– Gerbiama Sonata, kada paskutinį kartą Anykščiuose lankėtės Tilto gatvės komplekse ir ką ten veikėte?

– Tilto gatvės komplekse yra įsikūręs Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų Anykščių filialas, todėl ten teko dirbti. 2024 metais lapkričio mėnesį vykusio Anykščių verslo forumo organizacinė veikla vyko klasterio patalpose.

– Kokį įspūdį jums palieka Tilto gatvės komplekso architektūra, čia vyraujanti atmosfera?

– Tilto gatvės kompleksas yra reikšmingas Anykščiams, kaip istorinės, medinės architektūros objektas, atspindintis aukštaitiškas tradicijas, ypatingai susisiejantis su gamta ir Šventosios upe. Atmosfera komplekse yra jauki, ją galima priskirti lėto miesto vizijai, bendruomeniška.

 – Ką pirmiausia parodytumėte savo svečiui Tilto gatvės komplekse, jei apskritai ten jį vestumėtės?

– Svečiai, atvykę į Anykščius, dažnai klausia apie šio komplekso paskirtį, nori jį aplankyti. Žmonių dėmesį traukia originali medinė architektūra. Tikrai nusivesčiau svečius prie šio komplekso.

 – Kaip žinia, šiame komplekse jau trejus metus veikia Anykščių bendruomeninio ir socialinio verslo bei paslaugų klasteris. Jūsų vertinimu, kokios apčiuopiamos naudos šis klasteris per tą laiką atnešė, kokią pridėtinę vertę sukūrė eiliniam anykštėnui?

– Mano nuomone, Anykščių bendruomeninio ir socialinio verslo bei paslaugų klasteris yra nuomininkų operatorius ir atstovas, nes jis jungia, atstovauja kūrėjams, verslininkams, organizacijoms, kurios įsikūrusios šiame komplekse. Naudą ir pridėtinę vertę turi pajusti kūrėjai, čia įsikūrusios įmonės, o eilinis anykštėnas gali tik apsilankyti klasterio narių organizuojamuose renginiuose.

 – Tilto gatvės kompleksas dažniausiai čia užsukančius pasitinka užvertomis durimis. Kaip manote, kas šiai vietai galėtų įpūsti daugiau gyvybės?

 – Klasterio vadovas, kaip atstovas, operatorius, ir turėtų inicijuoti narių veiklų viešinimą visuomenei pagal jų teikiamas paslaugas, įsivesti komplekso darbo valandų sistemą, įrengti informacinę lentą apie komplekse esančias organizacijas ir kūrėjus, stiprinti vidinę ir išorinę komunikaciją.

– Tilto gatvės komplekse veikia kirpykla, kepami tortai, nuomojami dviračiai. Tokias pačias paslaugas galima gauti ir kažkur kitur mieste. Ar nemanote, kad Tilto gatvės komplekso koncepcija turėtų būti labiau išgryninta ir, pavyzdžiui, orientuota, tarkim, vien tik į verslą arba vien tik į menus?

– Taip, turėtų būti aiškus konceptas. Menininkai šiai dienai puikiai kuria ir reziduoja Anykščių menų inkubatoriuje. Šis Tilto gatvės kompleksas turėtų būti skirtas verslo atstovams, kurių produktams ir veikloms reikalinga speciali įranga. Komplekse paslaugas turėtų teikti verslo įmonėms atstovaujantys juridiniai asmenys, čia turėtų kurtis verslo konsultantai, verslo centro paslaugas teikiančios organizacijos.

 – Rodos, Tilto gatvės komplekse turėjęs daugiau gyvybės įpūsti restoranas žiemą dirba tik savaitgaliais, net ir darbo dienomis dienos pietų metu ten mažai klientų. Kaip manote, kodėl taip yra – mieste mažai žmonių, trūksta išskirtinumo iš kitų viešojo maitinimo įstaigų ar tai dar kitos priežastys?

 – Anykščiuose vyrauja sezoninių lankytojų srautai, todėl neišvengsime maitinimo įstaigų darbo laiko optimizavimo. Gyvenančiam Anykščiuose teikiamų maitinimo paslaugų kainos yra aukštos, mažai pietaujančių kavinėse. Tačiau maitinimo įstaigos neturi pasirinkimo mažinti kainų dėl žaliavų, produktų brangimo, energijos kainų didėjimo, darbo užmokesčio augimo, mokesčių nestabilaus reguliavimo. 

