Taip sutapo, kad sausio mėnesį gerokai atšalo ir orai, tad šildymas brangs ir dėl gamtos, ir dėl valdžios.

Kol kas Anykščių centrinei miesto daliai užtenka biokuru kūrenamų katilų pajėgumo. Pasak UAB „Anykščių šiluma“ direktoriaus Dainiaus Šiaučiulio, net ir kai oro temperatūra krito iki -14, dujinių katilų pagalbos neprireikė – „išvežė“ biokatilai.

The post Šildymas bus brangus appeared first on Anyksta.lt.

Šį gruodį vidutinė lauko oro temperatūra Lietuvoje siekė apie -3,3 0C šalčio, 2020 metų gruodžio mėnesį buvo apie +0,3 0C šilumos. Dėl vėsesnių orų daugiabučiuose suvartota apie 20 proc. daugiau šilumos nei prieš metus. Mokėjimų už šilumą dydį papildomai lėmė apie 60 proc. išaugusi šilumos kaina dėl ženkliai pabrangusio kuro.

Pirminiais duomenimis, 60 kv. metrų ploto buto savininkas šildymui tipiniuose senos statybos neapšiltintuose daugiabučiuose, kuriuose gyvena dauguma gyventojų, šių metų gruodžio mėnesį vidutiniškai išleis 114 eurų. Toks butas vidutiniškai suvartojo apie 1566 kWh (26,1 kWh/1 kv. m.) šilumos.

Prieš metus tam pačiam plotui apšildyti vidutiniškai prireikė apie 1308 kWh (21,8 kWh/1 kv. m.), o vidutinės sąskaitos už šilumą sudarė apie 59 eurus.

Mažiausiai energijos naudojančiuose naujos statybos daugiabučiuose 60 kv. metrų ploto butų šildymui šių metų gruodį vidutiniškai suvartota apie 600 kWh (10 kWh/1 kv. m.). Čia mokėjimai už šilumą mažiausi – apie 44 eurus tipiniam butui.

Daugiausia šilumos vartojo butai senuose ir pačios prasčiausios būklės šalies daugiabučiuose, kuriuose šildymui gruodį reikėjo vidutiniškai apie 2160 kWh šilumos (36 kWh/1 kv. m.). Tai gyventojams vidutiniškai kainuos apie 158 eurus.

Šį gruodį vidutinė šilumos kaina Lietuvoje buvo 7,3 ct/kWh su PVM, prieš metus atitinkamai – 4,5 ct/kWh su PVM. Šilumos kainų šuoliui  didžiausią įtaką darė biokuro ir ypač  gamtinių dujų  pabrangimas.  Vis dėlto,  biokuras išlieka apie penkis kartus pigesnis už importuojamas gamtines dujas, todėl miestuose, kur biokuras sudaro didesnę dalį kuro struktūroje, šilumos kainų pokyčiai yra mažiau drastiški.

Nuo šių metų pradžios kompensaciją už būsto šildymą gaus daugiau mažesnes pajamas gaunančių vartotojų, todėl pasinaudoję valstybės pagalba nepasiturintys šalies gyventojai papildomos finansinės naštos neturėtų pajusti. Raginame gyventojus kreiptis į gyvenamosios vietos savivaldybę ir sužinoti apie šias galimybes (daugiau informacijos: www.spis.lt )

Pažymėtina, kad šildymo sąskaitoms didelę įtaką turi ne tik šilumos kaina, kuri atskiruose miestuose gali skirtis iki 2-3  kartų, klimatinės sąlygos, bet ir energetinė pastato kokybė. Šilumos suvartojimas vienam kvadratui ploto apšildyti tame pačiame mieste gali skirtis iki 10 kartų. Tai priklauso nuo pastato dydžio, geometrijos, aukščio, sienų ir langų kokybės, stogo ir rūsio būklės. Didelę įtaką turi ir vidaus vamzdynų sistemos subalansavimas, papildomi prijungti šildymo prietaisai, šilumos punkto automatizavimo lygis ir visą šį ūkį prižiūrinčios įmonės ar asmens kvalifikacija bei pastangos.

Valstybė skiria reikšmingą finansinę paramą daugiabučių tiek pastato šildymo sistemos efektyvinimui, tiek ir viso pastato atnaujinimui. Paramos priemones administruoja Aplinkos projektų valdymo agentūra (daugiau informacijos www.apva.lt). Daugiabučių gyventojai turėtų paraginti savo pastatų valdytojus ir prižiūrėtojus aktyviau rūpintis pastato energetine būkle ir šildymo sąskaitų mažinimu.

The post Gruodžio mėnesio šilumos sąskaitos bus didesnės nei pernai appeared first on Anyksta.lt.

Bendrovės tiekiamos šilumos kaina taip pat mažina kuro struktūroje padidėjęs biokuro kiekis ir sumažėjęs kūrenamų gamtinių dujų kiekis.

The post Šilumos vartotojams taikoma kompensacija appeared first on Anyksta.lt.

Seimas antradienį priėmė tai numatančias Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pataisas: už balsavo 117 Seimo narių, o vienas susilaikė. 

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Tomas Tomilinas tikino, kad valstybė turi padėti labiausiai likimo nuskriaustiems žmonėms išgyventi žiemą. 

„Nėra kitos sistemos, kuri amortizuoja kainų šuolio efektą, turime stiprinti piniginę socialinę paramą ir kompensacijų sistemą per savivaldybes, kito recepto ši Vyriausybė neišrado“, –  teigė jis.   

Pakeitimais Seimas įteisinti didesnes valstybės remiamas pajamas (VRP), taikomas apskaičiuojant būsto šildymo išlaidų kompensaciją. 

VRP didės nuo 128 eurų iki 253-384 eurų, priklausomai nuo kartu gyvenančių žmonių skaičiaus. Šis dydis išskaičiuojamas iš pajamų, o šildymo sąskaita neturėtų viršyti 10 proc. likusios dalies pajamų. 

Kompensacija už šildymą skaičiuojama, kai naudingas būsto plotas nėra didesnis už normatyvus: vienam bute gyvenančiam žmogui ir dviejų asmenų šeimai – iki 50 kv. metrų, trečiam ir kiekvienam paskesniam šeimos nariui – po 10 kv. metrų.

Jeigu šeima gyvena didesniame bute, už viršpločio šildymą turėtų susimokėti pati.   

Nuo kitų metų sausio kompensacijas gautų dar 15 tūkst. gyventojų ir tam reikėtų papildomai 15,8 mln. eurų. Šios lėšos yra numatytos atnaujintame 2022 metų valstybės biudžeto projekte.

The post Už šildymo išlaidas kompensacijas gaus daugiau žmonių appeared first on Anyksta.lt.

The post Komentaras appeared first on Anyksta.lt.

Kokiu kuru šiuo metu, jūsų manymu, ekonomiškiausia šildyti namus? Kaip manote, ar apsimoka įsivesti dujinį šildymą – juk dujos brangsta? O gal šildytis elektra?Kaip savo gyvenamąjį namą apšildote jūs patys? Kiek išleidžiate tam pinigų per šildymo sezoną? O gal šaltuoju metu periodu laiką leidžiate šiltuose kraštuose ir dėl to nesukate galvos?

Jūsų komentarus išspausdinsime antradienio laikraštyje „Anykšta“.

The post Savaitgalio diskusija: Ar malkomis kūrenamos krosnys – jau atgyvena? appeared first on Anyksta.lt.

Įstatymo projektu siūloma padidinti valstybės remiamų pajamų (VRP) dydį, taikomą apskaičiuojant būsto šildymo išlaidų kompensaciją. VRP siūloma didinti nuo 128 iki 253-384 eurų, priklausomai nuo kartu gyvenančių žmonių skaičiaus.    

Jei Seimas pritars, nuo kitų metų sausio kompensacijas gautų dar 15 tūkst. gyventojų ir tam reikėtų papildomai 15,8 mln. eurų.   

Dabar kompensacijas už šildymą gauna 95 tūkst. žmonių, tam skiriama 14 mln. eurų per metus. 

Centralizuota šiluma šį šildymo sezoną visoje Lietuvoje brangsta vidutiniškai apie 30 procentų.   

The post Vyriausybė pritarė kompensacijų už šilumą gavėjų rato išplėtimui appeared first on Anyksta.lt.

UAB „Anykščių šiluma“ vartotojai už šilumą moka 7,28 ct/kWh.

