Tomas Tomilinas: gyvūnų gynėjai stipriai prašovė

Kilus skandalui dėl Svėdasų seniūnijoje Aulelių kaime esančio Žilių pieno ūkio, Seimo narys, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovas Tomas Tomilinas stojo į ūkininkų pusę.

„Visada rėmiau ir remsiu gyvūnų gerovės politiką, tačiau šį kartą Tušti narvai, paskelbę nepatikrintą informaciją apie Alvyros ūkį Anykščių rajone, smarkiai prašovė.  

Esu buvęs tame ūkyje, matęs, fotografavęs laimingas karves (mano foto – komentaruose), kurios, skirtingai nuo daugelio karvių Lietuvoje ir kitose ES šalyse, daugiau nei pusę metų praleidžia gryname ore, natūraliose ganyklose.“ – savo poziciją dėsto Seimo narys.

Priminsime, jog gyvūnų teisių gynėjai „Tušti narvai“ išplatino karvių fermos nuotraukas, kuriose matyti mėšluoti gyvūliai, užfiksuotas raišas veršiukas, srutos ir mėšlas. Į fermą važiavo žurnalistai iš kelių šalies žiniasklaidos priemonių, policijos pareigūnai, maisto ir veterinarijos tarnybos darbuotojai.

T. Tomilinas feisbuke dėstė savo poziciją: „Tai toks smulkus ūkis, kurio modelį norėčiau skatinti Lietuvoje, kai šeima augina, rūpinasi gyvūnais. Šeimos ūkis negali konkuruoti su pramoniniais monstrais, kurie gal ir dažniau nuplauna savo karves, bet tos karvės net nebūna mačiusios laisvės, gimsta ir miršta tvartuose. Alvyros karvės yra laisvos tiek, kiek tai leidžia mūsų klimato sąlygos. Karvės yra melžiamos unikalia Lietuvoje gaminama įranga (Mototecha), kurią galima naudoti ganykloje, nevarant karvių į tvartus. Taip, kartais yra mėšlo tvartuose, bet tik kaimo nematęs hipsteris (aš irgi toks) gali tuo baisėtis. Taip, auginant 50 karvių, visada bus kelios ligotos, visada bus kraujo ir purvo, bet jei nori sudaryti objektyvų vaizdą, tai privalai įtvertini situaciją, ūkio kontekstą, palauki išvadų. Tad viskas dar įmanoma, reik nustoti demonizuoti ir pradėti kalbėtis. Nereikia demonizuoti ir Tuščių narvų,jų darbas svarbus, kas nedirba, tas nedaro klaidų. Tas galioja ir ūkiui ir NVO.“

T. Tomilinas pasidalino ir ūkininkės Alvyros Žilienės įrašu:

„Su Naujaisiais metais!  Aš ir visa mūsų šeima linkime jums sveikatos, laimės ir ramybės kupinų metų. Po šių, sakyčiau, mūsų gyvenimą labai sukrėtusių dienų, negaliu neparašyti. Iki šios dienos buvo atlikti Valstybinės Maisto Veterinarijos tarnybos bei kitų atitinkamų institucijų tyrimai. Norime kad būtų išgirsta ir mūsų pusė.

Sunku žodžiais nupasakoti, kaip jaučiamės mes, mūsų vaikai, artimieji. Bemiegės naktys, klausiant savęs „nejaugi mes tikrai tokie blogi, kokiais buvome pavaizduoti?” ir galvoje besisukančios mintys, kad tai tik košmaras iš kurio norisi kuo greičiau pabusti.

Kaip žinia, buvo daug energijos, vaizduotės ir lėšų skirta tam, kad visa Lietuva sužinotų apie „gyvulių kankintojus“ ir „siaubo fermą“. Viešojoje erdvėje buvo dalinamasi emocingais vaizdais. Tačiau, mūsų nuomone, čia trūko kompetetingų trečiųjų šalių įsikišimo, kurios gali objektyviai vertinti situaciją prieš darant išvadas. Tai buvo padaryta, bet tik tada, kai visuomenė jau buvo priešiška mums. 