– Esate Anykščių turizmo klasterio įkūrėja. Kokias šio klasterio stiprybes patartumėte perkelti į Anykščių bendruomeninio ir socialinio verslo bei paslaugų klasterį? Ką darytumėte kitaip, jei būtumėte kito klasterio vadove?

– Tai klausimas, kuriam reikalingas aiškus ir konkretus strateginis planas, kuris stipriai prisidėtų prie miesto verslo identiteto kūrimo.

 – Tilto gatvės kompleksas su savo klasteriu tokį modelį pagal reikalavimus turės išlaikyti iki 2027 metų, vėliau ta vieta galėtų būti nuomojama verslui arba tęsiama tai, kas ten vyksta ir dabar? Kurį variantą ir kodėl rinktumėtės?

– Taip, šią vietą nuomočiau tik verslui.

 – Viešojoje erdvėje atsiliepimai apie Tilto gatvės kompleksą, jame veikiantį klasterį gana skeptiški. Kaip manote, kas lemia tokį šios vietos įvaizdį?

– Mano nuomone, didelės investicijos į rekonstrukciją sąlygojo ir didelius visuomenės lūkesčius. Jis yra skirtas ribotam žmonių ratui. Mažas komplekso lankomumas, atvirumas bei aktyvumas visuomenei kelia klausimų dėl investicijos į kompleksą naudos. Jeigu kompleksas taptų labiau atviras ir prieinamas bendruomenei, turėtų savo veiklų darbo laiką, kontaktus, tai nesijaustų bendruomenės atskirties. Jau planuojant šį kompleksą trūko bendruomenės įtraukimo, todėl dabar kyla klausimų dėl naudos miestui. 

 – Kiek, Jūsų žiniomis, per metus mokesčių mokėtojams kainuoja Tilto gatvės komplekso išlaikymas?

– Mano žiniomis, Tilto gatvės komplekso investicija buvo padengta iš ES fondų, valstybės investicijų, Anykščių rajono savivaldybės biudžeto lėšų. Nagrinėjant projekto finansinę išraišką, vienam gyventojui teko apie 38 Eur. Ši suma vienkartinė, nes šiuo metu nuomininkai patys išlaiko ir prižiūri kompleksą, apmoka komunalines išlaidas pagal pateiktas sąskaitas.

The post Tilto gatvės kompleksą nuomotų tik verslui appeared first on Anyksta.lt.

Populiariausia išlieka namuose gaminamų kepinių veikla: iš 331 praeitais metais užregistruoto naujo smulkaus gamintojo, net 65 proc. nurodė, kad ketina užsiimti kepyklos veikla bei miltinių produktų gamyba, tik kiek mažiau populiaru buvo imtis paruoštų valgių ir patiekalų gamyba.

„Pastebime, jog pandemija ir supaprastinti reikalavimai, daugelį paskatino ryžtis savo hobį paversti verslu, kurį pradėti kiekvienas gali savo namų virtuvėje. Nuolat stebime situaciją, konsultuojamės su gamintojais, kaip dar labiau palengvinti sąlygas ir paskatinti smulkųjį verslą. Matydami išaugusią konditerinių gaminių pasiūlą ir įvairovę bei atsirandančias naujas, vis išradingesnes tendencijas desertų gamyboje ir pateikime, papildėme namuose mažais kiekiais leistinų gaminti paruoštų valgių ir patiekalų asortimentą.“ – teigė VMVT direktorius Mantas Staškevičius.

Naujausi pakeitimai leidžia planuojantiems mažais kiekiais tiekti gaminamą maistą savo namuose, siūlyti pirkėjams ne tik duoną, kepinius ir patiekalus, bet ir tokius desertinius gaminius kaip nekeptus želė, veganiškus tortus, nekeptus įvairius pyragus bei desertus (pvz. želė su vaisiais, panakota, įvairius putėsius) bei šiuo metu ypač sparčiai populiarėjančias valgomas, iš maisto produktų, sukomponuotas puokštes. 

VMVT primena, kad privalu laikytis nustatytų asortimento ir kiekio apribojimų bei kitų reikalavimų, kuriais būtų užtikrinama gaminamo maisto sauga bei kokybė. Nustatyti reikalavimai numato, kad pradedant maisto gamybos verslą namuose, būtina veiklą užregistruoti VMVT, be to, skelbiant apie parduodamą produkciją internete – privalu nurodyti veiklos registracijos VMVT numerį ir turėti leidimą vykdyti veiklą, dėl maisto produktų užsakomojo pardavimo paštu arba internetu.

