Vis dėlto realybėje ne viskas taip paprasta kaip atrodo. Kad vazone auginta eglutė ar kėnis prigytų, jiems reikia skirti daugiau dėmesio nei nukirstam medžiui. Negana to, ar medelis prigis ir sėkmingai augs dirvoje, priklauso ir nuo to, kaip jis buvo augintas iki jums jį įsigyjant.

Tad jeigu svarstote Kalėdoms pirkti vazone augintą eglę ar kėnį, šiame straipsnyje sužinosite, kaip išsirinkti sveiką medelį, kokios priežiūros jam reikia ir kodėl šis pasirinkimas ne visada yra tvarus.

Ar eglutė vazone yra gamtai draugiškas pasirinkimas?

Žmonės galvoja, kad pasirinkę kėnį ar eglę vazone, jie prisideda prie gamtos išsaugojimo, nes medelis nebuvo nukirstas ir paimtas iš miško. Bet jie dažnai pamiršta, kad tvarumas nesibaigia tik tuo, ką pasipuoš per šventes; jis priklauso ir nuo to, kokį sprendimą priimsite po švenčių.

Jeigu eglutę persodinsite, ji sėkmingai prigis ir daugelį metų augs natūralioje terpėje. Tokį pasirinkimą išties galima vadinti tvariu. Bet jeigu dėl netinkamų sąlygų medis žus netrukus po Kalėdų ir kaip nereikalinga atlieka nukeliaus į sąvartyną, jo poveikis aplinkai nebus draugiškas.

Pagrindinis vazone augintos eglutės privalumas – išsaugota šaknų sistema. Skirtingai nei nukirsta eglė, toks medis išlieka gyvas. Vadinasi, jis ilgiau išbus gražus, todėl šventėms jį pasipuošti galima anksčiau. Bet prieš renkantis eglutę arba kėnį vazone, turėtumėte atsakyti sau į klausimą: ką su nupuoštu medeliu darysite toliau? Ar planuojate jį persodinti? Gyvas medis reikalauja daugiau priežiūros. Jį reikia reguliariai laistyti, saugoti nuo šilumos, palaipsniui pratinti prie temperatūros pokyčių ir laiku persodinti.

Beje, toli gražu ne visi žino, kad net ir nukirstos eglutės nėra atliekos. Jas galima perdirbti – susmulkinti į medžio drožles, paversti kompostu ar panaudoti kaip biokurą. Todėl ir eglutė vazone, ir nukirsta gali tapti atsakingu pasirinkimu, jeigu po švenčių jos perduodamos perdirbti.

Ar visos eglutės vazonuose tinkamos persodinti?

Būna, kad žmogus nusiperka kalėdinį medelį vazone ir jį persodinęs stebisi, kad medelis neprigijo. Atkreipkite dėmesį, kad galima rasti dviejų tipų eglutes:

• vazonuose augintos nuo pat ūglių;

• prieš pardavimą iškastas iš dirvos ir persodintas į vazoną.

Pirmuoju atveju medelio šaknų sistema palaipsniui prisitaiko augti vazone, todėl jis turi daugiau šansų prigyti lauke. Antru atveju dalis šaknų pažeidžiama, dėl to tikimybė medeliui prigyti ženkliai sumažėja. Prieš perkant verta pasidomėti, kaip eglutė buvo auginta.

Vazonuose parduodami spygliuočiai paprastai siekia iki 1,5 metro aukščio. Tai nėra atsitiktinumas. Tiesiog kuo didesnis medis, tuo didesnė jo šaknų sistema. Norint ją išsaugoti, reikėtų gerokai didesnio indo, kuris būtų sunkus ir užimtų daug vietos. Dėl šių priežasčių vazonuose dažniausiai parduodami jaunesni ir kompaktiškesni medeliai, kurių sveiką šaknų sistemą lengviau išlaikyti.

Kaip išsirinkti sveiką eglutę vazone?

Perkant eglutę vazone verta atkreipti dėmesį ne tik į jos formą, bet ir į būklę. Sveikas medelis paprastai pasižymi:

• sodriai žalia spyglių spalva;

• elastingomis šakelėmis;

• tvirtai besilaikančiais spygliais;

• drėgna, bet neįmirkusia žeme inde;

• medeliui proporcingu vazono dydžiu.

Jeigu eglutės spygliai byra vos palietus šakeles, o inde žemė visiškai išdžiūvusi ar permirkusi, toks augalas jau gali būti patyręs stresą ir jo šansai prigyti dirvoje sumažėja.

Renkantis kėnį vazone verta atkreipti dėmesį, ar jo spygliai sodriai žali ir elastingi, ar tvirtai laikosi. Skirtingai nei eglės, kėnio spygliai taip greitai nenubyra, todėl gausus jų byrėjimas gali signalizuoti, kad medelis patyrė stresą ir jau pradėjo vysti.

Kokios rūšies eglutę vazone rinktis?

Kaukazinis kėnis vertinamas dėl minkštų, beveik nebyrančių ir platesnių spyglių. Dėl savo dekoratyvios išvaizdos jis yra vienas populiariausių kalėdinių medelių. Tačiau svarbu žinoti, kad kėnis auga lėčiau nei eglė ir geriausiai jaučiasi derlingoje dirvoje ir drėgname jūriniame klimate.

Paprastoji eglė išsiskiria sodriu miško aromatu, yra prisitaikiusi prie lietuviško klimato, todėl lengviau pakelia vietos augimo sąlygas. Dygioji eglė vertinama dėl melsvai sidabrinių spyglių ir dekoratyvios išvaizdos. Serbinę eglę renkasi dėl siauresnės lajos ir atsparumo miesto aplinkai.

Renkantis kalėdinį medelį verta pasvarstyti ne tik apie tai, kaip jis atrodys papuoštas per šventes, bet ir apie tai, kur jis vėliau augs, kiek vietos jam reikės ir ar galėsite užtikrinti tinkamas augimo sąlygas.

Kaip namuose prižiūrėti eglutę vazone?

Vazone auganti eglutė ar kėnis yra gyvas medelis, kuris šiltoje patalpoje pradeda busti iš žiemos ramybės. Planuojantiems pavasarį medelį persodinti, „SilverTree“ specialistai rekomenduoja šildomame kambaryje jo nelaikyti ilgiau kaip 10 dienų. Kuo ilgiau medis būna šilumoje, tuo sunkiau jam prisitaikyti grįžus į lauko sąlygas.

Kad medelis išliktų sveikas, svarbu jam sudaryti kuo palankesnes sąlygas. Šios rekomendacijos galioja tiek eglėms, tiek kėniams vazonuose:

• reguliariai tikrinkite žemės vazone drėgmę;

• neleiskite žemei visiškai išdžiūti;

• laistykite saikingai – permirkusi žemė gali pakenkti šaknims;

• nelaikykite vazono su medeliu arti šilumos šaltinių (radiatorių, židinių, krosnelių);

• medelį laikykite kuo vėsesnėje patalpoje;

• rinkitės LED lemputes, nes jos skleidžia mažiau šilumos.

Ar iš vazono eglutę galima iš karto persodinti į lauką?

Jeigu dirva įšalusi, eglutę, taip pat ir kėnį vazone geriau laikyti vėsioje vietoje iki pavasario, reguliariai medelį laistant. Tam puikiai tinka garažas su langu arba įstiklintas balkonas ar terasa.

Kambario temperatūroje kalėdinio medelio vazone nereikėtų laikyti ilgiau nei 10 dienų. Kambaryje pabuvojęs ir vėliau lauke laikomas kalėdinis medelis itin šaltos žiemos gali neišgyventi. Todėl rekomenduojame jį laikyti 5–10 °C temperatūroje, kaip ir minėjome, tam puikiai tinka garažas ar įstiklintas balkonas.

Dažniausios klaidos perkant eglutę vazone

Norint, kad eglutė sėkmingai augtų, reikėtų vengti kelių klaidų:

• pirkti medelį nepasidomėjus jo kilme, ir tuo kaip jis buvo užaugintas;

• rinktis tik pagal išvaizdą;

• neįvertinti, ar galėsite skirti pakankamai dėmesio jo priežiūrai;

• per ilgai laikyti šiltoje patalpoje;

• pamiršti reguliariai laistyti.

Ar verta rinktis eglutę vazone?

Taip, jeigu po švenčių planuojate medelį persodinti ir galite skirti pakankamai dėmesio jo priežiūrai. Svarbu suprasti, kad tai gyvas augalas, kuriam reikia tinkamų sąlygų ne tik namuose, bet ir persodinus į lauką. Tuomet jie džiugins jus ne tik per Kalėdas, bet ir dar daugelį metų.

The post Kalėdinė eglutė vazone: ar verta pirkti ir ką būtina žinoti appeared first on Anyksta.lt.

Saugomi, įdomūs ir vertingi gamtiniai objektai daug kur matomi ne tik gamtoje, bet ir reklaminiuose bukletuose. Apie gamtos vertybes  žinios akivaizdžiai surandamos vikipedijos ar kitose svetainėse. Bet tenka susidurti su gamtinėm vertybėm, kurios dar nustebina, net šokiruoja. Įsitikiname,  kad žinios apie jas dar turi būti pildomos, nes jau pasenusios. Žinoma, kad atodangos ant upių krantų vadinamos „istorijos metraščiais“, ne istorinių įvykių, bet gamtos reiškinių raidos įrodymais, kuriuos nagrinėja tyrėjai. Ir jei internete, literatūroj yra nurodymų, kad sunku pasiekti, kad neprieinamas kuris nors saugomas (žinome gi tuos bruzgynus abipus upelių) kraštovaizdis, saugomas unikalus medis, tai rudeniop, kai žolės palinksta, o lapija „pabėga“ žemyn nuo šakų, traukia pasiekti sudominusį reiškinį. Šiuo atveju toks patyrinėjimas buvo atliktas ties Vildžiūnų atodanga ant Virintos kairiojo kranto.

Prie Virintos, kairiojo Šventosios upės intako, irgi negreit prieisi dėl užslėptumo. Upelė Virinta (ilgis pagal vienus šaltinius 75, pagal kitus 66 km) turi tokį pavadinimą ir iš ko jis kilęs greit susipranta daugelis – nuo žodžio „virti, verstis, kunkuliuoti“. Prieiname šlaitą link upelės, pradėję apžvalgas nuo Būdragaidžio rezervatui skirto informacinio stendo (o kur informacija, kas suniokojo, ar greitai ARP atnaujins), tai spalio mėnesio grožis džiugina: nukritę klevo lapai sugeria ir atspindi saulės spindulius po šalnos, todėl dabar atitirpęs šerkšnas su lašeliais. Ir tie lašeliai spindi, dargi patys šviečia. Čia pat tvirti ąžuolai, penkiakamienis klevas, šalia praeina loma – įdubęs pailgas žemės paviršius.

Prisiartiname prie Šventosios, čia pat įteka Virinta, kur ji turėtų nustraksėt, nušniokšt link savo upės, o, matom, šioje santakoje abiejų upių ramybę. Ir Šventoji čia rami, lėta, matosi dugnas, plotis tarp krantų apie 50 m.

Aplinkui sugulusi pašalusi žolė, lengva eiti, o jei pasitikėsi bebrų pramintu taku, tai palengvinsi batams ir kojoms ėjimą. Pakrančių gamta dar priešinasi artėjantiems šalčiams, ramiai suklususi ir vis tokia pat raminanti. Virintos žiotys čia 6-7 m pločio, jos dugnas gilesnėje vagoje ir teka ji ramiau. Kitoje Šventosios upės pusėj Vetygalos kaimas, o toliau Abromiškio atodanga. Pagal žemėlapį Virintos santaka yra 12 km nuo Anykščių, o pati Virinta prasideda iš Virintų ežero šiaurės vakarinio galo ir turi daug intakų nuostabiais gražiais pavadinimais: Alanta, Sabala, Pulšis, Loba, Kurklė (kairieji), Karkla, Vastapa, Šventelė, Nevėža, Vaja (dešinieji). Jei šeimoj pavadinama kuri mergaitė Ūlos upės vardu, tai kai kurie šių intakiukų pavadinimų  kviečiasi vardo žmonėms taipogi. Juk  kuo ne gražus vardas Karkla, Vartapa. Bent žinos tokia mergaitė, kad ji ne viena tokia, iš gamtos yra jos vardas. Įdomumo ir palyginimo dėlei apie tokių upių sraunumą, kurį nulemia reljefo peraukštėjimai, tai Vilnios upė rytų Lietuvoje, kuri žemupy laikoma „kalnų upokšniu“ (čia gurgia, šniokščia per rėvas), turi peraukštėjimą nuo aukštupio link žiočių 124,6 m (Vilnios ilgis apie 80 km). Virinta gi nuo aukštupio link žiočių turi peraukštėjimą 111,1 m (Virintos ilgis apie 59-66 km), o jos vandens lygio svyravimų per metus amplitudė vidutiniškai 1,6 m, didžiausia 2,4 m. Palyginimui Vilnios vandens lygis per metus vidutiniškai svyruoja 1,2 m. Reiškia Virinta vidurupyje nėra itin rami ir nedaug skiriasi nuo Vilnios sraunumo. Teko skaityti straipsnį, kad baidarininkai skundžiasi sudėtingesniu plaukimu, tad patartina Virintos upe plaukti gegužės mėn.

