Praėjusiais metais saugomose teritorijose lankėsi apie kelis milijonus lankytojų. Lankytojų skaičiuotuvai įrenginėjami pažintiniuose takuose, regyklose, prie gamtos objektų, apžvalgos bokštų, piliakalnių. Skaičiuotuvų duomenys leidžia objektyviau įvertinti saugomų teritorijų populiariausių objektų lankomumo rodiklius ir jų pokyčius.
Naujausi duomenys rodo, kad populiariausi 5 objektai nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose yra:
1.Olandų kepurės skardis Pajūrio regioniniame parke (362 946 lankytojų);
2.Parnidžio kopa Kuršių nerijos nacionaliniame parke (169 057 lankytojų);
3.Balbieriškio atodanga Nemuno kilpų regioniniame parke (146 560 lankytojų);
4.Žuvinto biosferos rezervato pažintinis takas prie lankytojų centro (122 557 lankytojų);
5.Medžių lajų takas Anykščių regioniniame parke (109 280 lankytojų).
Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie AM vadovė dr. Agnė Jasinavičiūtė-Trakimienė džiaugiasi, kad saugomose teritorijose turime tiek daug gražių ir vertingų mūsų krašto gamtos vietų, pritaikytų lankymui. Tai suteikia galimybę žmonėms iš arčiau pažinti Lietuvos gamtos ir kultūros vertybes. Kartu kviečiame lankytojus prisidėti prie saugomų teritorijų puoselėjimo – įsigyti savanorišką lankytojo bilietą, elgtis gamtoje atsakingai.
Kaip veikia lankytojų skaičiuotuvai?
Lankytojų skaičiuotuvai saugomose teritorijose leidžia ne tik stebėti lankytojų srautus, bet pagal tai planuoti infrastruktūrą ir saugoti gamtą nuo per didelio apkrovimo. Skaičiuotuvai saugomose teritorijose veikia gana paprastai – jie fiksuoja praeinančius žmones ir perduoda duomenis direkcijoms, kurios analizuoja lankytojų srautus. Įdomu tai, kad kai kurios šalys (pvz., Kanada, JAV) naudoja realiojo laiko skaičiuotuvus, kurių duomenys rodomi internete, kad lankytojai galėtų pasirinkti mažiau apkrautus maršrutus.
Mūsų krašte aktyviai keliaujama po nacionalinius ir regioninius parkus
Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcija informavo, kad ne taip seniai pripažintas populiariausiu Arlaviškių pažintinis takas Kauno marių regioniniame parke praeitais metais sulaukė daugiau kaip 80 tūkstančių lankytojų. Smalsuoliams patinka ir kitas pažintinis takas – Žiegždrių. Ten atsiveriančiais įdomiais geologiniais dariniais – konglomeratais domėjosi daugiau kaip 47 tūkstančiai žmonių. Krekenavos regioninio parko apžvalgos bokšte, nuo kurio matosi nuostabus Nevėžio senvagių kraštovaizdis, apsilankė beveik 40 tūkstančių žmonių.
Labanoro regioninio parko Mindūnų apžvalgos bokštą pernai aplankė beveik 55 tūkstančiai, o Aukštaitijos nacionalinio parko Ladakalnį – apie 23 tūkstančius lankytojų.
Dzūkijos saugomose teritorijose jau kelinti metai rekordus muša Nemuno kilpų regioninio parko Balbieriškio atodanga (daugiau kaip 146 tūkstančiai lankytojų), gal todėl, kad ši nuostabi vieta yra visai šalia intensyvaus judėjimo kelio. Populiarus išlieka ir Žuvinto biosferos rezervato lankytojų centro pažintinis takas (daugiau kaip 122 tūkstančiai lankytojų). Nemuno kilpų regioniniame parke esantys Birštono apžvalgos bokštas ir Birštono piliakalnis sulaukė po 70 tūkstančių lankytojų. Neries regioninio parko Dūkštos pažintiniu taku pražygiavo maždaug 40 tūkstančių žygeivių. Metelių regioninio parko lankytojų centre apsilankė daugiau kaip 30 tūkstančių gamtos mylėtojų.
Lankomiausias objektas Dzūkijos nacionaliniame parke yra Merkinės apžvalgos bokštas, nuo kurio lankytojai apžvelgia Nemuno slėnį. Į šį pušų lają primenantį bokštą apžvelgti nuostabaus kraštovaizdžio pernai įlipo daugiau kaip 55 tūkstančiai turistaujančiųjų. Merkinės piliakalnį aplankė apie 34 tūkstančiai.
