2023 metų tiesioginiuose Anykščių rajono mero rinkimuose ji buvo Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ kandidatė. Pagal šios partijos sąrašą ji buvo išrinkta ir į Anykščių rajono tarybą, tačiau prie demokratų frakcijos neprisijungė. „Dėl kandidatavimo į rajono Tarybos narius turiu pasiūlymų, tačiau galutinio sprendimo dar neturiu.“ – apie kandidatavimą į Anykščių rajono tarybą sakė S. Veršelienė.

The post Sonata Veršelienė dėl mero posto nesivaržys appeared first on Anyksta.lt.

Tikėtina, kad portalo anyksta.lt lankytojai ne tik iš smalsumo skaito kas vyks Utenoje, bet ir planuojasi, kur leisti laisvalaikį. Panašu, kad Anykščių kultūros anykštėnams neužtenka.

Priminime, kad nuo šių metų pradžios Utenos kultūros centrui vadovauja Anykščių rajono tarybos narė Sonata Veršelienė.

The post Anykštėnus domina Utenos kultūros centro renginiai appeared first on Anyksta.lt.

Ligoninėje siūlė įdarbinti hipoterapijos specialistus

Anykščių rajono tarybos Švietimo, kultūros, sporto ir turizmo komiteto posėdyje, o taip pat ir Anykščių rajono tarybos posėdyje svarstant sprendimo projektą dėl Anykščių rajono savivaldybės 2026–2035 metų Kultūros strategijos patvirtinimo, konservatorius Egidijus Musteikis strategijoje pasigedo hipoterapijos.
„Mes dabar dėl ligoninės neapsisprendžiam, kokia kryptimi eiti, tai gal reikėtų, kad mūsų ligoninėje šie (hipoterapijos) specialistai įsidarbintų ir galėtų dalyvauti hipoterapijos programoje“, – siūlė E. Musteikis.
Savivaldybės administracijos Kultūros ir turizmo skyriaus vedėja Inga Eidrigevičienė Tarybos nariui aiškino, kad „kultūros kurortas yra daugiau susijęs su literatūra, paveldu ir istorija.“

„Mes su Anykščių turizmo ir verslo informacijos centru kalbėjome, kad daugiau viešintų informaciją apie netradicinį sveikatinimą. Paprastai tie netradiciniai sveikatinimai daugiau yra su turizmu siejami, ne su kultūra“, – aiškino I. Eidrigevičienė.
Tuo metu Anykščių rajono tarybos nariui Algirdui Anankai susipažinus su kultūros strategija, iškilo klausimas, kiek Anykščiuose bus kurortų: „Kultūros kurortas, sporto kurortas…“

„Tai bus vienas kultūros kurortas. O kad Anykščiai bus kurortas, tai aš irgi manau, kad bus“, – Tarybos nariui atsakė I. Eidrigevičienė.
Naujai parengtoje kultūros strategijoje yra numatyta Anykščiuose įrengti naują koncertams skirtą salę, kultūrinėms veikloms pritaikyti industrinį pastatą, įrengti profesionalią garso ir įrašų studiją ir kita. Daliai Tarybos narių kilo klausimų, kuriose konkrečiai vietose atsiras minimi nauji objektai.
„Kol kas tai yra tik planai, o kai bus konkretūs darbai, gal tada kalbėsim. Tai yra tik planas turėti tokį. O kaip pasisuks per dešimt metų, tada žiūrėsim“, – apie tai, kad naujai parengta kultūros strategija yra gan aptakus dokumentas, tegalėjo pasakyti Kultūros ir turizmo skyriaus vedėja I. Eidrigevičienė.
Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja Daiva Gasiūnienė Tarybos nariams paaiškino, kad kultūros strategija yra sukurta „ne šiai dienai ir ne kitiems metams“.
„Tai yra tikrai daugeliui metų į ateitį“, – paaiškino D. Gasiūnienė.