Virintos žemupys tęsiasi nuo Kurklių miestelio iki žiočių ir čia randasi Virintos ichtiologinis draustinis (Anykščių regioniniame parke). Tai ta slėpiningoji Vildžiūnų atodanga (geologinis gamtos paveldo objektas nuo 2007 m) yra Virintos žemupyje netoli žiočių. Galima brautis jos dešine pakrante, ką darėme, stebėdamiesi spalio mėnesio gelsvais, dar žalsvais bei prigulusiais žolynais. Kairiuoju krantu galima surasti lengvesnį taką. Vildžiūnų atodanga (2 pav.) blyksteli kairiame Virintos krante savo baltumu, stebėtinu skardžio statumu, netikėtumu, kad čia gali ją tokią vertikaliai krentančią pamatyti, kai pati Virintos upė itin ramiai teka į Šventąją.

2 pav. Vildžiūnų atodanda kairiajame Virintos krante

Atodanga nenustebina kokia nors savo didybe kaip Pučkorių atodanga ant Vilnios kranto, bet ji tokia netikėta ir unikali, nors aukštis tik apie 10 m, o ilgis palei upės vingį apie 50 m. Ir kodėl ji tokia stati be nuobyrinų žymių, kodėl tokia balta su horizontaliais nežymiais rusvais sluoksneliais nuo vidurio link apačios? Pagal logiką ir geomorfologines hidrologines žinias vanduo apačioje turi graužti savo krantus, skardžius, bet čia statumas nenukenčia nuo bangelių pliuškenimo, išlaiko stojišką „charakterį“. Teko susipažinti su geologo A. Uginčiaus tyrimais, kad Vildžiūnų atodanga sudaryta iš susicementavusio smiltainio ir aliuvinio smėlio. Pažistami baidarininkai stebėjosi, kad tokios atodangos Lietuvos upėse dar nematė, o matė tik Latvijoj Gaujos upės baseine.

Na, nepačiupinėjom stačios atodangos nuogulų, nepaėmėm mėginio, bet liko šios vietos raidos mįslė, gal čia išliko koks palaidotas nuogulų pleištas, kuris galėjo po atsitraukusio ledyno iškilti (kai ledo danga nutirpsta, tai išlaisvinto paviršiaus kilimas vadinsi izostaziniu reiškiniu). Tokiu atveju priešledyniniai sluoksniai, jei jie kietos struktūros, atlaiko erozijas, išlieka. Juk kita Anykštijos krašto Šlavės upelio atodanga pasižymi devono laikotarpio sluoksniais, tik dabar nuobyrinų užverstais. Ir sunku žmogaus vaizduotėje sukurti raidos modelį, kaip tokiu atveju paviršiuje atsiveria milijonus metų turintieji geologiniai žemės sluoksniai (3 pav.).

3 pav. Balti sukietėję smėlio sluoksniai statmenai leidžiasi į Virintos srovę

O medžių krituoliai čia nuo abiejų krantų sugriuvę, susipynę lyg siūlo pereiti į kitą krantą ir patyrinėti, bet tai paliekame kitam kartui, kai ateis vasara. Gamtos paslaptys negreit perskaitomos, gal moderniais metodais bus nustatyti kiti geologinės raidos etapai. Dabar užteko vaizdais pasigrožėti, dar kartą norėsis aplankyti. Grįžtant net ir ąžuolų lapai savo forma priminė gelsvas kriaušes, o pušys drovėjosi pablukusių spyglių. Kiek toliau pamatėm ir aukštus kaip pušys beržus. Svyruoja nuo vėjo vienodo aukščio viršūnėmis, vienodo storumo kamienais.

Gamta vis kitokia ir ruduo vis stebina savo unikaliais „viražais“… ir kad stebintų (4 pav.).

4 pav. Slėpininga ir amžina upės tėkmė

Nuotraukos Vidmanto Januškos

The post Kada atsiskleidžia stebinančios Anykštijos gamtinės vertybės. Vildžiūnų atodanga appeared first on Anyksta.lt.

The post Žiemos pasaka appeared first on Anyksta.lt.

Anykščių rajono vicemeras, Turizmo komisijos pirmininkas Dainius Žiogelis tikino, kad Sigučio Obelevičiaus botanikos sodas bus įtrauktas į Anykščių rajono lankytinų objektų sąrašus.

The post Keis Traupio botanikos sodo pavadinimą appeared first on Anyksta.lt.

The post Buvęs meras grybauja appeared first on Anyksta.lt.

Utenos GGAI pareigūnai, išsiaiškinti situaciją nusprendė pamatę, kad „žvejys mėgėjas“ išplaukė su savimi pasiėmęs ne spiningus ar meškeres, o didelį plastikinį kubilą. Nustojęs irkluoti žmogus pradėjo į valtį traukti tinklą.

