Užterštumo grėsmė pramonėje

Kietųjų dalelių tarša pramonėje yra didžiulė grėsmė, kurios valdymui reikia skirti daug dėmesio. Šios dalelės gali atsirasti dėl įvairiausių priežasčių: degimo procesai, gamybos veikla, kasimas, maišymas ir ne. tik. Patekusios į žmogaus kvėpavimo takus, jos gali sukelti kvėpavimo takų, širdies sutrikimus ir iššaukti kitas sveikatos komplikacijas, ypač darbuotojams, dirbantiems arti taršos šaltinių

Kenkiama ne tik žmonių sveikatai. Tarša kietosiomis dalelėmis gali turėti žalingą poveikį pačiai įrangai. Kietosios dalelės gali apkrauti įrangą, todėl sumažėja jos efektyvumas, padidėja techninės priežiūros išlaidos, auga gedimų rizika. Negalima pamiršti to, kad nevaldoma tarša gali pakenkti galutiniam produktui, kuris neatitiks kokybės standartų ir jį reikės pakeisti ar nurašyti.

Kaip pramoniniai filtrai padeda suvaldyti kietųjų dalelių taršą?

Norint suvaldyti kietųjų dalelių taršą pramonėje, reikia ne tik geros įrangos, tačiau ir bendros strategijos, technologinių sprendimų. Čia bene pagrindinis vaidmuo tenka mūsų jau minėtiems, industrinio tipo filtrams. Šie filtrai yra specialiai suprojektuoti taip, kad galėtų iš dujų ar oro srauto surinkti ir pašalinti įvairias daleles, taip apsaugant ir žmonių sveikatą, ir mašinas.

Priklausomai nuo dalelių pobūdžio ir skersmens bei konkrečios pramonės šakos (jai galiojančių reglamentų), tai gali būti HEPA filtrai, aktyvintos anglies, elektrostatiniai filtrai ir ne tik. Tinkamas šių filtrų parinkimas, įrengimas ir priežiūra yra labai svarbūs siekiant, kad sistema veiktų kuo efektyviau ir, kad galutiniai produktai būtų neužteršti.

Ne tik pramoniniai filtrai padeda siekti rezultatų. Įmonės taip pat vykdo reguliarią medžiagų ir terpių stebėseną, kokybės kontrolę, kad sumažintų taršą kietosiomis dalelėmis. Valstybiniai reglamentai ir galiojantys standartai skatina laikytis reikalavimų ir investuoti į taršos valdymą.

Užsak. Nr. 803

The post Kokią grėsmę pramonėje kelia dalelių tarša ir kaip ji valdoma? appeared first on Anyksta.lt.

Išmokas bus galima gauti utilizavus taršų automobilį ir jį pakeitus M1 klasės transporto priemone, kurios bendras išmetamas anglies dioksido (CO2) kiekis – iki 130 gramų už kilometrą. Ji turi būti pagaminta 2012 metais ir vėliau, pranešė Aplinkos ministerija.

Į kompensacijas pretenduojantis žmogus sunaikinto automobilio savininku turėjo būti ne trumpiau kaip 12 mėnesių iki 2021 metų gruodžio 1 dienos. Be to, jis turės pateikti jo sunaikinimo pažymėjimą ir jį išregistruoti bei įsigyti ir savo vardu įregistruoti mažiau taršų automobilį arba tapti jo valdytoju. 

Anot ministerijos, kompensacijos dydis nustatytas įvertinus rinkos statistinių sandorių mažiausias ir vidutines 2012 metais pagamintų automobilių įsigijimo kainas.

Prašymai bus priimami iki rugsėjo 1 dienos arba kol pakaks lėšų. 

The post Nepasiturintieji jau gali prašyti paramos mažiau taršiam automobiliui appeared first on Anyksta.lt.

Per daug šviesos – nesveika

„Naujausių tyrimų duomenimis, per pastaruosius 25 metus šviesos tarša išaugo 49 proc. Tai reiškia, kad visame pasaulyje naudojama vis daugiau lempų ir lempučių, ir iššūkiu tampa ne tik jų atliekų surinkimas ir perdirbimas, tvarios apšvietimo technologijos, bet ir pačios šviesos poveikis pasaulio ekosistemoms, kurios per ilgus tūkstantmečius prisitaikė gyventi dienos ir nakties režimu“, – sako Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) projektų vadovė Laura Jurevičienė.