Mažosios Lietuvos saugomose teritorijose pernai vėl rekordiškai daug lankytojų sulaukė Pajūrio regioniniame parke esantis „Olandų kepurės“ skardis (daugiau kaip 360 tūkstančių). Kadangi „Olandų kepurės“ skardis driekiasi net apie vieną kilometrą ir žmonės čia gali patekti aplenkdami apžvalgos aikštelę su joje įrengtu skaičiuotuvu, galima teigti, kad realus lankytojų skaičius gamtos paveldo objekte „Olandų kepurė“ per metus gali būti gerokai didesnis.
Kuršių nerijos nacionaliniame parke daugiausiai lankytojų pernai sulaukė Parnidžio kopa (beveik 170 tūkstančių). Naglių gamtinio rezervato mokomajame take apsilankė daugiau kaip 70 tūkstančių, o Pilkųjų garnių ir didžiųjų kormoranų kolonijoje – apie 40 tūkstančių lankytojų.
Žemaitijos saugomose teritorijose praeitų metų populiariausiu objektu tapo Žagarės regioniniame parke esantis Mūšos tyrelio pažintinis takas (čia apsilankė daugiau nei 54 tūkstančiai lankytojų), o Žagarės ozo pažintinis takas sulaukė apie 40 tūkstančių lankytojų. Ventos regioniniame parke esantis Jurakalnio apžvalgos bokštas praėjusiais metais sulaukė 39 tūkstančių lankytojų. Varnių regioniniame parke lankomiausiu objektu ir toliau išlieka Šatrijos piliakalnis, sulaukęs daugiau nei 35 tūkstančių lankytojų. Skaičiuotuvo duomenimis Akmenų rūžos pažintiame take (Tytuvėnų regioninis parkas) 2025 metais apsilankė beveik 24 tūkstančiai lankytojų.
Žemaitijos nacionaliniame parke didžiausias lankytojų srautas 2025 metais fiksuotas Šeirės pažintiniame take (jame apsilankė apie 44 tūkstančius). Šeirės pažintinis takas dalinai sutampa su 24 km ilgio dviračių taku aplink Platelių ežerą, tad čia daug pravažiuoja ir dviratininkų. Netoli Platelių esančiame Siberijos apžvalgos bokšte apsilankė apie 26 tūkstančiai turistų.
Tad lankytojai praėjusiais metais tikrai gausiai lankė saugomas teritorijas – vertingiausias Lietuvos vietas.
„Saugomos teritorijos – tai mūsų bendras gamtos paveldas, kurį privalome ne tik saugoti, bet ir atsakingai atverti žmonėms. Lankytojų srautų stebėsena leidžia mums geriau suprasti, kaip keliaujama po unikaliausias Lietuvos vietas, ir užtikrinti, kad tai nepakentų gamtai. Tik rūpestingai planuodami infrastruktūrą, skatindami atsakingą elgesį ir įtraukdami visuomenę galime pasiekti, kad šios vertybės būtų prieinamos ir išsaugotos ateities kartoms“, – teigia aplinkos ministras Kastytis Žuromskas.
Džiugina ir tai, kad vis daugiau lankytojų renkasi savanorišką lankytojo bilietą ir tokiu būdu prisideda prie saugomų teritorijų puoselėjimo. Įsigydami bilietą, lankytojai tampa tikrais saugomų teritorijų bičiuliais, kurių parama leidžia įrengti ir prižiūrėti pažintinius takus, atnaujinti informacinius stendus, rengti edukacines gamtos pažinimo programas.
Kviečiame ir 2026-aisiais metais domėtis, pažinti, keliauti po mūsų krašto saugomas teritorijas. Atraskite saugomas teritorijas visais metų laikais – net ir žiemą mūsų gamta pasakiškai žavinga!
Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos informacija
Kad dar nepadare mokamo uzlipimo i Rubikiu apzvalgos boksta ,juk vaizdas simta kartu geresnis uz laju tako
Kaka, one takas. Teko būti tuo laiku, kai bilietas buvo savanoriškas. Teko pasikolioti su sargais. Šiaip vaizdas nekoks, nenustebino. Pastatyta už mūsų Europiečių pinigus ir dar susimokėt. Čia kaip su Aukštojo kalva. Užlipi į bokštą ir matai medžių lają į Baltarusiją kaip kokią cenzūrą.