Sonata Veršelienė: „Žmonės kuria plėtrą“

Kaip „Anykšta“ jau rašė, praėjusią savaitę Anykščių rajono taryba nepritarė viešosios įstaigos „Sveikatos oazė“ teikiamų paslaugų kainų didinimui.
Anykščių rajono tarybos narė, buvusi ilgametė viešosios įstaigos „Sveikatos oazė“ direktorė Sonata Veršelienė apie įstaigos prašymą kelti baseino „Bangenis“ paslaugų kainas Tarybos posėdyje kalbėjo:
„Ne kainų projektas turėtų būti šiandien svarstomas, o svarstoma įstaigos strategija. Jeigu mes turime įstaigos strategiją ir viziją, ir plėtrą į priekį, tada galime kalbėti jau apie didesnius kaštus, investicijas ir jų padengimus. Taip, man kalbėti yra sudėtinga, nes aš prisidėjau labai daug prie įstaigos gyvavimo, kad ji būtų Lietuvoje viena iš geriausių. Mano, kaip buvusios vadovės, pareigą pasakyti šiandien dienai, kad įstaiga yra keblioje situacijoje daugiau žmogiškuoju atžvilgiu, nei investiciniu. Investicijos ateina kartu su žmonėmis ir žmonės kuria plėtrą.“

Kęstutis Tubis: „Su vadovais tenka vargti“

Anykščių rajono savivaldybės meras Kęstutis Tubis konstatavo, kad savivaldybė susiduria su problemomis tiek organizuodama viešuosius pirkimus, tiek ir rengdama konkursus užimti vienoms ar kitoms pareigoms.
„Žmogus konkurse kalba labai gerai, praktiškai, teisiškai ir gražiai. Kai reikia dirbti darbą, gaunasi šiek tiek kitaip ir kartais tenka nusivilti. Paskui jau tenka tiek man, tiek pavaduotojam vargti su tais vadovais, kurie nelabai supranta, kad jie nėra dievaičiai, kad jie nėra karalaičiai ar carai ir daro taip, kaip nori“, – kalbėjo meras.

Nori didesnių kainų, nei aplinkiniuose rajonuose

Apie tai, kodėl norima didinti paslaugų kainas, Anykščių rajono tarybai pateiktame sprendimo projekte buvo išdėstyti šie direktorės Justės Kutkienės motyvai:
„Atlikę aplinkinių miestų konkurentų teikiamų paslaugų kainų analizę, pastebėjome, kad baseino „Bangenis“, kuris savo siūlomų paslaugų pasiūla ir įvairove ženkliai lenkia aplinkinių miestų baseinus, paslaugų kainos šiuo metu yra labai panašios ir netgi žemesnės, lyginant su kai kurių konkurentų teikiamų paslaugų kainomis. Kadangi baseinas „Bangenis“ savo klientams siūlo daug didesnį pirčių ir hidromasažinių baseinų pasirinkimą nei kitų aplinkinių miestų baseinai, manome, kad viešosios įstaigos „Sveikatos oazė“ paslaugų kainos turėtų būti šiek tiek didesnės, nei aplinkinių konkurentų.
Viešoji įstaiga, teikdama ženkliai didesnę pirčių ir baseinų pasiūlą, dirbdama ilgesnes darbo valandas, patiria ir didesnes komunalines bei darbo užmokesčio sąnaudas, lyginat su aplinkinių miestų konkurentais.

Taip pat remdamiesi tuo, kad kiekvienais metais didėja dirbančiųjų darbo užmokestis, pensijos ir įvairios išmokos, įvairių prekių bei paslaugų kainos, galime daryti prielaidą, kad klientai gali mokėti daugiau. Reaguojant į infliaciją, Viešoji įstaiga taip pat privalo didinti darbo užmokestį ir įstaigos darbuotojams, kas didina Įstaigos darbo užmokesčio sąnaudas. Viešoji įstaiga taip pat privalo nuolatos gerinti teikiamų paslaugų kokybę, atliekant įvairius remonto ir atsinaujinimo darbus, taip pat atlikti įvairius investicinius pirkimus, atnaujinat įrenginius, plaukimui, sportui bei poilsiui skirtą įrangą bei inventorių. Įvertinat tai, kad remonto darbų paslaugų, remontui skirtų medžiagų, įrenginių bei įvairaus inventoriaus kainos nuolatos kyla, Įstaigos patiriamos remonto bei atsinaujinimo sąnaudos nuolatos didėja.“