Naktį į privačią valdą be mūsų leidimo atėjęs asmuo, užfiksavo mūsų ūkyje viską, ką rado „blogiausio“, vėliau tai buvo pateikta viešai be jokio konteksto. Asmuo puikiai žinojo, ką, kokiu kampu, kokiu paros metu, kurias vietas užfiksuoti. Kaip vėliau buvo galima matyti reportaže, asmuo ne tik kad vaikščiojo po patalpas, kur laikomi gyvuliai, bet ir ten, kur laikomi dokumentai.

Neneigiame, kad nuotraukose matyti mažai pakratų, kad viduryje nakties nemėžiame mėšlo, nes tai daroma anksti ryte, per pietus ir vakare. Mėšlas išvežamas iš griovelių ryte ir vakare. Neneigiame, kad gyvulius laikome pririšę, tačiau tai reikalinga tam, kad jie vienas kito nesužalotų ir būtų saugiai melžiami bei prižiūrimi šaltuoju metų laiku. Jie nėra pririšti taip, kad būtų smaugiami, negalėtų ėsti, gerti ar judėti, kaip kad buvo teigiama.

Taip pat neneigiame, kad karvė atsivedė veršiuką, kuris buvo luošas ir užfiksuotas kaip išsigimęs. Neskubėjome daryti išvadų, nes buvo guvus, gėrė krekenas (priešpienį), kuris gyvybiškai svarbus ką tik gimusiam gyvuliui ir skirtas vartoti tik naujai gimusiam veršeliui. Sprendimas dėl jo likimo buvo priimtas sudėtingoje emocinėje būsenoje.

Veršelis buvo užmigdytas, iškviesta „Rietavo veterinarinė sanitarija“, veršiukas buvo paimtas ir išvežtas.

Nuo VMVT situacijos nuslėpti niekas nebandė, priešingai, ji jau vienaip ar kitaip buvo perduota tarnybai, nes jis jau buvo užregistruotas kaip gimęs su išsigimimais.

Užfiksuota ir kraujuojanti karvė, kuriai dar kelias dienas po atsivesto veršiuko vyksta fiziologiniai procesai. Ji viešai vertinama kaip žaizdota ir jos diagnozė pagal šioje srityje kompetencijos vertinti gyvulių būklę neturinčius asmenis – pūliuojanti uodega. Jau nekalbame apie „pieną su mėšlu“, kurį tie patys asmenys melžtų iš vaizdinėje medžiagoje rodomų užtrūkusių karvių ir telyčių, kurios pieno net neduoda.

Kaip buvo nustatyta po patikrinimų, mūsų didžiausi pažeidimai per 20 ūkininkavimo metų yra nenušukuoti gyvuliai, mažai pakratų ir kitos bendrai fermos būklei gerinti skirtos pastabos.

Atsižvelgdami į patirtą situaciją ir Lietuvos Policijos rekomendacijas teritorijoje įsirenginėjame kameras ir iškabas „Privati teritorija“, „Pašaliniams užeiti draudžiama“, nes šiais laikais net ir ilgamečiu kaimynu pasitikėti negali, o po šio įvykio saugumo imtis būtina.

Šios situacijos metu leidote mums suprasti, kiek daug mus palaikančių žmonių turime šalia. O Naujųjų metų proga mums karvytė padovanojo sveikus dvynukus, tai tik primena, kad gyvenimas tęsiasi ir nėra namų be dūmų.

Linkime visiems dažniau sustoti, pagalvoti, įsigilinti į situaciją ir, svarbiausia, išgirsti abi puses. Vieši vertinimai, pajuokiančios replikos, kuriomis norima sumenkinti ir pažeminti ne tik mus, bet ir bendrą ūkininkų įvaizdį, įvardijant kaip “marozas”, prikolistas”, “kankintojai”, taip pat nėra pagrįsti.  Siunčiame linkėjimus iš pastarųjų džiaugsmų ir vasaros prisiminimų Žilių ūkyje.“

Antradienio „Anykštoje“ skaitykite išsamų pokalbį su ūkininke, Aulelių seniūnaite A. Žiliene.

Ankstesni portalo anyksta.lt įrašai apie šią istoriją: