užtvanka Archives - Anyksta.lt

Laimas Fergizas: „Laukti stebuklo ir nieko nedaryti su užtvanka – ne išeitis“

Vidmantas ŠMIGELSKAS — Tue, 06 May 2025 07:18:17 +0000

Buvęs Anykščių rajono savivaldybės mero Kęstučio Tubio patarėjas, žurnalistas Laimas Fergizas išsakė savo poziciją dėl Šventosios užtvankos Anykščiuose griovimo.

„Tubis ir Baura siūlo logišką dalyką – pradėti nuo užtvakos vandens lygio keitimo modeliavimo. Daug pinigų tam neprireiks, jei laikinai nuleistume užtvankos plokštes. Tada matytume, ar atsiras kvapas, ar krantai žmonėms patiks, ar lašišos grįš, ar baidarės/kanojos praplauks. Jei nepavyks – visada galim plokštes pakelti atgal ir spręsti klausimą vėliau, jau kitos kadencijos valdžiai.

Apie plokščiadugnę laivininkystę Šližys kalba jau gal dešimt metų, bet jos kaip nėra, taip nėra, ir greičiausiai dar ilgai nebus. Todėl laukti stebuklo ir nieko nedaryti su užtvanka – ne išeitis.

Indriūno idėja apie dirbtinę bangą banglentininkams skamba kaip pokštas. Jei tai rimta, reikėtų bent jau parodyti, kaip įsivaizduoja banglenčių sportą Anykščiuose.“ – išdėstė L. Fergizas.

Priminsime, jog balandžio mėnesio Anykščių rajono tarybos posėdyje lankėsi Aplinkos projektų valdymo agentūros specialistai, kurie Tarybos nariams pristatė upių vientisumo atkūrimo projektą bei kvietė pasirašyti partnerystės sutartį dėl Žažumbrio ir Šventosios upės užtvankos Anykščiuose pašalinimo.

Prie bendros nuomonės dėl Šventosios upės užtvankos pašalinimo posėdyje nepriėjo: vieni anykštėnų išrinktieji ragino imtis pertvarkų, kiti dvejojo, kad išardžius užtvanką mieste pasklis smarvė, o upė užpelkės, savivaldybės administracijos specialistai skaičiavo, kad milijono eurų užtvankai nugriauti nepakaks.

Daugiau apie Šventosios užtvanką:

Rajono valdžia neapsisprendžia, ar griauti Šventosios upės užtvanką

The post Laimas Fergizas: „Laukti stebuklo ir nieko nedaryti su užtvanka – ne išeitis“ appeared first on Anyksta.lt.

Tyrimas: užtvankų žala gamtai – sena, bet ne visiems akivaizdi žaizda

Pranešimas spaudai — Thu, 10 Feb 2022 07:31:57 +0000

Nors dauguma Lietuvos gyventojų žino, kad užtvankos iš lėto marina upes ir kenkia natūraliai žuvų migracijai. Tačiau ne kiekvienas žmogus galėtų nurodyti paprastą išeitį. Tyrimas atskleidė, jog gana didelė dalis visuomenės užmerkia akis prieš problemą ir nepripažįsta, kad užtvankos žaloja gamtą.
Dar rudenį atliktas tyrimas atskleidė, kad maždaug 3 iš 5 gyventojų yra girdėję, kad užtvankos kenkia gamtai. Tačiau tik kas antras žmogus galėjo pasakyti, kad užtvankas derėtų demontuoti ir taip išlaisvinti upes – atkurti natūralią jų tėkmę.
„Apklausa parodė, kad gyventojai viena ausimi yra girdėję apie tai, kad užtvankos kenkia žuvų migracijai. Nors daug didesnė žala yra būtent vientisos ekosistemos suskaldymas, maistmedžiagių kelio sutrikdymas ir dėl to smarkėjantis upių ir jų priekrančių bioįvairovės nykimas. Taigi, laukia daug darbo ne tik atsikratant nereikalingomis ir didžiausią žalą darančiomis užtvankomis, bet ir pasakojant apie tai, kokios turi būti sveikos upės ir kuo jos gyvena“, – sako Aplinkos ministro patarėjas Marius Čepulis.
Savo aplinkoje gyventojai yra tiek pripratę prie užtvankų, kad net ir matydami avarinę jų būklę nesusimąsto apie saugumą ir metų metais daromą žalą. Stovinčiame vandenyje kaupiasi sąnašos, nyksta vandens gyvūnijos buveinės, žuvys negali įveikti dirbtinių kliūčių. Apskritai, pastačius užtvanką upės ekosistema ima keistis, virsta tvenkinio ekosistema. Pasikeičia augalija ir gyvūnija, o tokių permainų žala ekosistemai yra didžiulė.
Neretai šalies gyventojai nė nenutuokia, kad užtvankų Lietuvos upėse yra tiek daug – apie 1500. Gausybė šalies upių yra tarsi supjaustytos į mažus gabalėlius – suvaržytos užtvankomis.
Apskritai, upių tiesinimas ir tvenkimas yra vertinamas kaip žmogaus piktadarybė gamtai. Mokslininkai yra įrodę, kad gamta dėl žmogaus pastatytų kliūčių ima skursti, nes spartėja ekosistemos permainos, sukeltos cheminių maisto medžiagų. Upėms būdinga biologinė įvairovė vandens telkiniuose mažėja, o dėl uždumblėjimo jie tampa netinkami rekreacijai.
Siekiant prisidėti prie didesnio visuomenės informuotumo, Aplinkos ministerija kartu su Aplinkos projektų valdymo agentūra inicijuoja aplinkosauginę visuomenės informavimo kampaniją „Padovanok žuvims atostogas“. Kampanija orientuota į natūralios upių aplinkos atkūrimą, o kampanija siekiama informuoti visuomenę apie užtvankų daromą neigiamą poveikį aplinkai. Informacinė kampanija tęsis iki 2023 m. vidurio.
Bendrovė „Spinter tyrimai“ 2021 metų rudenį apklausė 1015 respondentų – 18-75 metų amžiaus Lietuvos gyventojų. Reprezentatyvia apklausa siekta išsiaiškinti šalies gyventojų informuotumą apie užtvankų daromą poveikį gamtai.

The post Tyrimas: užtvankų žala gamtai – sena, bet ne visiems akivaizdi žaizda appeared first on Anyksta.lt.

Natūralioms upių vagoms atkurti – konkretus veiksmų planas

ANYKŠTA — Wed, 17 Nov 2021 14:19:25 +0000

Jau įsigaliojęs Veiksmų planas upių vientisumui atkurti ir hidroelektrinių neigiamam poveikiui mažinti, kurį parengė Aplinkos ministerija, numato priemones upėms grąžinti į jų natūralias vagas, atkurti jose prarastus ruožus žuvų populiacijoms stiprinti ir savaiminę ekosistemų reguliaciją. Siekiant šių tikslų daug dėmesio skiriama užtvankoms pašalinti. Aplinkos ministro Simono Gentvilo teigimu, užtvankų šalinimas pastebimai pagerina upių ekologinę būklę.

„Daugiau kaip pusės vidaus vandens telkinių būklė ir taip prasta dėl cheminių trąšų pertekliaus, o užtvankos dar ir suskaido vientisas upių ekosistemas, sužlugdo maistinių medžiagų transportą, mažina bioįvairovę, uždaro žuvų migracijos kelius. Todėl būtina išlaisvinti upes nuo šio praeities relikto“, – sako Simonas Gentvilas.

Veiksmų planas numato, kada ir kokie teisės aktai turi būti reikiamai patikslinti upių vientisumui atkurti, kaip padėti savivaldybėms spręsti įsisenėjusias valstybinių užtvankų ir tvenkinių problemas. Suplanuota daugiau kaip dvidešimt priemonių 2021-2024 m., ir jos leis užtikrinti, kad upių vientisumas būtų atkuriamas efektyviai, nenutrūkstamai ir koordinuotai.

Lietuvoje šiuo metu yra apie 1,5 tūkst. užtvankų. Dalis jų pastatytos dar sovietmečiu skirtingais tikslais – laistymui, rekreacijai, energijos gamybai ir pan. Tačiau nemažai tų užtvankų yra bešeimininkės, neprižiūrimos, kelia daug gamtosauginių rūpesčių. Tai ir prasta vandens telkinių būklė, ir pakitusi jų augalija bei gyvūnija, ir kintantis hidrologinis režimas, ir mažėjantys migruojančių žuvų ištekliai, ir dumblo sankaupos. Be to, ne visos užtvankos pastatytos kokybiškai, nėra likusių projektinių dokumentų, dauguma jų niekada neremontuotos. Todėl šalyje per metus įvyksta viena ar kelios jų avarijos. Didžiausių avarijų – Belmonto, Krekenavos, Dvariukų užtvankose – metu labai nukentėjo ir aplinka, ir užtvankų infrastruktūra.

Siekiant pakeisti padėtį, per pastaruosius dvejus metus Lietuvoje nugriautos dvi užtvankos – Bražuolės ir Salantų. Taip buvo atverti 52 kilometrai upių atkarpų. Šis atstumas anksčiau buvo neprieinamas žuvims, o dabar juo gali judėti ir neršti lašišinės žuvys.

Projektai upių vientisumui ir jų hidromorfologinėms sąlygoms atkurti praėjusią vasarą ir rudenį buvo įgyvendinami ir kitose šalies vietose. Ventos regioniniame parke atkurtas natūralus hidrologinis režimas pašalinus riedulių patvanką Ventos vagoje ties Žerkščiais (Akmenės r.). Atkurtoji upės atkarpa yra ypač svarbi upinės nėgės ir ovaliosios geldutės apsaugai ir populiacijoms atkurti. Dubysos regioniniame parke sutvarkyta Dubysos vaga, pašalinus gelžbetonines užtvankos liekanas ir atkuriant natūralesnę upės sandarą. Tokie projektai numatyti Vandenų srities plėtros 2017–2023 m. programos įgyvendinimo veiksmų plane ir finansuojami ES lėšomis.

ES teisės aktai numato Europoje išlaisvinti apie 25 tūkst. km upių jose pašalinus užtvankas. Antai Prancūzijoje, Švedijoje, Suomijoje, Estijoje vien praėjusiais metais demontuota daugiau kaip 100 hidrotechninių statinių.

Aplinkos ministerijos inf.

The post Natūralioms upių vagoms atkurti – konkretus veiksmų planas appeared first on Anyksta.lt.