Demonstravo žinias apie techniką

Aplinkos apsaugos ir kaimo reikalų komitete svarstant sprendimo projektą dėl automobilio įsigijimo ir jo perdavimo Anykščių turizmo ir verslo informacijos centrui, konservatorius Vytautas Bernatavičius stebėjosi, kad įstaigai norima pirkti tokį prabangų automobilį. Jam įsigyti numatoma išleisti iki 50 tūkst. eurų.
Sprendimo projektą pristačiusi Kultūros ir turizmo skyriaus vedėja I. Eidrigevičienė aiškino, kad įstaiga nori įsigyti didesnio pravažumo automobilį, kuris tiktų ir žiemos metu važiuoti į Kalitos kalną, ir vežti techniką.
„Man stebėtina, kad šį sprendimo projektą pavedė jums pristatyti. Ar jūs čia pati sugalvojot? Man atrodo, kad yra pernelyg brangu pirkti „liukso“ lygio mašiną važinėjimui nuo TVIC‘o iki kalno“, – stebėjosi V. Bernatavičius.
Iš liberalo Mindaugo Sargūno sulaukusi klausimo, ar automobilis tiktų įstaigai vykti ir į parodas, I. Eidrigevičienė atsakė, kad jis tiktų „viskam“.
„Kad važiuoti į kalną ir į parodas tokio nėra automobilio“, – juokėsi M. Sargūnas, pastebėjęs, kad I. Eidrigevičienei į klausimus apie techniką atsakyti yra sudėtinga.

The post Patvirtinta rajono kultūros strategija, skirta tolimai ateičiai appeared first on Anyksta.lt.

– Gerbiama Sonata, kada paskutinį kartą Anykščiuose lankėtės Tilto gatvės komplekse ir ką ten veikėte?

– Tilto gatvės komplekse yra įsikūręs Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų Anykščių filialas, todėl ten teko dirbti. 2024 metais lapkričio mėnesį vykusio Anykščių verslo forumo organizacinė veikla vyko klasterio patalpose.

– Kokį įspūdį jums palieka Tilto gatvės komplekso architektūra, čia vyraujanti atmosfera?

– Tilto gatvės kompleksas yra reikšmingas Anykščiams, kaip istorinės, medinės architektūros objektas, atspindintis aukštaitiškas tradicijas, ypatingai susisiejantis su gamta ir Šventosios upe. Atmosfera komplekse yra jauki, ją galima priskirti lėto miesto vizijai, bendruomeniška.

 – Ką pirmiausia parodytumėte savo svečiui Tilto gatvės komplekse, jei apskritai ten jį vestumėtės?

– Svečiai, atvykę į Anykščius, dažnai klausia apie šio komplekso paskirtį, nori jį aplankyti. Žmonių dėmesį traukia originali medinė architektūra. Tikrai nusivesčiau svečius prie šio komplekso.

 – Kaip žinia, šiame komplekse jau trejus metus veikia Anykščių bendruomeninio ir socialinio verslo bei paslaugų klasteris. Jūsų vertinimu, kokios apčiuopiamos naudos šis klasteris per tą laiką atnešė, kokią pridėtinę vertę sukūrė eiliniam anykštėnui?

– Mano nuomone, Anykščių bendruomeninio ir socialinio verslo bei paslaugų klasteris yra nuomininkų operatorius ir atstovas, nes jis jungia, atstovauja kūrėjams, verslininkams, organizacijoms, kurios įsikūrusios šiame komplekse. Naudą ir pridėtinę vertę turi pajusti kūrėjai, čia įsikūrusios įmonės, o eilinis anykštėnas gali tik apsilankyti klasterio narių organizuojamuose renginiuose.

 – Tilto gatvės kompleksas dažniausiai čia užsukančius pasitinka užvertomis durimis. Kaip manote, kas šiai vietai galėtų įpūsti daugiau gyvybės?

 – Klasterio vadovas, kaip atstovas, operatorius, ir turėtų inicijuoti narių veiklų viešinimą visuomenei pagal jų teikiamas paslaugas, įsivesti komplekso darbo valandų sistemą, įrengti informacinę lentą apie komplekse esančias organizacijas ir kūrėjus, stiprinti vidinę ir išorinę komunikaciją.

– Tilto gatvės komplekse veikia kirpykla, kepami tortai, nuomojami dviračiai. Tokias pačias paslaugas galima gauti ir kažkur kitur mieste. Ar nemanote, kad Tilto gatvės komplekso koncepcija turėtų būti labiau išgryninta ir, pavyzdžiui, orientuota, tarkim, vien tik į verslą arba vien tik į menus?

