Išpildyk vaiko svajonę turėti šeimą. Globėjų (rūpintojų) ir įtėvių mokymas ir konsultavimas Anykščiuose. Anykščių rajono socialinių paslaugų centras (Šaltupio g. 11, Anykščiai. Tel.: 8 381 5 20 79).

Ar dalyvausite balandžio 23 dieną naujo Seimo nario rinkimuose Anykščių-Panevėžio apygardoje?

Orai

Naktį +1
Dieną +3

Dienos anekdotas

Kada vyras nesugeba mylėti moters, tada jis pradeda mylėti viską iš eilės: tėvynę, partiją, cepelinus...

Komentaras

... :„bebejo normalioje praktikoje tarybos narys to negalėtų daryti ir būtų aiškinamasi dėl interesų konflikto, bet aišku dar jai iki politikės laipsnio labai toli gal ir nieko tokio nes manau turistas varydamas šį lankstinuką net nenutuoks kad ji tarybos narė ar pan.“

Skaityti komentarus (1)
2012-12-29

Antanas Mockus – gyvoji Kolumbijos ir Anykščių jungtis

Antanas ir Adriana Mockai mielai pozavo prie A. Baranausko klėtelės. Buvęs Bogotos meras, pretendentas į Kolumbijos prezidentus Antanas Mockus, vadinamas politikos Salvadoru Dali, sakė, kad į Lietuvą vertėjo atvažiuoti vien dėl to, kad pastovėtų prie protėvių kapų Anykščiuose, Puntuko ir ant Palangos smėlio. Skaityti daugiau...
2012-11-30

Tomas Ladiga – tarpininkas tarp gauto ir dalinamo

Profesorius Tomas Ladiga  su šeima (iš kairės): žmona Milda, vaikai Jurgis, Julija ir Ieva. Kauno valstybinio muzikinio teatro solistas, Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijos dainavimo katedros vedėjas, profesorius Tomas Ladiga - dažnas svečias Anykščiuose: čia jo gyventa, mokytasi, gyvena giminės, apsistojęs vyriausias sūnus Jurgis; čia tebesklando pareigas Tėvynei nuolat primenanti, patriotinius jausmus žadinanti senelio, legendinio generolo, gyvenusio vos 47-erius metus, nužudyto Rusijos Sol Ilecko kalėjime, ir nežinia kur palaidoto Kazio Ladigos dvasia. Skaityti daugiau...
2012-10-20

Baranausko pavardė vėl garsina Anykščių kraštą

Baranauskų šeima 1960 metais, G. Baranausko pastebėjimu, kai „šeima jau tvirtai įsikūrė Anykščiuose“. Nuotraukoje užfiksuoti (apačioje iš kairės) Rozalija ir Jonas, (viršuje iš kairės) Gediminas ir Regina Baranauskai. R. Baranauskaitė dirbo teisėja ir adv Šis Baranauskas - ne poetas ar vyskupas, o jaunas istorikas Tomas Baranauskas. Dėl jo propaguojamų idėjų apie karaliaus Mindaugo Vorutos pilies vietą Anykščiuose, o ypač dėl idėjos apie Mindaugo dvarą Palatavyje „lūžta istorikų ietys“. „Anykšta“ pateikia interviu su šiuo Anykščius aukštinančiu istoriku. Skaityti daugiau...
2012-10-06

Vytautas V. Landsbergis: „Atsitiktinumų nebūna“

Vilniuje gimęs rašytojas, režisierius ir dainininkas Vytautas V.Landsbergis Anykščiuose yra įsigijęs namą ir sako, kad Anykščiai jį įkvepia kūrybai. Projektas „Garsiosios anykštėnų giminės“ tęsiasi. Šį sykį pristatome vienos garsiausių Lietuvos giminių atstovą – poetą, publicistą, prozininką, režisierių ir aktorių Vytautą V.Landsbergį.
V.V.Landsbergio mamai pianistei, profesorei Gražinai Ručytei–Landsbergienei Anykščiai yra gimtas miestas.
Mintimis, kas V.V. Landsbergiui yra Anykščiai ir ką apie juos prisimena iš vaikystės, rašytojas ir režisierius pasidalino su „Anykštos“ skaitytojais. Skaityti daugiau...
2012-09-15

