintys dalyvauti trumposiose žemės ūkio ir maisto tiekimo grandinėse iki lapkričio 30 d. gali kreiptis paramos į Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos. Šio rudens paraiškoms skirta beveik 5 mln. eurų.

Naujam laikotarpiui planuojama skirti 10 mln. Eur. Pirmasis šaukimas vyks kitais metais.

Pirkimų galimybės

Viešųjų pirkimų tarnybos vyr. patarėjas Kęstutis Kazulis informavo, kaip organizuoti maisto produktų pirkimą.

Lietuvoje yra apie 4 tūkst. perkančiųjų organizacijų, tačiau ūkininkai ir pirkėjai neranda vieni kitų.

Atstovas priminė, kad mažos vertės (iki 15 tūkst. Eur per metus) pirkimus įstaigos gali vykdyti be viešo pirkimo.

Dideli pirkimai vykdomi apklausų būdu. Teikiami pasiūlymai, vyksta jų vertinimas ir kitos procedūros per numatytą laiką. Išimtis – neskelbiamos derybos. Vieni kitus rasti padeda pirkimų platformos CPO, CVP.

Dar vienas būdas – „žalieji pirkimai“, perkant specialiais ženklais pažymėtą produkciją. Perkančios organizacijos turi skelbti pirkimų planą, kuriame įtrauktos ir neskelbiamos derybos. Tiekėjai, matydami planus, gali būti proaktyvūs ir pasisiūlyti.

Pagalbos platforma

ŽŪM Programos LEADER ir kaimo plėtros skyriaus vedėja Ilona Javičienė pristatė interneto svetainę www.maistograndine.lt, skirtą trumpų tiekimo grandinių vystytojams.

Platforma skirta pardavėjams ir pirkėjams padėti surasti vieniems kitus, taip pat ir savarankiškam mokymuisi. Tiekėjai ir pirkėjai galės susikurti savo paskyras, o lankytojai – susipažinti su grandinėmis.

Žemės ūkio ministerijos kancleris Valdas Aleknavičius atkreipė dėmesį, kad matyti pavyzdžiai – skirtingi. Vienas ūkis ir gamina, ir perdirba, o realizaciją vykdo per žemės ūkio kooperatyvus, asociacijas. Kitas daug dirba su rinkodara ir kartu plačiai įveiklina savo ūkyje esančius pastatus, investicijas, ieškant rinkos gaminamai produkcijai realizuoti. Lopšelio-darželio „Žiogelis“ pavyzdys rodo, ko reikia, kad atsirastų paklausa.

Renginys finansuotas ES lėšomis, jame patirties sėmėsi įvairių savivaldybių ūkininkai.

Užsak. Nr. 1012

The post Ūkių sėkmę lemia trumpos tiekimo grandinės appeared first on Anyksta.lt.

,,Savivaldybėms sudėtinga be URM ryšių savo jėgomis pristatyti paramą į Ukrainą, tačiau praktiškai visos savivaldybės sugebėjo humanitarinę paramą pristatyti į susigiminiavusius miestus“, – kalbėjo ambasadorė ir perskaitė ilgą sąrašą miestų, kurie siuntė ir siunčia paramą karo apimtai šaliai. Šiame sąraše yra ir Anykščiai, nusiuntę humanitarinę pagalbą Mirgorodui.

G. Grigaitytė pažymėjo, kad ne mažiau svarbu yra tai, kad Lietuvos savivaldybės išgirdo URM siūlymą Ukrainos vėliavos spalvomis apšviesti šalies miestus, o institucijas papuošti vėliavomis ir surengti palaikymo mitingus, taip parodant solidarumą su kariaujančia Ukraina.

Priminsime, kad Anykščių rajono savivaldybės mero pavaduotojas Dainius Žiogelis ir Anykščių seniūnijos seniūnas Eugenijus Pajarskas kovo 12 dieną į Kauną nugabeno humanitarinę pagalbą – medicinos, higienos priemonių, medikamentų, medicininės įrangos, kuri buvo automobilių vilkstine išgabenta į Ukrainą. Šiai akcijai 1240 eurų surinko Anykščių savivaldybės darbuotojai.