Šviesos taršos poveikį tyrinėjantys mokslininkai atkreipia dėmesį, kad nebesutemstanti aplinka sutrikdo paukščių migraciją, vabzdžių, voragyvių, įvairių augalų gyvybinius ciklus. Per didelis, tamsos ir šviesos ritmą sujaukiantis dirbtinis apšvietimas taip pat vertinamas kaip neigiamą poveikį žmogaus sveikatai turintis veiksnys. Aptinkama jo sąsajų su regėjimo pažeidimais, nemiga, nutukimu, depresija ir net krūties vėžiu – visa tai nutinka dėl to, kad dėl tamsos trūkumo sutrinka žmogaus organizmo hormono melatonino gamyba.

Modernūs šviestuvai – mažesnė šviesos tarša

Nors Lietuva nepriskiriama prie daugiausia šviesą į kosmosą spinduliuojančių valstybių, vis dėlto šviesos tarša kaip reiškinys yra žinomas ir sostinės apšvietimu besirūpinančiai bendrovei „Vilniaus apšvietimas“.

„Keisdami senus natrio lempų žibintus į LED šviestuvus, prisidedame prie šviesos taršos mažinimo. Kadangi nauji gatvių šviestuvai turi lygius stiklus ir optinius lęšius, kurie nukreipia šviesos srautą tik žemyn į norimus apšviesti kelius ir takelius, taip išvengiama pašalinio šviesos sklidimo į viršų  – dangaus skliauto kryptimi ar į šonus, apšviečiant neaktualias erdves. Naujos kartos šviestuvuose taip pat yra įdiegti pritemdymo grafikai, dėl to mažiau aktyviu paros metu į aplinką atiduodamas mažesnis šviesos srautas“, – aiškina  bendrovės „Vilniaus apšvietimas“ vadovas Andrius Deimantas.

Naujų Vilniuje veikiančių LED šviestuvų technologija leidžia lengvai valdyti šviestuvo naudojamą galią, tokiu būdu reguliuojamas apšvietimo intensyvumas. Judriausiu arba piko metu vakarais apšvietimas įjungiamas 90 proc. (10 proc. pritemdytu) intensyvumu, vėliau apšvietimo lygis sumažėja iki 70 proc. intensyvumo, o nuo 23 val. paliekamas minimalus iki 40 proc. apšvietimo intensyvumo lygis tam, kad ryškus apšvietimas netrukdytų gyventojams ramiuoju paros metu. O nuo 6 val. ryto, kai miesto ritmas įgauna pagreitį, apšvietimas vėl įjungiamas 90 proc. intensyvumu.

Kaip pavyzdį A. Deimantas pateikia konkretų problemos sprendimo atvejį, kai gyventojai kreipiasi dėl to, kad koks nors šviestuvas sukuria nepatogumus – perteklinė šviesa sklinda pro langą į gyvenamąją patalpą, trukdo miegoti. Kadangi kiekvieną šviestuvą galima valdyti individualiai, problema išsprendžiama, pakoreguojant konkretaus šviestuvo pritemdymo profilį bei šviesos sklaidos kampą.

Modernizuodamiesi sumažino CO₂ taršą

Pasak bendrovės vadovo, nuo 2019 metų sostinėje vykdomasmiesto apšvietimo tinklo modernizavimo projektas, keičiant senus natrio lempų žibintus į naujus LED šviestuvus, tiesiami elektros kabeliai, montuojamos naujos atramos ir išmaniosios maitinimo spintos. Įgyvendinant šį projektą reguliuojamas Vilniaus miesto gatvių apšviestumo lygis ir gerinama jo kokybė, sutaupomos Vilniaus miesto gatvių apšvietimui reikalingos lėšos, sumažinamas CO₂ išmetimas į aplinką. Skaičiuojama, kad tinklo modernizavimas anglies dioksido kiekį sumažina net 40–60 proc.

Šiuo metu visa sostinės apšvietimui naudojama elektros energija įsigyjama tik iš atsinaujinančių energijos šaltinių – taip irgi prisidedama, mažinant neigiamą poveikį aplinkai. Negana to, modernizavus apšvietimo tinklą, gerokai rečiau susiduriama su gedimais, o ir remonto darbai įvykdomi daug greičiau. Sutaupoma, rečiau važinėjant į gedimo vietą, o tai irgi prisideda prie taršos mažinimo. Be to, pastaruoju metu sostinėje diegiami ir autonominiai saulės energija maitinami gatvių apšvietimo sprendimai, ruošiamas elektromobilių įkrovimo stotelių nuo apšvietimo stulpų projektą, taip siekiant sumažinti Vilniaus miesto oro užterštumą ir paskatinti vilniečius pasirinkti alternatyvias transporto priemones.

Vis dėlto tinkamas sostinės apšvietimas yra ir miesto kultūros dalis, todėl taupymas nėra vienintelis modernių sprendimų kriterijus. Todėl „Vilniaus apšvietimo“ specialistų komandos rūpinasi ne tik gatvių ir kiemų, bet ir skulptūrų, paminklų, maldos namų apšvietimu bei įvairių pastatų ar Neries upės tiltų trumpalaikiu proginiu apšvietimu. Šiemet Kalėdų sezonu didesnis dėmesys buvo skirtas ne tik Lukiškių aikštės šventinėms dekoracijoms – šviečiančių puošmenų šiemet sulaukė ne vien miesto centras, bet ir kiti parkai bei skverai, kaip pavyzdžiui, Reformatų skverą papuošė įspūdinga fontaną primenanti šviesos instaliacija.

Nebenaudojami šviestuvai ir lempos – elektronikos atliekos

Bendrovės „Vilniaus apšvietimas“ vadovas A. Deimantas taip pat pabrėžia, kad jų įmonė atsakingai pasirūpina, kad jos veiklos metu susidariusios žibintų ir lempų atliekos patektų į įgaliotų tvarkytojų rankas. Vykdant modernizavimo projektą tvarkymui jau yra perduota 28 tūkst. lempų ir tiek pat šviestuvų, kurių svoris sudarė apie 80 tonų. Perdirbimui taip pat buvo parduota per 400 tonų juodojo metalo laužo.

„Vis daugiau gyventojų ir įmonių supranta, kad šviestuvų ir lempų atliekos nėra tas pats, kas stiklo, metalo ar plastiko atliekos. Net ir paprastas nebenaudojamas, sulūžęs stalinis šviestuvas, kuris mums atrodo metalinis ar plastikinis, yra smulkiosios elektronikos atlieka, kurios vieta – specialusis elektronikos atliekų konteineris. Tuo tarpu lempučių atliekoms yra skirtos atskiros talpos. Visas šias atliekas galima patogiai išmesti šalies prekybos centruose, specializuotose parduotuvėse, bibliotekose ir kitose įstaigose“, – aiškina EPA projektų vadovė L. Jurevičienė.

Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad jei elektronikos atliekos ar lempučių atliekos pateks į mišriųjų komunalinių atliekų konteinerius, jos gali tapti tiek aplinkai, tiek žmonių sveikatai kenksmingais teršalais.

UAB „Vilniaus apšvietimas“ nuotraukoje – šviečiančio Vilniaus vaizdai.

The post Daugiau šviesos: kada tai sunkiau ne tik piniginei, bet ir gamtai, planetai, nervams appeared first on Anyksta.lt.

Naujas mokestis būtų renkamas nuo 2023 metų ir visa apimtimi pradėtų galioti 2025 metais, iš jo tikimasi kasmet surinkti apie 170 mln. eurų pajamų. 

„Transporto išmetimai yra augantys ir turime imtis priemonių, kad transportas mažintų savo išmetimus, o lygiagrečiai kurtume alternatyvą“, – Vyriausybės posėdyje kalbėjo aplinkos ministras Simonas Gentvilas. 

