Pagal žemės verčių žemėlapius nustatytos žemės sklypų ir statinių vidutinės rinkos vertės naudojamos apskaičiuojant mokestines vertes, nustatant valstybės valdomo turto pardavimo ar nuomos kainas, apskaičiuojant mokesčius turto paveldėjimo, dovanojimo atvejais, nustatant notarinių paslaugų kainas, kai tvirtinami turto perleidimo sandoriai, ir kitoms reikmėms.

Naujai patvirtinti žemės verčių žemėlapiai yra sudaryti iš 1429 verčių zonų. Palyginti su
2020 m., nustatyta 30 verčių zonų daugiau. 2021 metais tokių zonų buvo 1399, 2020 metais – 1348, 2019 metais – 1261, o 2004 metais, kai buvo pradėti sudarinėti verčių žemėlapiai, visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje tokių zonų buvo 413. Verčių zonų kasmet nustatoma vis daugiau, nes tokiu būdu yra siekiama kuo tiksliau nustatyti konkrečių žemės sklypų vertę, kuri geriausiai atitiktų nekilnojamojo turto rinkos kainas ir tendencijas.

Žemės verčių žemėlapius kiekvienais metais rengia valstybės įmonė Registrų centras, o juos tikrina ir tvirtina – Nacionalinė žemės tarnyba. NŽT patvirtintus žemės verčių žemėlapius VĮ Registrų centras naudoja rengdamas elektronines skaičiuokles, pagal kurias galima nustatyti konkretaus žemės sklypo vertę.

Žemės verčių zonos nustatomos remiantis konkrečioje zonoje per praėjusius kalendorinius metus sudarytais sandoriais ir jų vertėmis. Išsamiau: (https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/9f9048e0634111eca9ac839120d251c4).

Žemės mokestis, kuris perskaičiuojamas kas 5-ius metus, paskutinį kartą buvo perskaičiuotas
2018 m. Kitas žemės mokesčio perskaičiavimas vyks 2023 metais. Savivaldybės, apskaičiuodamos žemės nuomos mokesčio dydį, taip pat vadovaujasi žemės verčių žemėlapiais.

Bendrai Lietuvos Respublikoje žemės sklypų vidutinės rinkos vertės, palyginti su 2021 m., nuo
2022 m. sausio 1 d. vidutiniškai didėja 1,05 karto (Alytaus rajono, Birštono rajono, Joniškio rajono, Kaišiadorių rajono, Kėdainių rajono, Druskininkų savivaldybėse didėja nuo 1,01 iki 1,05 karto; Elektrėnų, Šalčininkų rajono, Širvintų rajono, Švenčionių rajono, Ukmergės rajono, Varėnos rajono savivaldybėse didėja nuo 1,11 iki 1,16 karto.)

Vertinant atskiras žemės grupes, žemės sklypų vidutinė rinkos vertė, palyginti su 2021 m., nuo
2022 m. sausio 1 d. keičiasi taip:

– gyvenamųjų teritorijų žemės sklypų vidutinė rinkos vertė vidutiniškai didėja 1,04 karto (Varėnos rajono, Šalčininkų rajono, Pagėgių, Molėtų rajono savivaldybėse didėja nuo 1,13 iki 1,16 karto, Alytaus miesto, Alytaus rajono, Lazdijų rajono, Marijampolės, Šakių rajono savivaldybėse mažėja nuo 0,95 iki 0,99 karto; Vilniaus miesto, Vilniaus rajono, Kauno miesto, Kauno rajono, Klaipėdos miesto ir Klaipėdos rajono savivaldybėse didėja nuo 1,02 iki 1,04 karto);

– komercinės paskirties žemės sklypų vidutinė rinkos vertė vidutiniškai didėja 1,05 karto (Ignalinos rajono, Molėtų rajono, Panevėžio rajono, Prienų rajono, Šalčininkų rajono savivaldybėse didėja nuo 1,08 iki 1,14 karto, Vilniaus miesto, Vilniaus rajono, Kauno miesto, Kauno rajono, Klaipėdos miesto ir Klaipėdos rajono savivaldybėse didėja nuo 1,01 iki 1,09 karto; Birštono savivaldybėje mažėja 0,98 karto);

