Pasibaigus bendrajam priėmimui į Lietuvos aukštąsias mokyklas paaiškėjo, kad į valstybės finansuojamas vietas įstojo studentai surinkę vos 2,2 balų iš 21 galimų. Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (LSAS) atkreipia dėmesį, jog situacija, kai aukštosios mokyklos bet kokia kaina konkuruoja dėl didesnio „krepšelių” kiekio pagrindžia nuogąstavimus, jog aukštojo mokslo reformos tikslai – skatinti aukštąsias mokyklas konkuruoti dėl geriausių abiturientų keliant studijų kokybę, keisti studentų pasiskirstymą tarp švietimo sistemos sektorių – ir šiemet liko nepasiekti.
Pasibaigus bendrajam priėmimui į Lietuvos aukštąsias mokyklas paaiškėjo, kad į valstybės finansuojamas vietas įstojo studentai surinkę vos 2,2 balų iš 21 galimų. Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (LSAS) atkreipia dėmesį, jog situacija, kai aukštosios mokyklos bet kokia kaina konkuruoja dėl didesnio „krepšelių” kiekio pagrindžia nuogąstavimus, jog aukštojo mokslo reformos tikslai – skatinti aukštąsias mokyklas konkuruoti dėl geriausių abiturientų keliant studijų kokybę, keisti studentų pasiskirstymą tarp švietimo sistemos sektorių – ir šiemet liko nepasiekti.
„Situacija, kai į aukštųjų mokyklų studijas priimami net minimalaus balų skaičiaus nesurenkantys studentai kelia abejonių dėl reformos metu užsibrėžtų tikslų įgyvendinimo. Jau antrus metus iš eilės konkurencija tarp aukštųjų mokyklų vyksta tik dėl didesnio priimtų studentų skaičiaus, neįvertinant ar priimami asmenys turi pakankamai gabumų studijuoti aukštosiose mokyklose. Labiausiai dėl to nukenčia gabūs studentai, nes studijos yra orientuojamos į vidutinius gebėjimus turinčius asmenis”, – teigia LSAS prezidentas Arūnas Mark.
Pasak LSAS prezidento, tokie atvejai būtų pateisinami, jei Lietuvos aukštosiose mokyklose būtų įprasta išlaikyti griežtą kokybės kartelę, studijų metu atsisakant reikiamo studijų lygio nepasiekusių studentų, kaip yra daugelyje Europos šalių. Tačiau siekiant išlaikyti gautą finansavimą dauguma Lietuvos aukštųjų mokyklų nėra linkusios nepriimti mažą žinių bagažą turinčių abiturientų arba studijų laikotarpiu išbraukti prastai studijuojančius studentus.
LSAS primena, jog praėjusiais metais įvesta nauja valstybės finansavimo studijoms sistema, kuomet buvo suvienodinti stojimo reikalavimai skirtingų krypčių studijų programoms ir aukštosioms mokykloms. Dėl reikalavimų suvienodinimų, pernai neįstojo gabūs studentai, o mokamose ir valstybės finansuojamose studijų vietose galėjo studijuoti studentai gavę ir 1,6 iš 21 galimų balų.
„Daugiau dėmesio turėtų būti skiriama profesinio ir kolegijų sektoriaus plėtojimui, šiuose sektoriuose turėtų būti didinamas ir stojančiųjų skaičius. Lietuva viena iš nedaugelio Europos valstybių, kurioje absoliuti dauguma studentų stoja į universitetus. Išsivysčiusiose valstybėse daugiausiai studentų studijuoja profesinėse mokyklose ir kolegijose, o patys gabiausi ir motyvuoti, trečdalis visų studentų – universitetuose” , – sako A.Mark.
LSAS atkreipia dėmesį, jog po praėjusių metų priėmimų, kai į aukštąsias mokyklas įstojo studentai su 1,6 stojamaisiais balais LSAS siūlė aukštosioms mokykloms įvesti minimalų stojamąjį balą, tačiau toks balas taikomas tik vienoje aukštojoje mokykloje.
Lietuvos studentų atstovybių sąjungos pranešimas spaudai
