Vienintelis kaimo sentikis: „Pamažu tolstu nuo senojo tikėjimo tradicijų“

Girelė kadaise buvo Lietuvos sentikių Pomoro bažnyčios Girelės bendruomenės centras. 1947 m. Girelės sentikių bendruomenė turėjo apie 750 tikinčiųjų. Šiuo metu šiame kaime iš senųjų sentikių belikęs vienintelis vietinis gyventojas – priešais cerkvę gyvenantis Anatolijus Grigorjevas prisipažįsta, kad ir jis jau tolsta nuo senųjų sentikių tradicijų. „Aš juk Lietuvoje gimęs, ilgą laiką visur – tarp lietuvių. Ir skaitau, ir rašau lietuviškai. Rusų kalbą baigiu pamiršti“, – pasakojo Anatolijus.

});

Tradicijos – griežtos

„Brolis Ivanas jau buvo ilgus metus neatlikęs išpažinties, kažkiek nutolęs nuo Dievo, nes irgi, kaip ir aš, nelankė nuolat bažnyčios. Jam mirus, „pakavojom“ be nieko. Mat pagal sentikių tradicijas yra taip: turi nuolat lankytis bažnyčioje ir eiti išpažinties, tada šventikas atliks tradicines apeigas per laidotuves, pasimels už konkretų asmenį. Ukmergės sentikių religinės bendruomenės pirmininkas griežtai laikosi tradicijų ir jų nepažeidžia, nevažiuoja pas mirusįjį, jei nematė jo cerkvėje per mišias. Labai svarbi yra išpažintis“, – prisiminė tvirtas ir nekeičiamas sentikių tradicijas Anatolijus Grigorjevas.

Vaikystė – didelėje šeimoje

Anatolijus gimė Girelės kaime, bet kiek tolėliau nuo dabartinės sodybos. „Kai jau pastatė šį namą, tada persikėlėm. Mūsų šeimoje buvo šeši vaikai. Iš jų du buvo dvynukai. Keturi jau atgulė amžino poilsio kaimo kapinaitėse, tėvai taip pat ten palaidoti. Likom dviese su sese Tatjana, kuri Vilniuje gyvena, bet neretai mane aplanko“, – pasakojo pašnekovas.
Paprašytas prisiminti tėvų kasdienybę, pašnekovas papasakojo apie tėvus Danylą ir Aną, kurie gana sunkiai vertėsi, bet buvo labai darbštūs: „Tėvas visur dirbdavo: ir brigadoj, ir prie lauko darbų. Girelės kaime buvo dvi fermos. Dirbdavom ir mes, vaikai. Kolūkin eidavom, kapeiką užsidirbdavom. Po 2 ha linų rankom nuraudavom, nes nebuvo rovimo mašinų. Kuokštus padarydavom, sustatydavom, tada suveždavo į klojimus, o žiemą kuldavo. Tėvai visada laikė po tris kiaules, tris aveles. Aveles turėjom ir mėsai, ir vilnai. Mama iš vilnos kojinių visiems primegzdavo. Tiesa, sovietiniais laikais buvo ir apribojimų: leisdavo laikyti...

Šis turinys yra matomas tik registruotiems anyksta.lt vartotojams, įsigijus portalo naujienų prenumeratą.
Portalo anyksta.lt naujienų prenumeratą galite įsigyti čia.

Jau esate prisiregistravęs? Prisijunkite: