Anykščiuose., prie užtvankos, vienas žvejas mėgėjas samteliu nuo betoninių užtvankos sienų sėmė vėžius.
Ne iš karto supratau, ką daro per turėklus persisvėręs ir kažką samteliu nuo betoninių užtvankos sienų graibantis žmogus. Tik pažvelgęs į pusę kibirėlio knibždančių vėžių, supratau, kad šitaip jis gaudo vėžius. „Anykščiuose gyvenu ir žvejoju jau du dešimtmečiai, bet šitaip vėžius gaudau pirmą kartą, – teigė žvejas. – anksčiau jų nebuvo, vadinasi upėj vanduo švarus“.
Šiek tiek persisvėrus per turėklus, pamatyti vėžius pavyko ir man. Tiesa, jie nedideli, bet, matyt, valgomi.