„Premjerui viskas pavaldu. (…) Seimo nariams irgi ILTE pavaldi, nes Seimo nariai skiria ministrą pirmininką (…) ir balsuodami už kažką gal irgi gaus. Reikėtų dabar patikrinti, ar nors vienas Seimo narys yra gavęs ILTE paskolą, ar Nacionalinė mokėjimų agentūra yra kam nors kokią paskolą suteikusi, ar kreditą, ar projektą kokį laimėjo…“, – BNS trečiadienį teigė R. Žemaitaitis, paklaustas, ar nemato premjero interesų konflikto.

„Jeigu būtų paimti pinigai, įsisavinti pinigai, negrąžinti pinigai, pavogti pinigai, pražaisti pinigai, tai aš visą tą suprantu. Bet žinot, 40 mln. eurų Baltcap’o Mortos skrido į orą, tai juokingai kažkaip atrodo“, – teigė „aušriečių“ lyderis.

R. Žemaitaitis sakė nematantis politinės premjero atsakomybės ir teigė klausimo koalicijoje dėl to nekelsiantis.

„Jeigu įmonė dalyvauja, gauna-negauna tą paramą ir įgyvendina projektą ir sukuria pridėtinę vertę ir Lietuvos žmonėms iš to yra geriau, tai duok Dieve, kad toliau taip visi dirbtų“, – teigė „aušriečių“ lyderis.

Tyrimą jis vadino „absurdu“ ir „cirku“ bei teigė, kad, jeigu kažkas būtų rimto, šia situacija būtų susidomėjusi teisėsauga.

„Šiandien STT jau būtų kratos atliktos, FNTT būtų įsijungusi, visos spec. tarnybos būtų įsijungusios, jau būtų visas procesas lėkęs“, – sakė R. Žemaitaitis.

„Giliai juokiuosi ir suprantu, kad Lietuvoje ant tiek viskas yra švaru, sąžininga, mes ant tiek esame nekorumpuota valstybė, kad mes turime kažkokią pikų damą, kuri atlieka tyrimą ir sako: „Jėzau, žiūrėkit skandalas, kažkas Lietuvoje atsitiko, žiūrėkite į mane, dar paaukokite pusę euro cento ar procento nuo mano atlyginimo“, – kalbėjo jis.

Pasak trečiadienį publikuoto „Sienos“ ir „Laisvės TV“ tyrimo, maksimali 200 tūkst. eurų jaunoms smulkiojo ir vidutinio verslo įmonėms skirtos programos „Startuok“ paskola „Garniui“, kurios 49 proc. akcijų turi G. Paluckas, buvo suteikta vasario pradžioje.

Be to, vasarį ir kovą Vyriausybė, dalyvaujant G. Paluckui, priiminėjo su ILTE susijusius sprendimus – Seimui pateikė nacionalinio plėtros banko veiklą tiesiogiai reglamentuojančio įstatymo pataisas, taip pat patvirtino centrinės valdžios subjektų skolinimosi limitus, tarp jų – ir ILTE bankui.

Pats G. Paluckas tikino įmonės veikloje nedalyvaujantis ir pagrindo nusišalinti nuo sprendimų, susijusių su nacionaliniu plėtros banku, nematęs bei teigė nedaręs jiems poveikio.

The post Remigijus Žemaitaitis premjero atsakomybės nemato, tyrimą dėl paskolos vadina juokingu appeared first on Anyksta.lt.

– Kaip vertinate Anykščiuose esančią situaciją, kuomet ligoninėje uždarius Vaikų ligų skyrių, Vaikų dienos stacionaras atidarytas nebuvo?

– Visoje Lietuvoje prie Dulkio (buvusio Sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio – aut. past.) buvo pasiūlytas toks „saldainis“, kad jei jūs uždarote vieną ar kitą skyrių, mes jums skiriame papildomą finansavimą bendram išlaikymui. Pas jus buvo pažadėta, kad jei bus uždaromas Vaikų ligų skyrius, dieninis išlieka. Kaip suprantu, kad savivaldybė, kaip steigėjas, to neužtikrino. Kadangi savivaldybė yra kaip steigėja, ji priima sprendimus pati. Man labai sunku pasakyti, kodėl taip išėjo – tą klausimą turėtų nagrinėti meras ir Taryba. Biudžetine prasme, jie pinigų tikrai galėtų atrasti – čia problemos nematau, nes gyventojų pajamų mokestį (GPM) Anykščiai renka tvarkingai ir viršplaninį. Šiais metais jie dar daugiau surinks, nes didėja atlyginimai, minimali mėnesinė alga taip pat. Nelabai suprantu, dėl ko meras atsisako padaryti dieninį skyrių, kai didžiąją dalį GPM į savivaldybę ir sumoka jauni žmonės.

