ietuvių literatūros klasiko kanauninko Juozo Tumo-Vaižganto paminklą ir Tumų sodybos vietą Malaišių kaime supa išlakūs, aukštaūgiai medžiai. Šio krašto senoliai mena, kad ąžuoliuką, klevus, uosiukus, liepaites toje vietoje pasodino Kunigiškių kanauninko Juozo Tumo-Vaižganto pradžios mokyklos moksleiviai kartu su mokytoju Juozu Jokšu 1933-iųjų balandžio mėnesį, kai visus pasiekė skaudi žinia apie rašytojo mirtį… Medžiai per dešimtmečius išaugo, išbujojo ir…pradėjo kelti kai kurias problemas. Viena didžiulio ąžuolo šaka grėsmingai pasviro tiesiog virš Vaižganto biusto ir vėtros metu galėjo lūžti, krisdama apgadinti paminklą. Pro nusvirusias liepų, klevų, uosių šakas iš toliau jau sunkiai matydavosi paminklas, o stipresnio vėjo palaužtos šakos krisdavo ant neseniai iš akmenų ir metalo konstrukcijų sumontuotos tvoros. Nuolat buvo baiminamasi, kad nulaužtos storos šakos, krisdamos iš didelio aukščio, galėjo sulankstyti metalines tvoros konstrukcijas. Pučiant stipresniam vėjui, ekskursijų dalyviams būdavo po Tumų sodybvietę net nesaugu vaikščioti, nes nudžiūvusios šakos lūžinėdavo ir krisdavo žemyn, galėdamos sužaloti žmones.
Lietuvių literatūros klasiko kanauninko Juozo Tumo-Vaižganto paminklą ir Tumų sodybos vietą Malaišių kaime supa išlakūs, aukštaūgiai medžiai. Šio krašto senoliai mena, kad ąžuoliuką, klevus, uosiukus, liepaites toje vietoje pasodino Kunigiškių kanauninko Juozo Tumo-Vaižganto pradžios mokyklos moksleiviai kartu su mokytoju Juozu Jokšu 1933-iųjų balandžio mėnesį, kai visus pasiekė skaudi žinia apie rašytojo mirtį… Medžiai per dešimtmečius išaugo, išbujojo ir…pradėjo kelti kai kurias problemas. Viena didžiulio ąžuolo šaka grėsmingai pasviro tiesiog virš Vaižganto biusto ir vėtros metu galėjo lūžti, krisdama apgadinti paminklą. Pro nusvirusias liepų, klevų, uosių šakas iš toliau jau sunkiai matydavosi paminklas, o stipresnio vėjo palaužtos šakos krisdavo ant neseniai iš akmenų ir metalo konstrukcijų sumontuotos tvoros. Nuolat buvo baiminamasi, kad nulaužtos storos šakos, krisdamos iš didelio aukščio, galėjo sulankstyti metalines tvoros konstrukcijas. Pučiant stipresniam vėjui, ekskursijų dalyviams būdavo po Tumų sodybvietę net nesaugu vaikščioti, nes nudžiūvusios šakos lūžinėdavo ir krisdavo žemyn, galėdamos sužaloti žmones.
Vaižganto gimtinės tvarkytojai laikas nuo laiko, kol pasiekdavo, mažesnes medžių šakas apgenėdavo. Tačiau būtinai reikėjo apgenėti visų buvusią Tumų sodybvietę juosiančių aukštaūgių medžių sausas ar pavojingai nukarusias virš Vaižganto paminklo šakas. Ir, svarbiausia, reikėjo atlikti šiuos darbus profesionaliai, kvalifikuotai, nesužalojant medžių, nesugadinant tvoros ir paminklo. Labdaringai medžius Malaišiuose apgenėti sutiko Svėdasų girininkijos darbuotojai. Labai palankiai į tokią akciją pasižiūrėjo Anykščių miškų urėdijos urėdas, Lietuvai pagražinti draugijos Anykščių skyriaus pirmininkas Sigitas Kinderis, pritaręs, kad miškininkai padirbėtų ir Vaižganto gimtinėje.
Gegužės 20-osios rytmetį Malaišiuose suburzgė motoriniai pjūklai, čia pradėjo darbuotis Svėdasų girininkijos girininkas Donatas Tuska, girininko pavaduotojas Osvaldas Rudokas, miško darbininkai Steponas Bublys, Nijolė Juškaitė, mielai sutiko patalkinti ir svėdasiškis Vaidas Garunkštis. Atskubėjo į talką ir patsai Svėdasų seniūnijos seniūnas Valentinas Neniškis, seniūnijos vairuotojas-ūkvedys Petras Šukys, pagal viešųjų darbų programą laikinai įdarbinti Birutė Karužienė ir Šarūnas Šironas. Per keletą valandų buvo ne tiktai rūpestingai ir tvarkingai apgenėti medžiai, bet ir dažais užteptos medžių nuo pjovimo atsiradę medžių žaizdos, nukritę šakos surinktos ir išvežtos, netgi smulkiausios šakelės išgrėbtos.
Talkininkams miškininkams teko labai sudėtinga užduotis-nupjauti nudžiūvusias medžių šakas dideliame aukštyje ir jas nuleisti žemyn taip, kad šios nesudaužytų paminklo, nesulaužytų tvoros. Kruopščiai, rūpestingai ir profesionaliai tai padarė įsiropštęs į aukščiausius medžius pats girininkas Donatas Tuska, padedant kitiems pagalbininkams.
Po nuoširdžios talkos Vaižganto gimtinė prašviesėjo, tapo dar gražesnė, patrauklesnė. O medžių šakos jau nebekelia pavojaus nei žmonėms, nei paminklui ar Tumų sodybvietės tvorai.
Balandžio mėnesį svėdasiškiai, kunigiškiečiai ir vaitkūniečiai talkos metu sutvarkė Tumų sodybvietės ir etnografinio Malaišių kaimo aplinką, apgenėjo 120 liepaičių, sodintų Vaižganto 120-ojo gimtadienio proga, šakas.
Rugsėjo pabaigoje čia bus organizuotas tradicinis renginys- „Vaižgantinės”, kurių metu ketinama paminėti ir senos sėlių vietovės- Malaišių- 755-ąsias metines.
Vaižganto gimtinės tvarkytojai nuoširdžiai dėkoja Svėdasų girininkijos darbuotojams ir Anykščių urėdijos vadovams už parodytą sveikintiną iniciatyvą apgenėti aukštaūgių medžių šakas.