– Taip, turėtų būti aiškus konceptas. Menininkai šiai dienai puikiai kuria ir reziduoja Anykščių menų inkubatoriuje. Šis Tilto gatvės kompleksas turėtų būti skirtas verslo atstovams, kurių produktams ir veikloms reikalinga speciali įranga. Komplekse paslaugas turėtų teikti verslo įmonėms atstovaujantys juridiniai asmenys, čia turėtų kurtis verslo konsultantai, verslo centro paslaugas teikiančios organizacijos.

 – Rodos, Tilto gatvės komplekse turėjęs daugiau gyvybės įpūsti restoranas žiemą dirba tik savaitgaliais, net ir darbo dienomis dienos pietų metu ten mažai klientų. Kaip manote, kodėl taip yra – mieste mažai žmonių, trūksta išskirtinumo iš kitų viešojo maitinimo įstaigų ar tai dar kitos priežastys?

 – Anykščiuose vyrauja sezoninių lankytojų srautai, todėl neišvengsime maitinimo įstaigų darbo laiko optimizavimo. Gyvenančiam Anykščiuose teikiamų maitinimo paslaugų kainos yra aukštos, mažai pietaujančių kavinėse. Tačiau maitinimo įstaigos neturi pasirinkimo mažinti kainų dėl žaliavų, produktų brangimo, energijos kainų didėjimo, darbo užmokesčio augimo, mokesčių nestabilaus reguliavimo. 

– Esate Anykščių turizmo klasterio įkūrėja. Kokias šio klasterio stiprybes patartumėte perkelti į Anykščių bendruomeninio ir socialinio verslo bei paslaugų klasterį? Ką darytumėte kitaip, jei būtumėte kito klasterio vadove?

– Tai klausimas, kuriam reikalingas aiškus ir konkretus strateginis planas, kuris stipriai prisidėtų prie miesto verslo identiteto kūrimo.

 – Tilto gatvės kompleksas su savo klasteriu tokį modelį pagal reikalavimus turės išlaikyti iki 2027 metų, vėliau ta vieta galėtų būti nuomojama verslui arba tęsiama tai, kas ten vyksta ir dabar? Kurį variantą ir kodėl rinktumėtės?

– Taip, šią vietą nuomočiau tik verslui.

 – Viešojoje erdvėje atsiliepimai apie Tilto gatvės kompleksą, jame veikiantį klasterį gana skeptiški. Kaip manote, kas lemia tokį šios vietos įvaizdį?

– Mano nuomone, didelės investicijos į rekonstrukciją sąlygojo ir didelius visuomenės lūkesčius. Jis yra skirtas ribotam žmonių ratui. Mažas komplekso lankomumas, atvirumas bei aktyvumas visuomenei kelia klausimų dėl investicijos į kompleksą naudos. Jeigu kompleksas taptų labiau atviras ir prieinamas bendruomenei, turėtų savo veiklų darbo laiką, kontaktus, tai nesijaustų bendruomenės atskirties. Jau planuojant šį kompleksą trūko bendruomenės įtraukimo, todėl dabar kyla klausimų dėl naudos miestui. 

 – Kiek, Jūsų žiniomis, per metus mokesčių mokėtojams kainuoja Tilto gatvės komplekso išlaikymas?

– Mano žiniomis, Tilto gatvės komplekso investicija buvo padengta iš ES fondų, valstybės investicijų, Anykščių rajono savivaldybės biudžeto lėšų. Nagrinėjant projekto finansinę išraišką, vienam gyventojui teko apie 38 Eur. Ši suma vienkartinė, nes šiuo metu nuomininkai patys išlaiko ir prižiūri kompleksą, apmoka komunalines išlaidas pagal pateiktas sąskaitas.

The post Tilto gatvės kompleksą nuomotų tik verslui appeared first on Anyksta.lt.

„Teko ne kartą važiuoti nemokamu transportu viešuoju, tai atliepimai yra tokie – aš suprantu, kad vaikai iki 18 metų, asmenys su negalia, pensijinio amžiaus asmenys, taip, čia būtų solidu ir garbinga, bet darbingi žmonės tikrai galim susimokėti už tą viešąjį transportą ir nematytume problemos“, – kalbėjo S.Veršelienė.

Priminsime, kad 2022 metais nemokamos kelionės vietos autobusais buvo įvestos dabartinio Anykščių rajono mero pavaduotojo, socialdemokrato Dainiaus Žiogelio iniciatyva.