– Tad tai – mūsų paties rajono problema?

– Taip. Taip pat turėsite problemą ir su švietimu. Buvo numatyta, kad ne mažiau kaip 21 vaikas turi būti klasėje. Mes jums sakome: leidžiame dabar turėti 12 vaikų, bet 50 procentų turite prisidėti pati savivaldybė, kitą 50 procentų duodame mes iš valstybės. Klausiame, ar tinka? Tinka. O dabar iš savivaldybių girdžiu, kad ne, mes neprisidėsime, mums nereikia, geriau mokyklas uždarome. Tuomet mes, Vyriausybė, nebesuprantame – duodame, ištiesiame pagalbos ranką, bet pati savivalda nenori to daryti. „Nesusiveda“ galai.

– Kiek, Jūsų nuomone, mažuose miestuose svarbu turėti Vaikų ligų skyrių, bent – dienos stacionarą? Mūsų rajono, ligoninės vadovai sako, kad didelės problemos čia nėra, kadangi vaikus priima aplinkinių rajonų ligoninės.

– Švietimo, mokslo įstatyme parašyta, kad vaikui priklauso lankyti švietimo įstaigą, esančią arčiausiai namų, kur jis registruotas. Jei tėvai sako, kad į seniūnijoje esančią švietimo įstaigą vaiko vesti nenoriu, noriu į Anykščius, vaiko transportavimas kainuoja gyventojams. Tad kalbant ir apie gydymo paslaugą, turi būti užtikrintas paslaugos prieinamumas.

Pasakymas „važiuok į Ukmergę“ reiškia tai, jog važiuoji savo transporto priemone, ir, nors į biudžetą moki gyventojų pajamų mokestį, paslaugos negauni. Suprantu – onkologiniai ligoniai, širdininkai ir panašūs ligoniai gydysis kitur, nes skyriaus neišlaikysi – specialistų nėra, operacijų nėra…

Klausimas: kaip savivaldybė užtikrina paslaugos prieinamumą ir gavimą? Skandinavijoje yra toks modelis – net ir mažose seniūnijose, savivaldybėse išlaikomi pediatrai, kiti specialistai, nes, jų teigimu, išlaikyti gydytoją ten yra pigiau, nei vienu metu dešimt pacientų važiuotų į centrą.

Aš daryčiau kitaip. Geriau daryti trumpas darbo valandas – gydytojas galėtų dirbti, tarkim, nuo 7 ryto iki 12 valandos dienos. Pacientas suspėtų „tilpti“ į šį laiką. O jei jau atsitinka nelaimė, yra greitoji, kuri gali nuvežti į Ukmergę, Uteną ar kitur. Aišku, jei Ukmergėje turite „žalią koridorių“, viskas gerai – jei jūsų vaikui atsitiko problema, nuvažiavę į Ukmergę būsite priimti iš karto, nelaukę koridoriuje. Sprendimų yra, galima rinktis.

– Anykščių ligoninėje trūksta specialistų, nebūna budinčių gydytojų. Kokia Jūsų nuomonė apie ligoninių skyrių uždarymus?

– Tokiu atveju turi būti užtikrinama paslauga – tai yra, pacientų pavežimas. Kelmėje esame padarę tokį modelį: jeigu kažkas žmogui atsitinka naktį, nedarbo metu, jei jį greitoji nuveža į Šiaulius ir pacientas neturi kaip grįžti, esame nupirkę taksi paslaugas. Jis grįžta, mes apmokame. Mums tai kainuoja, bet, kadangi gyventojai moka GPM, pasiskaičiavome, kad pinigų galime skirti ir mes tais žmonėmis pasirūpiname.

Specialistų, deja, bet nerasite. Kai neužtikrinama paslauga nakties metu, turi būti užtikrinama gretimame rajone, kur yra atraminė ligoninė. Todėl siūlyčiau savivaldybei – tai per metus kainuos visai nedaug, 70–80 tūkst. Eur – galvoti apie tokios paslaugos (ligonių vežimą – aut. past.) įsigijimą savo žmonėms. Kiek žinau, pas jus yra viršplaninis biudžetas, tam lėšų galima skirti.