– mėgėjų sodų žemės sklypų vidutinė rinkos vertė vidutiniškai didėja 1,04 karto (Biržų rajono, Elektrėnų, Jonavos rajono, Jurbarko rajono, Pagėgių, Lazdijų rajono savivaldybėse didėja nuo 1,11 iki 1,16 karto; Marijampolės savivaldybėje mažėja 0,98 karto, Vilniaus miesto, Vilniaus rajono, Kauno miesto, Kauno rajono, Klaipėdos miesto ir Klaipėdos rajono savivaldybėse didėja nuo 1,01 iki 1,09 karto);

– pramonės ir sandėliavimo vidutinės rinkos vertė vidutiniškai didėja 1,04 karto (Biržų rajono, Ignalinos rajono, Jurbarko rajono, Kalvarijos savivaldybėse didėja nuo 1,07 iki 1,09 karto; Birštono savivaldybėje mažėja 0,99 karto; Vilniaus miesto, Vilniaus rajono, Kauno miesto, Kauno rajono, Klaipėdos miesto ir Klaipėdos rajono savivaldybėse didėja nuo 1,02 iki 1,05 karto);

– žemės ūkio paskirties žemės sklypų vidutinė rinkos vertė vidutiniškai didėja 1,07 karto (Alytaus rajono, Anykščių rajono, Kupiškio rajono, Lazdijų rajono, Raseinių rajono, Zarasų rajono savivaldybėse didėja nuo 1,09 iki 1,26 karto; Vilniaus miesto, Vilniaus rajono, Kauno miesto, Kauno rajono, Klaipėdos miesto ir Klaipėdos rajono savivaldybėse didėja nuo 1,05 iki 1,1 karto).

The post Įsigaliojo nauji žemės verčių žemėlapiai appeared first on Anyksta.lt.

Kasmet tokiems sklypams išpirkti numatoma skirti ne mažiau kaip 1 mln. eurų.

Anot VSTT pranešimo, piliečiams, kurių žemės galėtų patekti į Europos Sąjungos (ES) ekologinį tinklą, tačiau jie nenorės, kad jų sklypai būtų įtraukti į „Natura 2000“ tinklą, bus siūloma jas išpirkti.

Šiuo metu rengiamas finansavimo mechanizmas, derinamos procedūros, kaip valstybė rinkos kaina galėtų išpirkti žemes iš privačių savininkų. 

„Tais atvejais, kai savininko netenkina teisės aktais nustatyti ūkinės veiklos apribojimai, kompensacinės priemonės bei nėra savininko sutikimo įsteigti saugomą teritoriją ar sudaryti apsaugos sutartį, žemės išpirkimas yra vienintelis būdas siekti gamtosauginių tikslų“, – teigia VSTT pranešime.

Anot jo, plečiant „Natura 2000“ tinklą numatoma įtraukti naujas gamtai svarbias teritorijas, pildyti buveinių apsaugai saugomų teritorijų (BAST) bei paukščių apsaugai svarbias teritorijų (PAST) sąrašus, steigti naujas saugomas teritorijas ir koreguoti esamų ribas.

„Natura 2000“ – iniciatyva, skirta išsaugoti Europos gamtos paveldą. Tai saugomų teritorijų tinklas, apimantis visas 27 ES šalis, siekiant išsaugoti vertingiausias Europos natūralias gamtines buveines, augalų bei gyvūnų rūšis ir jų buveines ateities kartoms, neatsižvelgiant į šių dienų valstybių sienas. 

Tinklas įkurtas 1992 metais, remiantis ES Paukščių ir Buveinių direktyvomis – kertiniais Europos gamtos išsaugojimo politikos susitarimais, privalomais visoms šalims narėms.

The post „Natura 2000“ teritorijoms plėsti bus išperkama privati žemė, miškai appeared first on Anyksta.lt.