Plačiau – laikraštyje „Anykšta“.

The post Tarybos narė mano, kad dirbantieji už keliones autobusais turėtų susimokėti appeared first on Anyksta.lt.

Svarstant šį klausimą, iš tribūnos leista kalbėti pačiai G. Šmigelskienei.

„Nešališkumo deklaracijos bei Konfidencialumo pasižadėjimo laiku nepateikiau, nes buvo padaryta klaida. Šie dokumentai dabar yra pateikti, meras vakar per e-kontorą man tai patvirtino. Taigi klaida ištaisyta.

Esu pasiruošusi dalyvauti tyrime, kas kaltas dėl klaidos. Jeigu Jūs matote prasmę. Bet bausmės vykdymo procesas jau yra pradėtas ir jums patikėtos garbingos teisėjų pareigos.

Pasižadėjimą ir deklaraciją pasirašiau, priimdama pasiūlytas žaidimo taisykles, nors iš esmės tokioms taisyklėms nepritariu. Kultūros tarybos darbas, mano nuomone, turėtų būti, kaip kad buvo anksčiau, visiškai viešas.

Deklaruojame, kad Anykščiai – kultūros miestas. Tačiau argi kultūra be žmogaus įmanoma? Be žmogaus gali būti tik natūra. Arba, dar labiau detalizuojant – gyvūnas, banda. Todėl nesuprantu įpareigojimų visuomeninei tarybai ribotis, nesidalyti, laikytis slaptumo, kai ši Taryba, iš tikrųjų neturi jokios sprendimų teisės, išskyrus patariamąją. Tokių saikdinimų tylėti nejutau, net būdama Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nare.

Kartais man atrodo, kad Anykščiai yra ne miestas, kuriame gyventi gera, o kažkoks Tvin Piksas, kur už kiekvieno stulpo stovi po skeletą. Su kirviu pasiryžusį iškvosti, ką mes dirbame vardan ,,tų Anykščių”, kokioje komisijoje ar taryboje ir perduoti priešui.

Patikinu rajono Tarybą, kad jokių paslapčių, jokių jautrių duomenų dirbdama rajono kultūros Taryboje neregėjau akyse. Kultūrinių projektų kultūros Taryba nesvarstė, taigi minėtos deklaracijos nebuvo reikalingos.

Anykščių rajono Kultūros tarybos nario pareigos yra visuomeninis, neatlygintinas darbas. Tai ne apdovanojimas ar antpečiai. Jeigu jaučiate, kad norite manęs ko paklausti, bandysiu atsakyti. Jeigu ne, tai labai nesikrimsiu, jeigu nuspręsite mane tiesiog išmesti“, – kalbėjo G.Šmigelskienė.

Po G.Šmigelskienės kalbos sekė daug Tarybos narių pasisakymų. Tarybos narė Sonata Veršelienė kalbėjo: „Ir skaitant sprendimo projektą, ir klausant Gražinos, ir klausant Severinos, ir gerbiamo mero pasidaro truputėlį svetima gėda. Nebeturime ką veikti, nebeturime ką tokiame gražiame krašte kurti, kaip tik kažką šalinti dėl jau pateiktos deklaracijos ir atsakyto klausimo.

Taip, aš pritariu, kad jeigu numatyta tvarkoje pateikti deklaraciją, tai ją reikia pateikti. Bet kas po viso tuo seka. Kai dirbama visuomeniniais pagrindais, ateityje bus labai sunku prisikviesti kompetentingų žmonių, nes aš ,manau, bus iškomunikuota, kad nebėra prestižas būti Kultūros tarybos nariu. Jaučiuosi taip, lyg   vyksta teismas, o mes – prisiekusieji. Aš Jūsų labai atsiprašau, jeigu niekas neatsiprašė, man labai gėda, kad vyksta tokia situacija. Tikrai labai kviečiu dirbti Anykščiams, o ne kelti niekinius klausimus ir visus  nervuoti  savaitę, o gal mėnesį.“

Priminsime, kad pasiūlymas iš Kultūros tarybos narių pašalinti G.Šmigelskienę  pateiktas dėl to, kad savivaldybė Anykščių rajono mero Kęstučio Tubio nurodytu laiku  negavo Nešališkumo deklaracijos ir konfidencialumo pasižadėjimo. Šiuos dokumentus  Kultūros tarybos nariai pasirašo tam, kad galėtų susipažinti su savivaldybei  pateiktais finansuoti kultūriniais projektais.