The post Ambasadorė džiaugiasi savivaldybių aktyvumu appeared first on Anyksta.lt.

Anykščių rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Ieva Gražytė „Anykštą“ informavo, kad šią paramą gaus 2 tūkst.336 Anykščių rajono gyventojai, arba kas dešimtas anykštėnas (praėjusių metų gruodį parama priklausė 2 tūkst.710 gyventojų).
Juos pasieks paramos krepšelis, kurį sudarys kiaulienos konservai, vištienos konservai, ekologiškos ryžių kruopos, konservuoti žalieji žirneliai, pirmos rūšies kvietiniai miltai, ekologiški makaronai, greito paruošimo avižų košė su džiovintais vaisiais, ekologiškas cukrus, konservuota šiupininė sriuba. Kiekvienas paramos gavėjas gaus ir po medicininių kaukių dėžutę.
Visi paramos paketai bus iš anksto supakuoti, asmeninių krepšelių atsinešti nereikės.
Parama nepasiturinčius šiemet pasieks dar penkis kartus. Kartu su birželio ir gruodžio mėnesių maisto produktų dalijimais asmenys sulauks ir paramos higienos priemonėmis.
Maisto produktus gali gauti tie gyventojai, kurių vidutinės mėnesio pajamos vienam šeimos nariui neviršija 193,50 eurų per mėnesį. Esant objektyvioms priežastims, savivaldybių administracijos nustatyta tvarka parama gali būti skiriama, kai pajamos ir viršija nurodytą sumą per mėnesį.
Žemiau skurdo ribos ( pernai vasarą tai buvo 430 eur. per mėnesį vienam asmeniui, dabar dėl infliacijos ir augančių kainų yra kur kas didesnė) gyvena kas penktas Lietuvos pilietis.
Žemiau absoliučios skurdo ribos (pernai vasarą buvo 257 eur. vienam asmeniui) gyvena apie 140 tūkst. žmonių.
Statistikos departamento duomenimis iki pandemijos 11,6 proc. šalies gyventojų negalėjo sau leisti kas antrą dieną valgyti mėsos ar žuvies. Kaimuose tokių žmonių buvo beveik 15 proc. Trečdalis Lietuvos banko apklaustųjų nurodė, kad po antrojo karantino jų pajamos gerokai sumažėjo.

The post Kas dešimtas gaus ir po dėžutę kaukių (Nr.13, 2022-02-15) appeared first on Anyksta.lt.

Parama kovojantiems fronte, pasiekianti tiesiogiai kariuomenę – https://ukraine.ua/news/support-the-armed-forces-of-ukraine/
Parama Ukrainos pabėgėliams, kurie ieškos prieglobsčio ir pagalbos Lietuvoje, bendras didžiausių Lietuvos nevyriausybinių organizacijų projektas “Mūsų rankos ir širdys Ukrainai” https://www.aukok.lt/proje…/Musu-sirdys-ir-rankos-Ukrainai arba skambinant trumpuoju numeriu 1485.
Galimybė pasiūlyti savo laiką, pagalbą pervežant, būstą ar kitus turimus išteklius iniciatyva https://stipruskartu.lt Arba klauskite apie galimybę prisidėti savo savivaldybės.
„Jeigu sekate naujienas, įsitikinkite, kad kanalai, kuriuos žiūrite yra patikimi, pvz. Ukrainos užsienių reikalų ministerija https://www.facebook.com/UkraineMFA
arba prezidentas Volodimyras Zelenskis https://www.facebook.com/zelenskiy.official
Tam, kad pasiruošimas galimai krizei būtų tikslus ir vertingas, įsiklausykite į ekspertų patarimus
https://www.lt72.lt” – rašo T.Tomilinas.

The post Parama Ukrainai appeared first on Anyksta.lt.