Kaip įgyvendinti mažais kiekiais tiekiamo maisto veiklos reikalavimus, galite rasti VMVT tinklapyje čia.

The post Per dvejus pandemijos metus daugiau nei pusė tūkstančio gyventojų pradėjo maisto gamybos verslą namuose appeared first on Anyksta.lt.

Gruodį vaikų lopšelio – darželio direktorė Diana Čereškienė su bendrove pasirašė keletą sutarčių, kurių bendra vertė – daugiau nei 14 tūkst. Eur

 Tik bulves vaikų lopšelis – darželis „Spindulėlis“ įsigys iš UAB „Panevėžio Citma“.

Anykščiuose registruota UAB „Žiburys“, kuriai šiuo metu vadovauja Valdas Makauskas, gyvuoja jau daugiau nei 29-erius metus, joje šiuo metu ,pagal rekvizitai.lt duomenis, dirba 45 darbuotojai.

The post Maisto produktus vaikų lopšeliui – darželiui „Spindulėlis” tieks „Žiburys” appeared first on Anyksta.lt.

Daugiau nei 8 tūkst. Eur skirta MB „Gerai rieda“ projektui „Tvarios aplinkos skatinimas Anykščių rajone“.

UAB „Bolligers“ projektui „Viešbutis kaime – nauja lėtam poilsiui gamtoje dviese oazė“ skirta 10 tūkst. Eur

Daivos Juodgalvienės projektui „Žvakių su Anykščių simboliais gamyba“ skirta beveik 900 Eur parama.

Jurgos Žemaitienės projektui „Techninių priemonių panaudojimas“ skirta kiek daugiau nei 700 Eur.

Ramūno Žemaičio projektui „Naujos galimybės teikiamų paslaugų versle“ skirta beveik 1 tūkst.500 Eur

MB „Bėga bėga bėga“ projektui „Poilsinė stotelė ir aktyvi vaikų žaidimų aikštelė vaikams“ skirta daugiau nei 3 tūkst.500 Eur.

MB „Balaganas“  stovyklavietės įrengimui skirti 10 tūkst. Eur

34 Eur skirti UAB „Cinamono rūkas“ įrangos modernizavimui ir paslaugų teikimo optimizavimui.

Finansavimas neskirtas MB „Revusa“ ir UAB“Rivekas“. Pastaroji bendrovė, Anykščiuose valdanti kavinę – piceriją „Juna“, pateikė projektą „Vasaros kaljano terasa“.Lėšų taip pat neskirta MB Anykščių sporto turas  ir UAB „Cinamono rūkas“ projektams.

The post Tarp verslininkų planų- žvakių gamyba ir kaljano terasa, UAB „Cinamono rūkas” skirta 34 Eur parama (papildyta) appeared first on Anyksta.lt.

Iškilmingame 30-mečio ir Metų asamblėjos vakare dalyvavo Vyriausybės atstovai, Seimo nariai, Panevėžio regiono merai, svečiai iš Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos, buvę Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentai, svečiai iš užsienio Prekybos, pramonės ir amatų rūmų.

Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Sigitas Gailiūnas pasidžiaugė, kad po metų pertraukos ir vėl gali susitikti bei apdovanoti geriausius Rūmų narius.

„Praėjusiais metais, dėl pandemijos, geriausius sveikinome kiek kitaip. Tąkart linkėjau, kad šiemet, mes visi, ir vėl susitiktume. Šis linkėjimas išsipildė. Džiugu, kad nuo baisios pandemijos gniaužtų po truputį vaduojasi visas pasaulis, lengvėja, žinoma, ir verslui. Ir šiais metais gyvenome bei dirbome kiek kitaip. Tačiau tai tik įrodė, kad dirbdami drauge, tikrai galime daug nuveikti ir turėti teigiamą rezultatą. Džiaugiuosi Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų pasiekimais. O labiausiai noriu pasidžiaugti, kad, minėdami Rūmų 30-metį, vakar galėjome Panevėžio miestui įteikti nuostabią dovaną – skulptoriaus Vytauto Tallat-Kelpšos sukurtą skulptūrą „Verslo skrydis“. Nors pagrindinis verslo uždavinys yra užtikrinti verslo plėtrą ir kurti darbo vietas, bet, statydami ir dovanodami skulptūrą miestui, parodome, kad menas ir verslas – sietini dalykai“, – sveikinimo kalboje sakė S. Gailiūnas.

Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmus su 30-mečiu sveikinęs Panevėžio  miesto meras Rytis Račkauskas pabrėžė, kad Rūmai per tuos metus neabejotinai išaugo ir sustiprėjo.

„Sveikinu jus šiame šventiniame vakare, kuriame minime ir ypatingą sukaktį – Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų 30-mečio jubiliejų. Rūmai per tuos metus neabejotinai išaugo ir sustiprėjo, kaip sustiprėjo ir Rūmų nariai, atradę savo stiprybes, savo klientus ir savo sėkmės receptus. Sveikinu ir dėkoju, kad savo veiklose prioritetu laikote ne tik savo verslus, savo darbuotojus bet neužmirštate ir miesto, prie kurio atsinaujinimo ir žengimo į priekį aktyviai prisidedate“, – sakė Panevėžio meras R. Račkauskas.

Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų Taryba konkurso „Geriausia Aukštaitijos įmonė 2021 m.“ nugalėtojomis paskelbė šešias įmones. Skulptoriaus Vytauto Tallat-Kelpšos autoriniu darbu „Verslo skrydis“ ir diplomais apdovanotos geriausios Aukštaitijos regione gamybos ir paslaugų įmonės.

Geriausiomis 2021 metų  Aukštaitijos regiono gamybos įmonėmis pripažintos UAB „Komex“ ir UAB „Soltera“ ir UAB „Biovela-Utenos mėsa“.

Geriausiomis 2021 metų Aukštaitijos paslaugų įmonėmis tapo AB „Lėvuo“, UAB „Autrega“ ir UAB „Vidista“.

Eksporto prizas atiteko bendrovėms „Burbuliukas“, „Kalnapilio-Tauro grupė“ ir A. Kavolio įmonei „Drožlė“.

Inovatyviausia metų įmone nominuota Panevėžio bendrovė „TPA“. Šios nominacijos specialų prizą dar nuo 2000 m. yra įsteigusi Panevėžio miesto savivaldybė.

Bendrovė „TPA“ yra technologinių procesų automatizavimo įmonė. Savo klientams „TPA“ teikia lanksčius, individualiai pritaikytus inžinerinius sprendimus elektrotechnikos ir automatikos srityse. „TPA“ bendrovė naudojasi naujausiomis technologijomis ir tiekia pasaulyje pripažintų gamintojų automatikos įrangą. Artimiausiu metu įmonė regioniniam STEAM centrui Panevėžyje perduos 6 „Siemens“ automatinių sistemų mokymo stendus, kurių vertė per 30 tūkst. eurų.

Inovatyviausios įmonės apdovanojimą bendrovės „TPA“ vadovui Alvydui Andrijauskui įteikęs Panevėžio miesto meras Rytis Račkauskas dėkojo už bendradarbiavimą su Panevėžio miestu. „Tradiciškai noriu pasveikinti ir įteikti apdovanojimą geriausiai metų inovatyviai įmonei, žinomai ne tik dėl savo kompetencijų, bet ir vertai didžiausios padėkos už bendradarbiavimą su naujuoju regioniniu STEAM centru. Nuoširdžiausi sveikinimai – bendrovei „TPA“, – kalbėjo Panevėžio meras.

Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų „Padėkos ženklu“, kuris įsteigtas siekiant skatinti ir pažymėti įmones, organizacijas bei asmenis, kurie rėmė visuomenines iniciatyvas, garsino ir kitokiu būdu aktyviai dalyvavo Rūmų veikloje, apdovanota Panevėžio miesto savivaldybė, UAB „OnMedia“ ir skulptorius Vytautas Tallat-Kelpša.

Už nuopelnus Lietuvos ūkio gerovei – Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų bronzinė „Darbo žvaigždė“ – VšĮ „Sveikatos oazė“ direktorei Sonatai Veršelienei, „Kalnapilio“ alaus daryklos direktoriui Tomui Stonkui, UAB „Harju Elekter“ vadovui Tomui Prūsui, Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų tarptautinių ryšių ir projektų skyriaus vadovei Angelijai Zokaitienei, Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų verslo informacinio skyriaus vadovei Kristinai Buikaitei, bendrovės „Umaras“ generalinei direktorei Mildai Samsonaitei ir UAB „Biovela-Utenos mėsa“ generaliniai direktoriui Žilvinui Lenkaičiui.

Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos įsteigtas apdovanojimas „Darbo žvaigždės“ medalis, skirtas pagerbti įvairių profesijų lyderius. Šiemet, įvertinant ilgametį ir nepriekaištingą darbą, aukštus pasiekimus profesijos srityje, asmeninį indėlį į įmonės ar organizacijos vystymąsi medaliu apdovanota: Panevėžio kredito unijos darbuotoja Rasa Vyšniauskienė.

„Rūmų ambasadoriaus“ apdovanojimas už aktyvų dalyvavimą Rūmų veikloje bei jos populiarinimą įteiktas bendrovės „Geld Baltic“ vadovei Laurai Kaziukonienei. Jos vadovaujama įmonė ir jos produkcija plačiai žinoma ne tik  Lietuvoje, bet ir už jos ribų, taip garsinamas Lietuvos vardas, o taip pat ir Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmai.

The post Paskelbtos 2021-ųjų metų geriausios Panevėžio regiono įmonės ir jų vadovai, „Darbo žvaigždė” skirta Anykščių baseino direktorei appeared first on Anyksta.lt.

Atliktus tyrimą ir susumavus gautus rezultatus, išskirtos tvariausios Lietuvos įmonės, tarp kurių ir Anykščių rajone sėkmingai veiklą vykdančios UAB „Vaja farm“; AB „Anykščių kvarcas“; UAB „Pilnatvė“/ Odorata Gamtos Spa; UAB ESSPO.

Tyrimas buvo atliktas rugsėjo 1–spalio 15 dienomis. Įmonių tvarumas tyrime vertintas keliais skirtingais aspektais – ekonominiu, visuomeniniu ir aplinkosauginiu, jie pačiame tyrime prie kiekvienos įmonės pažymėti skirtingais ženkliukais.

Anykščių rajono savivaldybės inf.

The post Tarp tvariausių įmonių – vykdančios veiklą Anykščių rajone appeared first on Anyksta.lt.

„Anykštos“ žiniomis, prekybinius namelius dar šį mėnesį numatyta išgabenti ant Kalitos kalno.

Prekybiniai nameliai A.Baranausko aikštėje buvo pastatyti praėjusiais metais. Tokiu būdu aikštei buvo tikimasi įpūsti daugiau gyvybės.

The post Prekybinių namelių miesto centre nebeliks appeared first on Anyksta.lt.

Už šias lėšas pareiškėjai žada modernizuoti ūkius, įsigyti prekybos kioskelį, liofilizuoti vaisius ir uogas.

Didžiausia skirta parama vienam pareiškėjui siekia 3 tūkst. Eur

The post Skirta parama kaimo verslui appeared first on Anyksta.lt.