Dėl laiku nepateiktų dokumentų pasiūlyta iš Kultūros tarybos šalinti ir kultūrologą Vytautą Balčiūną, tačiau jis iš pareigų atsistatydino nelaukdamas Anykščių rajono tarybos posėdžio.

Nuotraukoje – balsavimo Tarybos posėdyje rezultatai.

Plačiau – laikraštyje – Anykšta“.

The post Iš Kultūros tarybos Gražinos Šmigelskienės išmesti nepavyko appeared first on Anyksta.lt.

Utenos rajono savivaldybė skelbia, kad S. Veršelienė dalyvavo „LRT Klasika“ laidoje „Pakeliui su klasika“ ir joje kalbėjo apie Utenos kultūros tradicijas, dabarties viziją ir ateities planus.

„Pradirbusi šešias dienas, pamačiau ir pajaučiau, kad čia dirba labai mylintys savo kultūros darbą žmonės. Mano vizija, kad kultūros centras taptų dar labiau profesionalesnis, kad mes dar labiau mylėtume kultūrą savo krašte, lankytume renginius, palaikytume meno mėgėjų kolektyvus“, – radijo laidoje kalbėjo S. Veršelienė.

Apie S. Veršelienę taip pat rašo laikraštis „Utenos diena“. „Atėjau ne šokti, dainuoti ar vaidinti, o dirbti“, – šiam laikraščiui sakė buvusi Anykščių baseino „Bangenis“ bei Anykščių kūno kultūros ir sporto centro direktoriaus pavaduotoja S. Veršelienė.

Utenos rajono savivaldybės nuotrauka

The post Sonata Veršelienė – žiniasklaidos akiratyje appeared first on Anyksta.lt.

Anykščių kūno kultūros ir sporto centro direktorius Arvydas Krikščiūnas „Anykštai“ sakė, kad konkursas atšauktas po „persigalvojimo“.

„Persigalvojom ir pradžiai bandysim dirbti su esamom pajėgom. Žiūrėsim, kaip mums seksis“, – sakė A. Krikščiūnas.

Priminsime, kad Anykščių kūno kultūros ir sporto centro direktoriaus pavaduotojo pareigybė tapo laisva, kai pavaduotoja dirbusi Anykščių rajono tarybos narė Sonata Veršelienė laimėjo konkursą ir pradėjo dirbti Utenos kultūros centro direktore.

Klausimą dėl atšaukto konkurso „Anykšta” taip pat buvo pateikusi Anykščių rajono savivaldybės administracijos direktorei Jurgitai Banienei. Ji jau pasirodžius šiam pranešimui pateikė tokį atsakymą:

„Anykščių rajono savivaldybės kūno kultūros ir sporto centras (toliau – KKSC) konkursą į vadovo pavaduotojo pareigas organizuoja savo iniciatyva, vadovaudamasis biudžetinės įstaigos nuostatais, Lietuvos Respublikos darbo kodeksu ir kitais aktualiais teisės aktais.

Konkurso procesas vykdomas laikantis teisės aktų reikalavimų, o už konkurso organizavimą ir sklandų jo įgyvendinimą tiesiogiai atsakinga pati įstaiga. Visi klausimai, susiję su konkurso eiga, sustabdymu ar kitais aktualiais aspektais, turi būti adresuojami KKSC vadovui.”

The post Konkursas atšauktas vos jį paskelbus (papildyta) appeared first on Anyksta.lt.

Ji kilusi iš Sudeikių, todėl mūsų krašto aktualijos jai puikiai pažįstamos. Linkime Sonatai sėkmės naujose pareigose! Tikime, kad turima patirtis padės dar labiau praturtinti Utenos kultūrinį gyvenimą”, – rašoma Utenos rajono savivaldybės pranešime.

The post Nauja pradžia Utenos kultūros centre appeared first on Anyksta.lt.

Šių metų rudenį S. Veršelienė į Seimą, sakė, tikrai nekandidatuos, nes jos prioritetas – savivalda.

S. Veršelienė dėstė, kad šlietis prie politinės partijos kol kas neketinanti.

The post Sonata Veršelienė į Seimą neis appeared first on Anyksta.lt.