Kalėdos išskirtinės nebuvo

„Paskutinis maisto paketų dalijimas buvo prieš Kūčias: pasistengėme žmonėms juos išdalyti dar prieš šventes. Kas dar nespėjo pasiimti, tiems skambinu asmeniškai ir primenu, kad ateitų“, – sakė A. Šerėnienė. Anykščiuose šį mėnesį, pasak A. Šerėnienės, maisto paketus gavo iš viso 2710 žmonių rajone, o išskirtinai Anykščių mieste – 483 žmonės.
„Šį mėnesį buvo išdalyta po penkis higienos produktus ir po dešimt maisto produktų. Tai reiškia, kad higienos prekių krepšelį sudarė penki produktai: skalbiklis, muilas, dantų pasta, dantų šepetėlis ir šampūnas, o maisto – dešimt produktų.

Šįkart pakete buvo miltų mišinys blynams, avižiniai sausainiai, grikių kruopos, greitai paruošiama avižų košė, rapsų aliejus, kiaulienos ir vištienos konservai, keptos pupelės, raugintų agurkų sriuba ir razinų-riešutų mišinys“, – vardijo Neįgaliųjų draugijos pirmininkė.
Paklausta, ar prieš šventes maisto produktai buvo kažkuo ypatingi, A. Šerėnienė sakė, jog nebuvo: „Maisto produktų paketai buvo labai panašūs, kaip ir visuomet, – ištisus šešis mėnesius buvo skiriama po dešimt maisto produktų. Visada yra mėsos, aliejaus. Kalėdos išskirtinės nebuvo, išskyrus tai, kad buvo dalijami ir higienos produktai – juos dalijame kas pusę metų“.

Maisto paketai yra geri

Ne kartą yra nuskambėję atvejų, kuomet žmonės maisto paketus vadindavo pasityčiojimu: yra pasitaikę atvejų, kai, gavę kruopų, jose rasdavo kandžių, maisto produktai būdavo pasibaigusio galiojimo laiko ar prastos kokybės.
„Dabar daviniai tikrai geri. Yra ir cukraus, ir sausainių, žirnelių, miltų, kondensuoto pieno. Manau, produktai tikrai yra žmoniški. Žinoma, vienas kitas iš dviejų tūkstančių gavėjų atsiranda, kuriam kažko nereikia, bet žmonės tikrai yra patenkinti“, – sakė A. Šerėnienė.
Maisto daviniai visiems vienodi, nesvarbu, kokios būtų asmens ar šeimos pajamos. „Tačiau jei šeimoje yra trys asmenys, tuomet yra skiriami trys maisto daviniai. Rajone gyvena ir gausių šeimų, kuriose yra, sakykim, septyni asmenys. Manau, kad tokia parama tikrai yra didelė“, – kalbėjo Neįgaliųjų draugijos pirmininkė.
Ši parama maisto ir higienos prekėmis yra skiriama iš Europos socialinio fondo lėšų.

Svarbiausia – žmogus

Atkeliavus maisto produktams, Anykščių neįgaliųjų draugijos pirmininkė Aldona Šerėnienė juos išskirstyti dažnai turi viena pati: moteris teigia, kad tam papildomai nėra skirta darbuotojų – tik savanoriai.
„Mums maisto produktus pristato į sandėlį, tuomet juos susiskaičiuojame, pažiūrime, ar jie atitinka standartus, reikalavimus, ar nėra sudužusių, sugadintų pakuočių. Tuomet skirstome seniūnijoms ir joms paketus išvežiojame“, – su tvarka supažindino A. Šerėnienė ir pridūrė, kad šis darbas – iš tiesų reikalaujantis daug jėgų. „Sunku fiziškai, nes per karantiną atidirbinėtojų nebuvo, turėjau pati savo jėgomis viską padaryti. Prašiau pagalbos savo darbuotojų, nes fizinis krūvis yra labai didelis. Stengiamės produktus išvežioti kaip galima greičiau, nepaisydami to, ar yra darbo diena, ar savaitgalis. Šiuo laikotarpiu irgi produktus gavome ketvirtadienį-penktadienį, tad mes šeštadienį-sekmadienį sandėlyje dirbome, rūšiavome. Stengiamės dėl žmonių“.