Kitas niuansas – kaip atsiranda paslaugų mažinimas? Pavyzdžiui, mama atveža vaiką pas pediatrą, o pediatrui – 80 metų. Mama tokio specialisto nenori, o jis toks yra, kad būtų išlaikytas skyrius. Kas atsitinka? Tėvai veža vaiką į Ukmergę, nes ten yra jaunas gydytojas. Taip pat yra ir su chirurgais.

– Kaip manote, ar mažas ligonines reikia gelbėti? Gal užtektų palikti slaugos skyrius ir poliklinikas?

–  Mažosios rajonų ligoninės turi išlikti, ypač jos reikalingos vyresnio amžiaus žmogui. Tai – vadinamoji socialinė paslauga. Mano amžiaus žmonės, mes galime nuvažiuoti ir į Ukmergę, Panevėžį ar Vilnių, čia problemos nėra. Bet kai yra vyresnio amžiaus žmogus, kuris neturi vaikų, yra vienas, jis tokios galimybės neturi. Palyginkime: yra Vilnius, Kaunas. Kai pensininkui blogai, jis sėda į autobusą ar troleibusą ir vyksta į polikliniką, ligoninę.

Autobusas senjorui yra 80 procentų kompensuojamas. Kai atsitinka bėda Apolonijai Svėdasų seniūnijoje, autobusas važiuoja, kol vaikai važiuoja į mokyklą. Autobusų parko autobusas dar ją gali pavežti, o į geltonąjį ji lipti negali. Reiškia, ji turi samdyti kaimyną, kad ją nuvežtų į Anykščius. Sumoka kaimynui 15 eurų. Ir šios Apolonijos, ir Vilniuje gyvenančios Apolonijos pensija yra 450 eurų. Tad kuriai paslauga yra artimesnė? Ar tai Anykščiuose, ar kuri gyvena Vilniuje? Vilniuje yra artimesnė fizine prasme, Anykščiuose yra tolimesnė ir kainuojanti daug brangiau.

Ne vieną kartą esu siūlęs, bet pritarimo tikriausiai taip ir nesulauksiu – kada yra skirstomas privalomas sveikatos draudimo (PSD) mokestis, jis lygiai taip pat, kaip ir gyventojų pajamų mokestis, turėtų didėti miestams, būti mažesnė kvota.

The post Vaikų dienos stacionaro likimas turėtų būti mero ir Tarybos rankose appeared first on Anyksta.lt.

Renginys prasidėjo neįprastai anksti – 9 valandą ryto, o apie jį informacija buvo tik paties R. Žemaitaičio feisbuke. Susitikti su politiku atėjo tik kiek daugiau nei 10 gyventojų, kuriuos jis įtraukė į gyvą diskusiją.

Svečias analizavo Lietuvos galimybes didinti šalies gynybos biudžetą. „Siekiama 5,6 procentų nuo bendro vidaus produkto… dabar mes turime 3,3 proc.. Norint pasiekti 5 proc, mums reikia 1,7 proc. padidinti BVP. 1 proc. BVP yra 800 milijonų. Jeigu mums trūksta 1,7 proc., reiškia, mums reikia 1,5 milijardu didinti“, – kalbėjo R. Žemaitaitis. Pasak politiko, jeigu šie planai bus įgyvendinti, Lietuva kariuomenei skirs didesnę savo valstybės biudžeto dalį, nei skiria JAV.

„Kai man sako, kad aš nemyliu Lietuvos, aš noriu paklausti, kam šauna į galvą atnešti 5–6 procentų pasiūlymą finansuoti nuo BVP. Kai nuimamas finansavimas nuo kitų sričių, kurios būtent ir sukuria ekonomiką. Jei tu ekonomikos nestatai ir nesukuri, tu neturi, iš kur tų pinigų paimti. Labai paprastas dalykas“, – aiškino Seimo narys.
Jis auditorijos klausė, kas, jos nuomone, padidino kuro kainas ir išgirdęs atsakymą, jog tai padarė ankstesnės kadencijos Seimas, svečias nurodė, jog „benzino kainas ir dyzelio kainas padidino prezidentas Gitanas Nausėda, kadangi jis kariuomenei pažadėjo surinkti 400 mln. stabilumo fondą“.

Pasak R. Žemaitaičio, padidinus akcizus kurui, lėšų į šalies biudžetą daugiau nesurenkama, nes „furos“ kurą pilasi nebe Lietuvoje, o arba Latvijoje, arba Lenkijoje.
„Jeigu mums reikia ginkluotei pinigų, tai reikia apkarpyti tas išlaidas, kurios nėra būtinos. Vilniaus miesto savivaldybė priėmė sprendimą pagilinti upę. Jeigu mes turėsime karą ir mums reikia koncentruotis į ginkluotės pirkimą, kaip tada galime paaiškinti, kaip susijusi Neris ir ginkluotės pirkimas. Jei ateina karas, gal galite paaiškinti, kam reikalingas nacionalinis stadionas. Jeigu šalis ruošiasi karui, ji visus resursus skiria gynybai. Logiška. Bent aš taip daryčiau“, – poziciją išsakė R. Žemaitaitis. Jis dėstė, kad dėl skelbiamo karo pavojaus mažėja užsienio investicijų srautas į Lietuvą, bet Lietuvos verslininkai kalba apie daugiamilijonines investicijas į daugiabučių statybas.
Tęsdamas gynybos temą, R. Žemaitaitis ją susiejo su demografija, vardindamas skaičius, jis aiškino, kad po 20-ies metų Lietuvoje nebus tiek jaunų vyrų, iš kurių būtų galima sudaryti skaitlingą kariuomenę.

Pasak partijos „Nemuno Aušra“ partijos pirmininko, jis dažnais atvejais dėsto analogišką nuomonę kaip ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas. Tačiau, kadangi jis pasisako anksčiau nei D. Trumpas, tai būna Lietuvos žiniasklaidos ir politikų užsipultas. Analogiškos pozicijos su D. Trampu pavyzdžiais jis vardino požiūrius į „žaliąjį kursą“ bei korupciją Ukrainoje.

„Kada tu duodi pinigų, visada turi atlikti kontrolę. Trumpas sustabdo Ukrainai pagalbos paketą tol, kol nebus atlikti segmentiniai patikrinimai“, – sakė R. Žemaitaitis aiškindamas, jog kai jis prakalbo apie Ukrainą, tai buvo užsipultas.

„Nacionaliniai politikai nenori matyti toliau, kas vyksta. Jie nenori pripažinti, kad klysta. Aš, pavyzdžiui, klystu. Būna, kad aš suklystu. Pripažįstu, bet kiti nenori pripažinti, kad klydo, nes tada jų tame burbule kyla sumaištis, kaip tas mūsų lyderis suklydo. Juk mūsų lyderis“, – kalbėjo Seimo narys.
R. Žemaitaitis šiomis dienomis daug važinėja po Lietuvą, per dieną jis rengia net po kelis susitikimus skirtinguose miestuose. Jis aiškino, kad susitikimų tikslas – padėkoti Lietuvos žmonėms už paramą partijai „Nemuno Aušra“ per praėjusių metų spalio 13-osios Seimo rinkimus.

„Mano tikslas sukelti bangą žmonių – jūs pradėkite mąstyti, jūs turite pradėti rinkti informaciją, jūs turite turėti įvairiausią informaciją. Nes jeigu gyveni viename informaciniame lauke, tai bunki“, – antrąjį susitikimų tikslą įvardino R. Žemaitaitis.

R. Žemaitaičio įkurta partija „Nemuno Aušra“ per Seimo rinkimus daugiamandatėje apygardoje surinko beveik 15 proc. balsų ir pasiekė trečią rezultatą tarp visų partijų. „Nemuno Aušrą“ aplenkė tik dvi didžiosios partijos – socialdemokratai ir konservatoriai. Anykščių rajone „Nemuno Aušra“ partijos skyriaus neturi.

The post Remigijus Žemaitaitis karui ruoštųsi kitaip appeared first on Anyksta.lt.

Renginys prasidėjo neįprastai anksti – 9 valandą ryto, o apie jį informacija buvo tik paties R. Žemaitaičio feisbuke. Susitikti su politiku atėjo tik kiek daugiau nei 10 gyventojų.

Svečias analizavo Lietuvos galimybes didinti šalies gynybos biudžetą.  „Siekiama 5,6 procentų nuo bendro vidaus produkto… dabar mes turime 3,3 proc.. Norint pasiekti 5 proc, mums reikia 1,7 proc. padidinti  BVP. 1 proc. BVP yra 800 milijonų Jeigu mums trūksta 1,7 proc. reiškia mums reikia 1,5 miliardu didinti.“  – kalbėjo R.Žemaitaitis.

Pasak „Nemuno Aušros“ partijos lyderio, jeigu Lietuva ruošiasi karui pirmiausiai reikia atsisakyti nebūtinų išlaidų.  