Anot ministro, įstatymų pataisų paketas net tik mažins taršą, ypač šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimus, bet ir skatins atnaujinti viešąjį transportą bei imtis kitų alternatyvių priemonių. 

„Šiandien Lietuva Europos Sąjungoje pirmauja pagal automobilizacijos lygmenį. Devynios iš dešimties kelionių atliekamos automobiliu (…). Vilniuje, kur yra 400 autobusų ir troleibusų, turime pusę milijono automobilių“, – aiškino ministras. 

Aplinkos ministerija pažymi, kad per 2024-2030 metus iš mokesčio planuojama surinkti 1,19 mlrd. eurų. 600 mln. eurų numatoma skirti ekologiškiems autobusams, 300 mln. eurų – dviračių takams, dar 290 mln. eurų – kitoms aplinkos neteršiančioms bei darnaus judumo priemonėms.

S. Gentvilas paaiškino, kad registracijos mokesčio atsisakyta pasitarus su teisininkais. 

„Atsisakėme pirminės registracijos mokesčio, noriu garsiai įvardyti, kodėl: yra buvę precedentų ir Europos teisės pažeidimo procedūrų Rumunijoje, kur toks mokestis vienkartinis buvo traktuojamas kaip muitas įvežamai priemonei“, – aiškino ministras.

„Todėl mes jį arba turėjome taikyti ir pakartotiniam pardavimui vienkartiniam viduje, arba atsisakyti“, – pridūrė jis. 

Ministerija praėjusią savaitę skelbė, kad kas antras šalies vairuotojas (54 proc.) mokėtų ne daugiau kaip 100 eurų taršos mokesčio. Vidutinis mokestis siektų 138 eurus (su 2023-2024 metais numatyta taikyti lengvata).

Pasak ministerijos, po viešų konsultacijų su visuomene ir ministerijomis nutarta, kad vienas mokestis atitiks tuos pačius tikslus – skatins vairuotojus rinktis mažiau teršiančias, mažiau kuro naudojančias transporto priemones.

Anksčiau ministerija siūlė keisti automobilių taršos apmokestinimą didinant registracijos mokestį bei įvedant naują naudojimo mokestį.

Mokestis turėtų įsigalioti 2023 metų sausio 1 dieną, tačiau visi apmokestintų automobilių savininkai iki 2024 metų pabaigos mokės lengvatinį 50 proc. tarifą.

50 proc. lengvata nuolat būtų taikoma socialiai remiamiems, neįgalų žmogų prižiūrinčioms šeimoms ir 64 metų bei vyresniems savininkams. Nuo mokesčio atleidžiami neįgaliesiems pritaikyti automobiliai.

„Galiojantis mokestis keičiamas nustatant prievolę transporto priemonių, kurių transporto priemonės išmeta į aplinką 131 ir daugiau gramų CO2 vienam nuvažiuotam kilometrui, mokėti motorinių transporto priemonių taršos mokestį kasmet, pasibaigus kalendoriniams metams“, – teigiama pažymoje. 

Kaip ir pirminiame įstatymo projekte, metinis mokestis būtų skaičiuojamas pagal tą pačią metodiką ir priklausytų nuo išmetamų teršalų kiekio.

Numatoma, kad pirmais metais mokestis bus mokamas, jei CO2 išmetimai viršija 130 gramų kilometrui, o vėliau kasmet riba mažės po 10 gramų, kol pasieks 100 gramų CO2 kilometrui (nuo 2026 metų).

CO2 išmetimams siekiant 131-160 gramų kilometrui (nuo 2024 metų – 121-160 gramų, nuo 2025 metų – 111-160 gramų, o nuo 2026 metų 101-160 gramų), būtų taikomas 56 centų už gramą tarifas. 

Išmetimams siekiant 161-200 gramų, tarifas būtų 76 centai, 201-250 gramų – 1,10 euro, o viršijus  251 gramą – 1,5 euro. 

Preliminariais skaičiavimais, pakeitimams įgyvendinti reikėtų apie 2,5 mln. eurų, o mokesčio administravimui – 2,3 mln. eurų kasmet.

The post Vyriausybė pritarė automobilių taršos mokesčiui appeared first on Anyksta.lt.