Prieš keletą dienų Lajų tako feisbuko paskyroje paskelbta apie netikėtą radinį – šalia Puntuko akmens pastebėta daugybė sraigių, ant kurių kiautų buvo surašyti numeriai.
„Dar nebuvome matę tokio vaizdo prie Puntuko. Gal kas žinote, kaip ir iš kur gali atsirasti toks kiekis numeruotų sraigių, kurios, matyt, atvežtos ir išpiltos, o saulei įsiplieskiant ir orui kaistant, vargiai šliaužia per žvyro taką… Surinkome, pievoje pavėsyje perkėlėme…“, – rašė Lajų tako darbuotojai.
Šalia Puntuko akmens, kur buvo pastebėta daugybė sunumeruotų sraigių, taip pat buvo paliktas plakatas, kuris skelbė: „Aš ne šiukšlė, STOP, aš futuristinė gyvybė. #Rytojus yra šiandien.“
Iki šiol manėme, kad patys įspūdingiausi reiškiniai Anykščiuose yra Lajų takas, Puntuko akmuo ir, žinoma, A. Baranausko poezija, bet, regis, mes nuvertinome mūsų vietinių „strategų“ kūrybiškumą.
Paskutinis pranešimas iš Lajų tako feisbuko paskyros verčia galvoti, kad mūsų krašto turizmo strategija perėjo į visiškai naują lygmenį.
Tos mistinės, numeruotos „futuristinės gyvybės“ su egzistenciniais užrašais verčia galvą pasukti ir pasvarstyti apie „rytojų, kuris yra šiandien“, nors dalis naivių piliečių, ko gero, galvoja, kad tai koks nesusipratimas ar atsitiktinumas.
Tačiau tai gali būti genialus marketinginis planas Anykščius pakelti į dar aukštesnį turizmo lygį. Ko gero dar pamenat Anykščių turizmo ir verslo informacijos centro direktoriaus Udriaus Armalio žodžius, kad „per šį pusmetį Anykščius pavyko ištraukti iš regioninės turizmo lygos į nacionalinę turizmo lygą.“ O kodėl nepakilus ir į tarptautinę ar pasaulinę lygą?
Įsivaizduokite rytinį turizmo strategų pasitarimą: „Mums reikia kažko, kas patrauktų dėmesį! Reklama lauko ekrane? Nuobodu! Influenceris Orijus? Brangu! Konferencija apie vietinį maistą? Anykščius užvaldė picos ir kebabai!“ Ir tada staiga kažkas, matyt, įsiterpia: „O jeigu… sraigės? Su numeriais! Ir futuristinėm žinutėm!“ Tyla. Kelias sekundes. Ir tada – plojimai! Nes tai ne tik ekologiška, bet ir intriguojanti idėja!
Pagalvokite, ko gi nesudomins keistos, numeruotos sraigės, šliaužiančios prie vieno didžiausių Lietuvos akmenų, paliekančios gilias, filosofines žinutes apie ateitį? Tai ne tik pritraukia žiniasklaidos dėmesį, bet ir sukuria tą mistikos aurą, kurią taip mėgsta turistai! „Aš ne šiukšlė, STOP, aš futuristinė gyvybė.“ Tai ne tik šūkis, tai – kvietimas apsilankyti Anykščiuose ir patiems atrasti šias paslaptingas būtybes.
Turizmo strategai galėjo tiesiog išleisti naują lankstinuką ar nufilmuoti dar vieną dronų vaizdo įrašą. Bet jie pasirinko gyvąjį meną, performansą, kuris priverčia kalbėti, stebėtis, ir tai puiku! Juk svarbiausia, kad apie Anykščius kalbėtų, net jei tai inspiruotų daryti sraigės.
Tad kitą kartą, pamatę sraigę su numeriu, nesistebėkite. Greičiausiai tai ne šiaip gyvis, o dalis grandiozinio plano, kurį kruopščiai įgyvendina mūsų turizmo strategai, siekdami paversti Anykščius dar labiau neatrastus ir, žinoma, futuristiniu kraštu.
Galbūt kitą kartą prie Šventosios išvysime šamus su QR kodais? „Rytojus“ jau čia, ir jis šliaužia ir plaukia ten, kur gera gyventi – į Anykščius.
Beje, šio performanso ar marketinginio plano autoriai iki šiol neišsiduoda, tad gal čia visai ir ne turizmo strategų darbas? Jeigu jie dabar skaito šias „Rieves“, galima pagirti – jūs esate genijai. Leiskite paslapties šydui ir toliau gaubti šią anykštietišką sraigių istoriją. Juk paslaptis – geriausia reklama.
Atskiras geras žodis, žinoma, pastabiesiems ir sraiges mylintiems Lajų tako darbuotojams, kurie, užuot pasijuokę ar nufotografavę ir įdėję sraiges į feisbuką, tiesiog paėmė ir perkėlė vargšes būtybes į pavėsį. Tai juk ne šiaip gelbėjimo operacija. Tai – atjautos aktas ir įrodymas, kad Anykščiuose laukiami net ir tie, kurie čia atvyksta su pačiomis keisčiausiomis žinutėmis.