Plačiau – „Anykštoje“

The post Anykščiuose lankėsi Remigijus Žemaitaitis appeared first on Anyksta.lt.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis atsakė į „Anykštos“ klausimus apie situaciją partijos Anykščių skyriuje bei apie „valstiečių“ galimybes eiti į Seimo valdančiąją daugumą, jeigu iš jos pasitrauktų „Nemuno Aušra“.

„Mes labai daug skepsio turime (dėl valdančiosios koalicijos – aut. past.) po to, kai jie premjerus pakeitė.  Mes tose derybose dalyvavome ne todėl, kad labai norėjome, bet dėl to, kad mūsų labai prašė. Po to mes tapome tarytum derybų moneta. Mus kažkaip bandė panaudoti. Galų gale, matėme, kad derybas įvykdė ir sprendimus priėmė ne socialdemokratai. Jie neturėjo jokios iniciatyvos. Po to, kai paaiškėjo, kad Saulius Skvernelis vadovauja viskam, o ne socdemai, jautėmės įdomiai. Nors rinkimus laimėjo socialdemokratai, o Saulius Skvernelis gavo tik 14 vietų.

Jeigu ir būtų ultimatumai, kažkas virstų, kažkas darytųsi, Saulius Skvernelis vis tiek vaidintų pagrindinį vaidmenį, ir mes visiškai juo nepasitikime. Nulis pasitikėjimo šituo žmogumi. Kai susiformavo šita koalicija, mes aiškiai suprantame, kad šita koalicija neturi jokios perspektyvos, nes  vienas žmogus nesupranta, kas yra darbas, kas yra rinkimų kova. Kalbu apie Remigijų Žemaitaitį. Jis niekada nieko nėra daręs. Gal aš labai klystu ir jis turi kažkokį sugebėjimą, kurio aš nesu matęs per visą buvimą politikoje, bet kiek aš jį esu matęs, tai jis yra tik intrigantas ir melagis. O šnekant apie Saulių Skvernelį, mes žinome jo interesus. Tai yra finansiniai interesai, naudos gavimas. Jis pasiėmė Energetikos ministeriją dėl to, kad pridengtų konservatorius ir tą dabar labai sėkmingai darys. Jo nuimti iš Seimo pirmininkų jau nebeįmanoma, jis ten sėdi ne R. Žemaitaičio ir socialdemokratų pagalba. Jis ten sėdi savo frakcijos ir konservatorių bei liberalų pagalba, matėt pagal balsų skaičių, kai jis tapo Seimo pirmininku. Tai šitoje situacijoje lieka socdemai, o socdemai plėšosi dėl savo interesų, tarpusavyje. Mes dabar jaučiamės geriausiai kaip galime jaustis. Mes esame opozicijoje tiems, kuriais mes netikime. Jeigu būtų Vilija Blinkevičiūrtė premjere, būtų visai kita situacija, būtų daug ramiau ir aiškiau, ir mažieji partneriai nebūtų vaidinę padėties šeimininkų. Dabar jie tokiais tapo. Man labai daug abejonių kyla, ar būtų verta į tai (į derybas dėl naujos valdančiosios daugumos – aut. past.) leistis. Tegul jie tariasi su liberalais ir konservatoriais, Saulius nesunkiai padarys, kad turėtų jų palaikymą. Gali dirbti ir mažumos vyriausybė. Matysime tai, ko visuomenė nesitiki. Matysime, kaip darbotvarkėje atsiranda Partnerystės įstatymas, Stambulo konvencija. Visi aiktels nuo to, kas bus“, – „Anykštai“ sakė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas R. Karbauskis.

Kaip R. Karbauskis komentavo situaciją partijos Anykščių skyriuje, skaitykite artimiausiuose „Anykštos“ numeriuose.   

The post Ramūnas Karbauskis: „Visi aiktels nuo to, kas“ appeared first on Anyksta.lt.

Remigijaus Žemaitaičio vadovaujama politinė partija „Nemuno aušra“ kol kas neturi kandidato Deltuvos šiaurinėje apygardoje, tačiau dar, galbūt, jį turės.

Partijos pirmininkas R.Žemaitaitis „Anykštai“ sakė, jog dar laukia vieno politiko, ukmergiškio atsakymo. „Padaryta visiška kvailystė į vieną apygardą sujungiant tris rajonus. Sunku surasti žmogų, kuris sutiktų kandidatuoti tokioje apygardoje.“ – „Anykštai“ sakė R.Žemaitaitis.

The post „Nemuno aušra“ Deltuvos šiaurinei apygardai dar ieško kandidato appeared first on Anyksta.lt.