Vidutinis lietuvis pernai suvartojo 0,7 litro daugiau alkoholio

Vienas 15 metų ir vyresnis Lietuvos  gyventojas pernai suvartojo vidutiniškai 12,1 litro absoliutaus alkoholio – 0,7 litro daugiau nei 2020 metais, išankstinius duomenis pranešė Statistikos departamentas.

Šalies mažmeninėje prekyboje ir maitinimo įmonėse pernai parduota 3,3 mln. dekalitrų degtinės, viskio, brendžio ir kitų spiritinių gėrimų  – 11,8 proc. daugiau, vyno ir fermentuotų gėrimų – 4,7 mln. dekalitrų, – 14,2 proc. daugiau. Kaip ir kasmet, daugiausia parduota alaus – 21,9 mln. dekalitrų, arba 1,3 proc. mažiau nei 2020 metais. 

Alkoholinių gėrimų mažmeninės kainos per metus padidėjo 0,4 proc. Labiausiai pabrango vaisių vynas – 5,3 proc., importinis alus – 4 proc., stiprūs likeriai – 1,8, vermutas – 1,5, trauktinės – 0,7, o brendis atpigo 0,8 proc., importinė degtinė – 0,6 proc.

2021 metais šalyje pagaminta 0,967 mln. dekalitrų spiritinių alkoholinių gėrimų (perskaičiuotų į absoliutų alkoholį) – 15,2 proc. daugiau nei užpernai.

9,1 proc. didėjo vynuogių vyno ir vermuto gamyba (0,749 mln. dekalitrų), 9,3 proc. – fermentuotų gėrimų (4,6 mln. dekalitrų), iš jų sidro pagaminta 25,7 proc. daugiau, putojančių fermentuotų gėrimų – 13,2 proc., tuo metu neputojančių gėrimų – 12,8 proc. mažiau, vaisių ir uogų vyno – 16,6 proc. mažiau. 

Daugiausia pagaminta alaus – 33,6 mln. dekalitrų, jo gamyba per metus padidėjo 5 proc.

Pernai labiausiai išaugo alaus importas ir eksportas – atitinkamai 11 ir 4,7 proc., taip pat vyno – atitinkamai 4,3 ir 5,7 proc. Spiritinių gėrimų importas padidėjo 3,1 proc., eksportas – 1,4 proc., fermentuotų gėrimų – atitinkamai 19 proc. ir 11,7 proc.

Per metus augo alkoholinių gėrimų, perskaičiuotų į absoliutų (100 proc.) alkoholį, gamyba, importas, eksportas ir pardavimas. 

Alkoholio vartojimo pasekmės: daugėjo mirčių, bet mažėjo nusikaltimų ir avarijų 

Higienos instituto duomenimis, pernai bent viena tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusi diagnozė buvo nustatyta 23,7 tūkst. asmenų, 100 tūkst. gyventojų teko 846 sergantieji (2020 metais – 845): alkoholinė priklausomybė (598,7 atvejo 100 tūkst. gyventojų), alkoholio toksinis poveikis (130,5 atvejo, 6,5 proc. mažiau nei užpernai) ir alkoholinė psichozė (79,9 atvejo, 6,3 proc. mažiau).

Alkoholio sukeltos polineuropatijos atvejų pernai padaugėjo 10,6 proc., alkoholinės kepenų ligos – 9,1 proc., nervų sistemos degeneracijos – 5 proc.

30–39 metų vyrų ligotumas tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusiomis ligomis buvo didžiausias ir 3,4 karto viršijo moterų rodiklį.

Tačiau 2020–2021 metų duomenys dėl COVID-19 pandemijos turėtų būti vertinami atsargiai: dėl planinių paslaugų ribojimo bei gyventojų sumažėjusio lankymosi sveikatos įstaigose buvo užregistruota mažiau ligų nei prieš pandemiją (2019 metais).

Higienos instituto duomenimis, pernai 678 žmonės mirė dėl tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusių ligų – 80 daugiau negu 2020 metais. Dažniausios tokios ligos buvo alkoholinė kepenų liga (51 proc.), atsitiktinis apsinuodijimas alkoholiu (20,5 proc.) ir alkoholinė kardiomiopatija (10,6 proc.).

Vyrų mirtingumas dėl šių ligų 3,4 karto viršijo moterų. 

Informatikos ir ryšių departamento duomenimis, 33,3 proc. (9,4 tūkst.) ištirtų nusikalstamų veikų pernai padarė neblaivūs asmenys – 16,9 proc. mažiau nei 2020-aisiais.

Policijos departamento duomenimis, kas dvyliktą užregistruotą kelių eismo įvykį sukėlė neblaivus asmuo – iš viso užregistruoti 334 tokie įvykiai  (2020 metais – 388), juose žuvo 46 ir buvo sužeisti 499 žmonės.

Be to, dėl neblaivių vairuotojų sukeltų avarijų pernai žuvo 23 ir buvo sužeista 219 žmonių.

Neblaivių asmenų sukeltų avarijų pernai sumažėjo 13,9 proc., o neblaivių vairuotojų sukeltų eismo įvykių – 26,7 proc.

Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis, dėl nelaimingų atsitikimų darbe pernai žuvo 48 žmonės, iš jų 10 buvo neblaivūs (2020 metais  – atitinkamai 34 ir 2).