Svarbu laiku pateikti dokumentus

Gyvenančių žemiau skurdo ribos rajone, A. Šerėnienės manymu, yra nemažai. „Mes, Neįgaliųjų draugija, jau septynerius metus gauname paramą ir iš keturių „Norfos“ parduotuvių. Pas mus per mėnesį ateina apie 120 žmonių, kurie išsineša besibaigiančio ar net – pasakysiu atvirai – pasibaigusio galiojimo maisto produktų. Šie žmonės labai dėkingi, kad tuos produktus gauna, jie tuomet neina maisto likučių ieškoti į konteinerius… Šitą projektą remia rajono savivaldybė, už tai irgi esame labai dėkingi, nes, jei ji neremtų, projekto turėtume atsisakyti“, – kalbėjo A. Šerėnienė ir pridūrė, kad šiuos maisto produktus atsivežti ir išskirstyti taip pat yra labai sunku.
„Tai yra milžiniškas fizinis krūvis. Šiomis dienomis sudarėme 80 paketų. Dirbu aš viena, yra dar vienas žmogus, įsidarbinęs per subsidijas penkiolikai dienų. Ir viskas. Skurstančių, deja, yra, ir tikrai jų bus daugiau. Po paslaugų kainų padidinimo žmonės pas mus ateina ir skundžiasi, nes jau pirmą mėnesį atėjo žiaurios šilumos, elektros, dujų paslaugų sąskaitos“, – apie blogėjančią padėtį rajone kalbėjo A. Šerėnienė.
Svarbiausia, pasak A. Šerėnienės, kad žmonės laiku suspėtų pateikti prašymus. „Kiek man leidžia fizinės galimybės, visada jiems sakau, kad jau šiandien turite skambinti Socialinės rūpybos skyriui ir pasakyti, kad jums reikalinga europinė parama, kad įtrauktų jus į sąrašus. Nes kai ateina vasario mėnuo, visuomet yra koks penkiasdešimt žmonių, kurie nespėjo pateikti dokumentų. Šie žmonės patys turi pasiskambinti į Socialinės rūpybos skyrių arba kreiptis į savo seniūnijos socialinius darbuotojus, kad parama jiems būtų suteikta“, – kalbėjo Anykščių neįgaliųjų draugijos pirmininkė Aldona Šerėnienė.

Maisto išdalyta tonomis

priimk.lt skelbiama, jog šiais metais iš viso nepasiturintiems Lietuvos gyventojams bus išdalyta apie 5500 tonų maisto produktų ir 374 000 higienos prekių, suskirstytų krepšeliais.
Maisto produktų ir higienos prekių krepšelius gali gauti tie gyventojai, kurių vidutinės mėnesio pajamos vienam šeimos nariui neviršija 1,5 Vyriausybės patvirtintų valstybės remiamų pajamų dydžio per mėnesį – 192 eurų. Esant objektyvioms priežastims, savivaldybių administracijos nustatyta tvarka, parama gali būti skiriama, kai pajamos viršija 192 Eur per mėnesį. Išimties atvejus ir jiems taikomus dydžius nusistato kiekviena savivaldybė individualiai.
Maisto produktams ir higienos prekėms įsigyti 2021–2023 m. yra skirta 38 mln. Eur Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo lėšų.

The post Paramą maisto produktais gauna net kas aštuntas anykštėnas (Nr.100, 2021-12-30) appeared first on Anyksta.lt.

Kalėdos išskirtinės nebuvo

„Paskutinis maisto paketų dalijimas buvo prieš Kūčias: pasistengėme žmonėms juos išdalyti dar prieš šventes. Kas dar nespėjo pasiimti, tiems skambinu asmeniškai ir primenu, kad ateitų“, – sakė A. Šerėnienė. Anykščiuose šį mėnesį, pasak A. Šerėnienės, maisto paketus gavo iš viso 2710 žmonių rajone, o išskirtinai Anykščių mieste – 483 žmonės.
„Šį mėnesį buvo išdalyta po penkis higienos produktus ir po dešimt maisto produktų. Tai reiškia, kad higienos prekių krepšelį sudarė penki produktai: skalbiklis, muilas, dantų pasta, dantų šepetėlis ir šampūnas, o maisto – dešimt produktų.