Visoje Lietuvoje spalio mėn. už šilumą mažiausiai moka AB „Kauno energija“ aptarnaujami vartotojai (3,95 ct/kWh su PVM), daugiausiai – UAB „Litesko“ filialo „Biržų šiluma“ aptarnaujami vartotojai (9,37 ct/kWh su PVM).

The post Šilumos kaina Anykščiuose – dar ne brangiausia Lietuvoje appeared first on Anyksta.lt.

„Noriu paraginti visus žmones, kurie mano, kad jų pajamos nėra pakankamos apmokėti šildymo sąskaitas, kreiptis į savivaldybes, seniūnijas, ir jų atvejai bus vertinami individualiai“, – žurnalistams trečiadienį sakė ministrė.

„Vyriausybė papildomai siūlo didinti valstybės remiamų pajamų dydį, kuris būna išskaičiuojamas iš žmogaus pajamų, ir iš likusios dalies šildymo sąskaita neturėtų viršyti 10 proc. pajamų“, – pridūrė ji. 

Anot M. Navickienės, svarbu ir tai, jog priešingai nei anksčiau, dabar apskaičiuojant kompensacijų dydį nėra vertinamas žmonių turtas.

„Mūsų skaičiavimais, jei šeima uždirba minimalų mėnesio atlyginimą, du žmonės ir augina du vaikus, tai jie turėtų patekti į šildymo kompensacijos gavėjų ratą“, – patikino ministrė.

„Todėl tikrai raginu žmones kreiptis, nes ne visi žino, kad tokia parama galima – pabandyti išsiaiškinti savo socialiniuose skyriuose tikrai galima“, – pridūrė M. Navickienė.

Energetikos ministras Dainius Kreivys teigiamai vertina SADM iniciatyvas dėl kompensacijų. 

„Aš labai pozityviai manau, kad Socialinių reikalų ministerija daro teisingus žingsnius, kurie stengiasi išplėsti tikslinę pagalbą tiems žmonėms, kurie yra energetiniame skurde, kuriems labiausiai reikia, o ne visiems žmonėms horizontaliai“, – žurnalistams kalbėjo D. Kreivys. 

Jis teigė, kad ateityje šilumos kainai mažinti numatyta įvairių priemonių. 

„Viena iš priemonių yra biokuro kiekio padidinimas, šiai dienai miškuose turime didelį kiekį šakų, miško valymo atliekų, kurios nepatenka į katilus ir tai yra netvarka. Aplinkos ministerija ruošia teisės aktų pakeitimus, kurie užtikrins, kad didžiulis kiekis biokuro dar pateks į katilus ir tai gali sumažinti maždaug 10-15 proc. kainas“, – vardijo energetikos ministras. 

Jis taip pat pastebėjo, kad šalyje didelis kiekis šilumos mazgų nėra paruošti žiemai – ši situacija taip pat keisis ir mažins šildymo kainas. 

„Vien Vilniuje matome, beveik 50 proc. šilumos mazgų neparengta. Yra rengiami teisės aktai, kurie užtikrins reikiamą kontrolę namų administratorių, kad jie laiku parengtų šilumos mazgus žiemai. O čia, vėlgi, kaina dėl to gali mažėti iki 10 procentų“, – sakė D. Kreivys. 

Vyriausybė trečiadienį spręs, ar pritarti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymui padidinti valstybės remiamų pajamų (VRP) dydį, taikomą apskaičiuojant būsto šildymo išlaidų kompensaciją, nuo 128 eurų iki 253-384 eurų, priklausomai nuo kartu gyvenančių žmonių skaičiaus.  

Jei Vyriausybė ir Seimas pritars, nuo kitų metų sausio kompensacijas gautų dar 15 tūkst. gyventojų ir tam reikėtų papildomai 15,8 mln. eurų.  Dabar kompensacijas už šildymą gauna 95 tūkst. žmonių, tam skiriama 14 mln. eurų per metus.

Centralizuotai tiekiama šiluma artėjantį šildymo sezoną visoje Lietuvoje brangs vidutiniškai apie 30 procentų.

The post M. Navickienė ragina gyventojus kreiptis dėl kompensacijų už šildymą appeared first on Anyksta.lt.