Uteniškiai puikiai žino ir matuoja savo kraujospūdį, tačiau visiškai neįvertina kito svarbaus širdies ligų rizikos faktoriaus – pulso. Net kas antras apskrities gyventojas niekada neatkreipia dėmesio į savo pulsą. O pulsą su kraujospūdžiu sieja vos 9 proc. apklaustų uteniškių. Pagal šį rodiklį Utena užima paskutinę vietą tarp Lietuvos apskričių. Tai buvo nustatyta specialaus tyrimo metu, kurį inicijavo Lietuvos širdies asociacija kartu su farmacijos kompanija „AstraZeneca Lietuva“, o atliko rinkos tyrimų kompanija RAIT.
Uteniškiai puikiai žino ir matuoja savo kraujospūdį, tačiau visiškai neįvertina kito svarbaus širdies ligų rizikos faktoriaus – pulso. Net kas antras apskrities gyventojas niekada neatkreipia dėmesio į savo pulsą. O pulsą su kraujospūdžiu sieja vos 9 proc. apklaustų uteniškių. Pagal šį rodiklį Utena užima paskutinę vietą tarp Lietuvos apskričių. Tai buvo nustatyta specialaus tyrimo metu, kurį inicijavo Lietuvos širdies asociacija kartu su farmacijos kompanija „AstraZeneca Lietuva”, o atliko rinkos tyrimų kompanija RAIT.
„Kartu su Lietuvos širdies asociacija ypatingą dėmesį skiriame širdies ir kraujagyslių ligų prevencijai, nes dabar būtent šios ligos kelia didžiausią grėsmę lietuvių gyvybėms. Todėl atidžiai stebime tiek visos šalies, tiek atskirų regionų sergamumo tendencijas bei rūpinamės gyventojų švietimu. Džiugiu, kad uteniškiai nuolat seka savo kraujospūdį, tačiau, deja, apskrities gyventojai itin mažai rūpinasi pulsu. Tai kelia nerimą, nes pulsas yra vienas svarbiausių faktorių, padedančių užbėgti širdies ligoms už akių. Tikimės, kad šis tyrimas paskatins Utenos gyventojus susimąstyti ir aktyviau rūpintis savo širdies sveikata bei reguliuoti ne tik kraujospūdį, bet ir pulsą”, – teigia „AstraZeneca Lietuva” vadovas Saulius Šabūnas.
Kraujospūdį net keletą kartų per savaitę matuoja 17 proc. Utenos apskrities gyventojų. Daugiausiai apklaustųjų uteniškių – beveik 22 proc. – savo kraujospūdį yra matavę kartą ar keletą kartų per gyvenimą. Niekada nematavusių kraujospūdžio žmonių Utenoje yra 9 proc. – tai vienas geriausių rodiklių Lietuvoje, kartu su Panevėžio ir Telšių apskritimis. Tačiau pulso niekada nesitikrinusių žmonių dalis yra didesnė daugiau nei tris kartus – 28 proc. Pagal šį rodiklį uteniškiai patenka į mažiausiai dėmesio savo pulsui skiriančių apskričių trejetuką – po Tauragės ir Vilniaus.
15 proc. apklaustų Utenos apskrities gyventojų teigia, kad savo pulsą yra matavę kartą ar keletą kartų per gyvenimą. Vidutinis uteniškių širdies dūžių skaičius per minutę (pulsas) ramybės būsenoje, pailsėjus 15 min., siekia 72 kartus. Tai antras pagal tankumą pulso rodiklis Lietuvoje po Panevėžio. Kuo lėtesnis yra širdies pulsas, tuo geriau žmogaus sveikatai. Optimalus žmogaus pulsas turi būti apie 60 kartų per minutę, nuo šios ribos pulsui dažnėjant didėja širdies ir kraujagyslių ligų bei mirties rizika.
Pagrindinė priežastis, skatinanti Utenos apskrities gyventojus atkreipti dėmesį ne tik į kraujo spaudimą, bet ir į pulsą – jaučiamas padažnėjęs širdies plakimas – taip teigė daugiau nei trečdalis, t.y. 35 proc. apklaustųjų. Tyrimas parodė, kad tai yra ir populiariausia priežastis atkreipianti gyventojų dėmesį į pulsą visoje Lietuvoje. 15 proc. uteniškių į pulsą atkreipia dėmesį, kai būna karšta: vasarą, gamtoje, pirtyje.
Nuolat savo pulsą ir savijautą stebi vos 1 proc. uteniškių, tai įrodo ir priemonės, kurių apskrities gyventojai imasi, kai pulsas būna per tankus. 38 proc. apklaustųjų mano, kad jų pulsas yra visada normalus ir nekelia rūpesčių, 24 proc. nesiima jokių priemonių, penktadalis, t.y. 20 proc., stengiasi nusiraminti. Vaistus, retinančius pulsą, geria 12 proc. apskrities gyventojų, o vaistus, mažinančius kraujospūdį, vartoja beveik trečdalis, t.y. 30 proc. apklaustųjų – tai didžiausias procentas pagal šių vaistų suvartojimą Lietuvoje.
Tarp uteniškių yra mažiausiai Lietuvoje savo kraujospūdžio nežinančių žmonių – jie sudaro vos 7 proc., kai bendras šalies rodiklis siekia beveik 16 proc. 66 proc. Utenos apskrities gyventojų sako, kad jų kraujospūdis yra geras, t.y. mažesnis negu 140/90 mmHG (gyvsidabrio stulpeliai milimetrais). Pagal šį rodiklį uteniškiai pirmauja šalyje.
Minėtas tyrimas atskleidė ir bendrą neigiamą visos šalies tendenciją – net 16 proc. apklausoje dalyvavusių lietuvių apskritai nėra matavę kraujospūdžio: nei patys, nei medicinos įstaigoje. O pulso niekada nesitikrino kiek daugiau nei ketvirtadalis gyventojų – 27 proc.
Lietuvos gyventojai ypač mažai dėmesio skiria pulsui – jį nuolat stebi tik 5 proc., o niekada neatkreipia dėmesio net 42 proc. lietuvių, kai kraujospūdį bent kartą ar keletą kartų gyvenime yra matavę net 18 proc. lietuvių.
Tyrimo, vykusio 2009 m. birželį, metu buvo reprezentatyviai apklausti 1032 15-74 metų respondentai iš visų Lietuvos apskričių.