Šįkart pakete buvo miltų mišinys blynams, avižiniai sausainiai, grikių kruopos, greitai paruošiama avižų košė, rapsų aliejus, kiaulienos ir vištienos konservai, keptos pupelės, raugintų agurkų sriuba ir razinų-riešutų mišinys“, – vardijo Neįgaliųjų draugijos pirmininkė.
Paklausta, ar prieš šventes maisto produktai buvo kažkuo ypatingi, A. Šerėnienė sakė, jog nebuvo: „Maisto produktų paketai buvo labai panašūs, kaip ir visuomet, – ištisus šešis mėnesius buvo skiriama po dešimt maisto produktų. Visada yra mėsos, aliejaus. Kalėdos išskirtinės nebuvo, išskyrus tai, kad buvo dalijami ir higienos produktai – juos dalijame kas pusę metų“.

Maisto paketai yra geri

Ne kartą yra nuskambėję atvejų, kuomet žmonės maisto paketus vadindavo pasityčiojimu: yra pasitaikę atvejų, kai, gavę kruopų, jose rasdavo kandžių, maisto produktai būdavo pasibaigusio galiojimo laiko ar prastos kokybės.
„Dabar daviniai tikrai geri. Yra ir cukraus, ir sausainių, žirnelių, miltų, kondensuoto pieno. Manau, produktai tikrai yra žmoniški. Žinoma, vienas kitas iš dviejų tūkstančių gavėjų atsiranda, kuriam kažko nereikia, bet žmonės tikrai yra patenkinti“, – sakė A. Šerėnienė.
Maisto daviniai visiems vienodi, nesvarbu, kokios būtų asmens ar šeimos pajamos. „Tačiau jei šeimoje yra trys asmenys, tuomet yra skiriami trys maisto daviniai. Rajone gyvena ir gausių šeimų, kuriose yra, sakykim, septyni asmenys. Manau, kad tokia parama tikrai yra didelė“, – kalbėjo Neįgaliųjų draugijos pirmininkė.
Ši parama maisto ir higienos prekėmis yra skiriama iš Europos socialinio fondo lėšų.

Svarbiausia – žmogus

Atkeliavus maisto produktams, Anykščių neįgaliųjų draugijos pirmininkė Aldona Šerėnienė juos išskirstyti dažnai turi viena pati: moteris teigia, kad tam papildomai nėra skirta darbuotojų – tik savanoriai.
„Mums maisto produktus pristato į sandėlį, tuomet juos susiskaičiuojame, pažiūrime, ar jie atitinka standartus, reikalavimus, ar nėra sudužusių, sugadintų pakuočių. Tuomet skirstome seniūnijoms ir joms paketus išvežiojame“, – su tvarka supažindino A. Šerėnienė ir pridūrė, kad šis darbas – iš tiesų reikalaujantis daug jėgų. „Sunku fiziškai, nes per karantiną atidirbinėtojų nebuvo, turėjau pati savo jėgomis viską padaryti. Prašiau pagalbos savo darbuotojų, nes fizinis krūvis yra labai didelis. Stengiamės produktus išvežioti kaip galima greičiau, nepaisydami to, ar yra darbo diena, ar savaitgalis. Šiuo laikotarpiu irgi produktus gavome ketvirtadienį-penktadienį, tad mes šeštadienį-sekmadienį sandėlyje dirbome, rūšiavome. Stengiamės dėl žmonių“.

Svarbu laiku pateikti dokumentus

Gyvenančių žemiau skurdo ribos rajone, A. Šerėnienės manymu, yra nemažai. „Mes, Neįgaliųjų draugija, jau septynerius metus gauname paramą ir iš keturių „Norfos“ parduotuvių. Pas mus per mėnesį ateina apie 120 žmonių, kurie išsineša besibaigiančio ar net – pasakysiu atvirai – pasibaigusio galiojimo maisto produktų. Šie žmonės labai dėkingi, kad tuos produktus gauna, jie tuomet neina maisto likučių ieškoti į konteinerius… Šitą projektą remia rajono savivaldybė, už tai irgi esame labai dėkingi, nes, jei ji neremtų, projekto turėtume atsisakyti“, – kalbėjo A. Šerėnienė ir pridūrė, kad šiuos maisto produktus atsivežti ir išskirstyti taip pat yra labai sunku.
„Tai yra milžiniškas fizinis krūvis. Šiomis dienomis sudarėme 80 paketų. Dirbu aš viena, yra dar vienas žmogus, įsidarbinęs per subsidijas penkiolikai dienų. Ir viskas. Skurstančių, deja, yra, ir tikrai jų bus daugiau. Po paslaugų kainų padidinimo žmonės pas mus ateina ir skundžiasi, nes jau pirmą mėnesį atėjo žiaurios šilumos, elektros, dujų paslaugų sąskaitos“, – apie blogėjančią padėtį rajone kalbėjo A. Šerėnienė.
Svarbiausia, pasak A. Šerėnienės, kad žmonės laiku suspėtų pateikti prašymus. „Kiek man leidžia fizinės galimybės, visada jiems sakau, kad jau šiandien turite skambinti Socialinės rūpybos skyriui ir pasakyti, kad jums reikalinga europinė parama, kad įtrauktų jus į sąrašus. Nes kai ateina vasario mėnuo, visuomet yra koks penkiasdešimt žmonių, kurie nespėjo pateikti dokumentų. Šie žmonės patys turi pasiskambinti į Socialinės rūpybos skyrių arba kreiptis į savo seniūnijos socialinius darbuotojus, kad parama jiems būtų suteikta“, – kalbėjo Anykščių neįgaliųjų draugijos pirmininkė Aldona Šerėnienė.

Maisto išdalyta tonomis

priimk.lt skelbiama, jog šiais metais iš viso nepasiturintiems Lietuvos gyventojams bus išdalyta apie 5500 tonų maisto produktų ir 374 000 higienos prekių, suskirstytų krepšeliais.
Maisto produktų ir higienos prekių krepšelius gali gauti tie gyventojai, kurių vidutinės mėnesio pajamos vienam šeimos nariui neviršija 1,5 Vyriausybės patvirtintų valstybės remiamų pajamų dydžio per mėnesį – 192 eurų. Esant objektyvioms priežastims, savivaldybių administracijos nustatyta tvarka, parama gali būti skiriama, kai pajamos viršija 192 Eur per mėnesį. Išimties atvejus ir jiems taikomus dydžius nusistato kiekviena savivaldybė individualiai.
Maisto produktams ir higienos prekėms įsigyti 2021–2023 m. yra skirta 38 mln. Eur Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo lėšų.

The post Paramą maisto produktais gauna net kas aštuntas anykštėnas appeared first on Anyksta.lt.

Išmokas bus galima gauti utilizavus taršų automobilį ir jį pakeitus M1 klasės transporto priemone, kurios bendras išmetamas anglies dioksido (CO2) kiekis – iki 130 gramų už kilometrą. Ji turi būti pagaminta 2012 metais ir vėliau, pranešė Aplinkos ministerija.

Į kompensacijas pretenduojantis žmogus sunaikinto automobilio savininku turėjo būti ne trumpiau kaip 12 mėnesių iki 2021 metų gruodžio 1 dienos. Be to, jis turės pateikti jo sunaikinimo pažymėjimą ir jį išregistruoti bei įsigyti ir savo vardu įregistruoti mažiau taršų automobilį arba tapti jo valdytoju. 

Anot ministerijos, kompensacijos dydis nustatytas įvertinus rinkos statistinių sandorių mažiausias ir vidutines 2012 metais pagamintų automobilių įsigijimo kainas.

Prašymai bus priimami iki rugsėjo 1 dienos arba kol pakaks lėšų. 

The post Nepasiturintieji jau gali prašyti paramos mažiau taršiam automobiliui appeared first on Anyksta.lt.