Pilavos bajoras tapo juvelyru

Bajoro Petro Buterlevičiaus kambaryje kabo vėliava su Pilavos herbu. „Drįstu teigti, kad visi Lietuvoje gyvenantys Buterlevičiai yra giminės“, - sako Anykščiuose kukliame daugiabučio bute gyvenantis bajoras, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Anykščių posto stebėtojas, juvelyras Petras Buterlevičius. Jis trejus metus rausėsi archyvuose, kad įrodytų savo bajorišką kilmę, apie kurią vaikystėje girdėjo iš Anapilin iškeliaujančio tėvo... Skaityti daugiau...
2012-09-12

Svėdasų miestelio seniūnų dinastija

Svėdasų seniūno Valentino Neniškio rankose 1930 m. pagamintos kanklės. Tiesa, jomis skambina ne seniūnas, o jo garbaus amžiaus tėvas Bronius Neniškis. Beje, seniūnas groja lūpine armonikėlė... Svėdasų miestelio inteligentai – taip būtų galima trumpai apibūdinti seniūno Valentino Neniškio giminę. Senelis - taip pat buvęs seniūnas, teta – farmacininkė, dėdė – mokytojas, domėjęsis ir rinkęs tautosaką, tėvas – muzikantas, o ir pats Valentinas „draugauja“ su medžiu, jo iniciatyva 2003 m. buvo parengtas ir įteisintas Svėdasų herbas, sukurta miestelio vėliava, Svėdasų himnas...
Tik pasakoti apie savo giminę seniūnas nelabai linkęs. „Juk yra žymiai garsesnių ir įdomesnių šeimų“, - kuklinasi V. Neniškis. Po truputėlį vartydami senus nuotraukų albumus dėliojame giminės istoriją... Skaityti daugiau...
2012-08-04

Anykštėno protėviai kovėsi Žalgiryje

Artūro Šajevičiaus rankose – 1936 m. išleista „Lenkų kavalerijos taktikos istorija”. Anykštėnas paveldėjo seną biblioteką. Knygos – daugiausiai lenkų kalba, išleistos XIX amžiuje. Kai kurios – su prosenelio  dvarininko Konstantino Klimčicko autografais. Anykštėnas Artūras Šajevičius pasakoja, jog jo mamos Halinos Klimčickaitės giminės pradžia Sankt Peterburgo archyvo dokumentuose datuojama 1500 metais. Anykštėno anūkai yra 11-oji žinomo giminės pradininko Samuilo Klimčicko karta. Šios giminės šakos susipynusios su garsiųjų Dabužinskų ir Astikų giminėmis, viena iš giminės merginų buvo susituokusi su Francu Erdmanu – įsūnytuoju Janušo Radvilos broliu.
Giminės, draugavusios su Oginskiais, Pacais ir kitomis garsiomis giminėmis, o dvaras nuo žemės paviršiaus buvo nušluotas prieš pat nepriklausomybę. Skaityti daugiau...
2012-07-21

Kelias į Sibirą sujungė kaimynų šeimas

Irena ir Balys Meldaikiai vasaras leidžia ir naujam gyvenimui po truputį kelia prosenelių dvarą. Daugiau nei dešimt metų motina nerodė atžaloms dvaro, itin brangių vietų, kurios girdėjo vaikų klegesį ir matė ašaras, riedančias skruostais, kai bedūkdamas nusibrozdindavai kelį... Nerodė, nes buvo skaudu matyti, kaip okupantų valdžia suniokojo Sedeikių (Andrioniškio sen.) dvarą. Skaityti daugiau...
2012-07-10

Pranciškų Balčiūną ir jo giminę užgrūdino tremtis

Žaidelių kolūkio bitininkas Pranciškus Balčiūnas. Nuotrauka iš žurnalo „Mūsų sodai“,1984 m., Nr.9 „Balčiūnai tai gyvenę ir augę penkios iš eilės giminių kartos Panevėžio apskrityje, Troškūnų valsčiuje, Purvinų kaime. Dabar ta vietovė priklauso Anykščių rajonui. Pradedant mano proseneliu, penkiose iš eilės kartose vis atsirasdavo asmenų, kurie turėjo, žinoma, ne savo noru, pabraidyti po Sibiro taigą“, - apie savo garsią giminę „Anykštai“ rašė Eglė Kesylienė.
Birželio pabaigoje Vilniuje, Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse, buvo pristatyta knyga apie pažangų ūkininką, politinį kalinį, tremtinį Pranciškų Balčiūną ir jo šeimą „Pranciškus Balčiūnas ir jo šeima“. Skaityti daugiau...