Kaimo turizmo sodyba „Navyna” gyvuoja jau ketverius metus. A.Pranckevičius pasakojo, kad užsiimti šiuo verslu nusprendė dėl to, kad sodybai išlaikyti reikėjo finansų.
„Prižiūriu sodybą, drauge ir ūkininkauju, mano ūkis jau pereina į ekologinių grupę, dar užsidirbu pinigų. Užsiimu bitininkyste, turiu 17 ha žemės. Šiemet sėjau garstyčias”, – sakė pašnekovas.
Šiemet nuo pavasario, pasak A.Pranckevičiaus, kaimo turizmo sodyboje „Navyna” šurmulio buvo kaip Palangoje.
„Kiekvieną dieną sodyba buvo užimta. Turbūt žmonės tiek išseko per karantiną namuose sėdėti, kad bėgo kur tik galima”, – tęsė kaimo turizmo sodybos šeimininkas.
Dažniausiai kaimo turizmo sodyboje „Navyna” lankėsi šeimos. Jaunimo kompanijų A.Pranckevičius sakė privengiantis. „Yra pas mus salė, tačiau jos nenuomoju visokiems mokyklų baigimo vakarėliams. Jau esu pasimokęs”, – sakė A.Pranckevičius.
Kaimo turizmo sodyboje „Navyna” poilsį galima rezervuoti per platformą Booking.com, tačiau sodybos šeimininkas dažnai poilsiautojams pataria atsiskaityti tiesiogiai. Taip būna pigiau, nes jam nereikia susimokėti papildomų mokesčių Booking.com platformos savininkams.
Pasiteiravus, kokios šį sezoną buvo kaimo turizmo paslaugų kainos, A.Pranckevičius sakė, kad jos pabrango euru dėl Anykščių rajone įvesto turisto mokesčio.
„Iš pat pradžių žmonės į turisto mokestį labai kreivai žiūrėjo. Atvykę stebėdavosi, kad teks susimokėti papildomą mokestį. Tai aš turiu atsispausdinęs lapą su Anykščių rajono tarybos sprendimu nuo liepos 1 dienos įvesti turisto mokestį, nešdavau ir jį rodydavau svečiams. Bet dabar poilsiautojai jau prie to priprato”, – tęsė A.Pranckevičius.
Pašnekovas pasakojo linksmą istoriją, kaip kaimo turizmo sodyboje lankėsi užsieniečiai.
„Atvažiavo pernai pas mane belgų pora. Skambina man, sako jau atvykome į Anykščius, tačiau nežinome, kur toliau važiuoti, o dabar esame prie kavinės „Paminklai”. Ilgai ieškojau, kur jie gali būti, o pasirodo laukė šalia prekybos centro „Bikuva”, – juokėsi pašnekovas.
A.Pranckevičius sakė, kad belgams patiko tai, kad kaimo turizmo sodyba „Navyna” yra kaimiška, o ypač juos sužavėjo vienas lauko statinys.
„Užsidarydavo lauko tualete ir klausydavosi paukščiukų čiulbėjimo, nors tualetas yra įrengtas pastate”, – juokėsi kaimo turizmo sodybos šeimininkas.
Pasiteiravus apie konkurenciją su kitomis Anykščių rajono kaimo turizmo sodybomis, A.Pranckevičius pasidžiaugė, kad kaimo turizmo sodyba „Navyna” įsikūrusi strateginėje vietoje. „Šalia Puntuko akmuo, „Labirintų parkas”, Lajų takas”, – sakė jis.
Pasiteiravus, ar kaimo turizmo sodybai prižiūrėti jis samdosi žmonių, A.Pranckevičius sakė, kad kol kas dar susitvarko savo jėgomis. „Man jau 54-eri, todėl jaučiu, kad greitai reiks ir papildomų rankų. O štai pavasarį nusipirkau šienavimo traktoriuką, tai jis man labai pravertė prižiūrint sodybos aplinką”, – tęsė pašnekovas.
Kaimo turizmo sodybos rudeniop jau sulaukia klientų rezervacijų didžiosioms metų šventėms, tačiau kaimo turizmo sodyba „Navyna” greitai duris šį sezoną užvers iki kito pavasario.
A.Pranckevičius sakė, kad jam per didelė prabanga kūrenti krosnį ir laukti poilsiautojų atvėsus orams, todėl šaltuoju metų periodu jis gyvena Anykščiuose.

The post Kaimo turizmo sodyba strateginėje vietoje appeared first on Anyksta.lt.

Per pandemiją sutrikus komponentų, ypač lustų, tiekimui iš Kinijos ir Taivano, verslininkas per dešimtmetį norėtų Lietuvoje sukurti visą lustų gamybos grandinę – nuo smėlio išgryninimo iki galutinio produkto. Tam jis planuoja pastatyti kelias gamyklas ir laboratorijas, kuriose dirbtų apie 8 tūkst. darbuotojų.

Pasak A. Paukščio, taip norima užtikrinti šiemet daugiau nei dukart apyvartą išauginusios „Teltonikos“ grupės ateitį. 

„Nėra čia jokia utopija, viskas yra įvertinta ir paskaičiuota – tai yra mūsų daiktų interneto poreikis. Mes jau šiandien per mėnesį pagaminame daugiau nei pusę milijono daiktų, ateis laikas, kai gaminsim 5-7 mln. per mėnesį. Vienam gaminiui vidutiniškai septynis lustus panaudojame, tai reiškia, kad po kelių metų naudosime 1,5 mlrd. lustų, o tam reikia visos gamyklos. Kur mes tiek nupirksime? Mums niekas tiek neparduos“, – BNS sakė „Teltonikos“ prezidentas A. Paukštys.

Lustų gamybos kompleksą jis ketina pradėti statyti 2026 metais. Jį sudarytų maždaug 300 mln. eurų vertės lustų surinkimo ir apie 200 mln. eurų vertės jų testavimo gamyklos, apie 20 mln. eurų vertės metalo plastiko jungčių ir apie 100 mln. eurų kainuosiantis spausdintų plokščių fabrikai bei 40 mln. eurų vertės laboratorija puslaidininkių lustams kurti. 

„Apie 700 mln. eurų kainuos vien tik ypatingai švarių sąlygų su daug ventiliacijos ir chemijos pastatai, o gamybos linijos dar pridės 1,5 mlrd. eurų, taigi, iš viso lustų gamyklos investicija mums kainuos apie 2,2 mlrd. eurų“, – aiškino A. Paukštys.

„Kasmet augdami po 30 proc. tą padarysime savo jėgomis, o jeigu atsiras papildomų investuotojų, tai projektų įgyvendinimas tik pagreitės“, – pridūrė jis.

Pasak A. Paukščio, lustų gamybos kompleksui reikėtų nuo 26 iki 30 hektarų ploto žemės, 50 megavatų galingumo elektros įvado bei galimybės gauti 4,5 tūkst. kubų vandens per dieną.

„Idealiu atveju galėtų ji ir Liepkalnyje iškilti, bet ten šalia mūsų turimos teritorijos yra kalėjimas suplanuotas, tai jeigu Vyriausybė nuspręstų, kad kalėjimas ne toks aukštas prioritetas, kaip lustų pramonė, būtų ideali sąlyga tokiam projektui įgyvendinti, tada jau kitąmet galėtume startuoti su projektavimu, infrastruktūros sukūrimu“, – teigė „Teltonikos“ vadovas.

Bet kokiu atveju nauja lustų gamykla, pasak A. Paukščio, galėtų atsirasti tik Vilniuje arba Kaune.

„Įsivaizduokit, ten 1,5 tūkst. žmonių dirbs, kurių atlyginimas bus nuo 5 iki 10 tūkst. eurų, tai negi aš juos nuvešiu į kaimą ir kasdien vežiosiu. Realios alternatyvos yra tik Vilnius arba Kaunas“, – sakė „Teltonikos“ vadovas.

„Iš viso pas mus yra suskaičiuota 3,7 mlrd. eurų investicijų iki 2030 metų, čia jeigu darysime tik patys, tačiau jeigu ateitų bankas ar investuotojas, tada terminas trumpėja trim-ketveriais metais“, – pridūrė A. Paukštys.

Verslininkas taip pat teigė, jog svarstoma galimybė Anykščiuose pradėti silicio išgryninimo iš kvarcinio smėlio gamybą, projekto vertė siektų apie 460 mln. eurų.

„Tada turėtume visą lustų gamybą užtikrinančią grandinę nuo smėlio iki galutinio produkto“, – aiškino „Teltonikos“ įkūrėjas. 

Kitąmet kovo mėnesį „Teltonika“ Vilniuje, Liepkalnyje, ketina pradėti statyti 65 tūkst. kv. metrų bendro ploto laboratorijų ir biurų kompleksą „Teltonika High-Tech Hill“, taip pat elektronikos gamyklą su 700 darbo vietų. Į projektą bendrovė per trejus metus ketina investuoti virš 220 mln. eurų.

90 mln. eurų vertės „Teltonika High-Tech Hill“ žadama statyti ir Kaune, Aleksote, čia būtų įdarbinta apie 1 tūkst. žmonių. 

Be to, 2022 metais planuojama pradėti ir naują technologijų centrą Molėtuose, į kurį „Teltonika“ numato investuoti iki 34 mln. eurų. Jame bus gaminami maršrutizatoriai ir telemedicinos prietaisai.

Šią vasarą Saltoniškių gatvėje pradėtos 26 mln. eurų vertės grupės pagrindinės būstinės statybos.

„Teltonika IoT Group“ praėjusiais metais gavo 102 mln. eurų konsoliduotų pajamų, o jos grynasis pelnas siekė 11,6  mln. eurų.  A. Paukštys prognozuoja, kad šiemet grupės apyvarta sieks 215 mln. eurų, o pelnas išaugs iki 50 mln. eurų. 

Grupėje šiuo metu dirba apie 2 tūkst. darbuotojų. 

The post „Teltonika” svarsto apie 460 mln.vertės projektą Anykščiuose appeared first on Anyksta.lt.