Grįžusį į krantą Anykščių rajono Mačionių kaimo gyventoją pasveikino aplinkos apsaugos pareigūnas. Dideliame plastikiniame kubile rasti du tinklai (iš viso 150 m) ir juose įsipainioję du karšiai ir du starkiai.

Už neteisėtą žvejybą asmeniui surašytas administracinio nusižengimo protokolas, paimtos neteisėtai sugautos žuvys, tinklai ir valtis.

Pažeidėjas turės atlyginti žuvų ištekliams padarytą žalą – 680 eurų ir sumokėti administracinę baudą nuo 120 iki 300 eurų.

The post Žvejyba Rubikių ežere lapkričio 1-ąją kainavo valtį ir apie 1000 eurų appeared first on Anyksta.lt.

Vakar, spalio 26-ąją, Anykščiuose lankėsi Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė ir Aplinkos ministerijos atstovai. Svečiai ypatingą dėmesį skyrė Šventosios upės užtvankai Anykščiuose, kuri trukdo lašišų migracijai į aukštupį.

Pasak Anykščių rajono vicemero Dainiaus Žiogelio, svečiai atvažiavo turėdami minčių griauti užtvanką, tačiau išvyko supratę, kad griovimas nėra toks jau paprastas. „Užtvanka priklauso valstybei. Savivaldybė negali organizuoti užtvankos griovimo, mes tik, kvailiai, tą užtvanką prižiūrime ir gauname nuo visų pylos” , – aiškino D.Žiogelis.

Pasak jo, Anykščių valdžia svečiam siūlė per pagrindinę lašišų migraciją spalio-gruodžio mėnesiais nuleisti  užtvankos sklendes ir sulyginti arba beveik sulyginti Šventosios upės lygį abejose užtvankos pusėse. „Būtų ir vilkas sotus, ir lašišos praeitų”, – kalbėjo vicemeras.

The post Šalies valdžia rūpinasi lašišomis appeared first on Anyksta.lt.

Anykščių rajono savivaldybė pranešė, kad susitikimo  metu buvo kalbama apie daugiabučių namų renovaciją, su kokiomis problemomis, iššūkiais susiduriama. Vyko diskusija apie vandentvarką rajonuose.

Komiteto nariai kalbėjo apie „žaliąją kryptį”, kokius žingsnius link to planuoja Vyriausybė ir Seimo nariai.

Taip pat vyko diskusija apie upes, jų „išlaisvinimą” nedemontuojant užtvankų.

The post Diskutavo apie „žaliąją kryptį”, upių „išlaisvinimą” appeared first on Anyksta.lt.

„Atkreipiame dėmesį, kad draudimas  lašišų ir šlakių žvejybai galioja nuo spalio 18 d. iki gruodžio 25 d. ir šiuo laikotarpiu mums, aplinkosaugininkams, svarbiausia apsaugoti lašišų ir šlakių neršto ir migracijos vietas nuo brakonierių. Tad sustiprinta šių žuvų žvejybos kontrolė bus vykdoma ir toliau“, – sako Gamtos išteklių apsaugos skyriaus vedėjas Kęstutis Motiekaitis.

Per reidą aplinkosaugininkai patikrino Anykščių r. esančius Kavarsko ir Anykščių žuvitakius. Nustatyta, kad Kavarsko žuvitakis veikia be trikdžių ir žuvys gali laisvai migruoti.

Aplinkosaugininkams, patikrinus Anykščių užtvankoje įrengtą žuvitakį, pastebėta, kad žuvitakis veikė nenustatytu laiku. Taigi aplinkosaugos pareigūnai surašė apžiūros aktą ir bus aiškinamasi, kokios aplinkybės nulėmė, kad šliuzo atidarymas vyko vėlesniu, nei nustatyta laiku. Jei paaiškėtų žuvitakio eksploatuotojų kaltė, jų veiksmai bus įvertinti teisės aktų nustatyta tvarka.

Reido metu Vilniaus gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai atlikę žvejybos kontrolę Ukmergės rajone prie Šventosios ir Siesarties upių, pažeidimų nenustatė.

Utenos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai vykdydami reidą Molėtų ir Anykščių r. prie Šventosios upės, pažeidėjų taip pat neaptiko.

 „Patikrinus Virintos ir Siesarties upių ruožus, kur lašišų ir šlakių žvejyba draudžiama, neteisėtai žvejojančių asmenų nenustatėme. Taip pat neišminti takeliai prie upių atskleidžia, kad norinčių neteisėtai pasipelnyti šiuo metu nėra“,– teigia Utenos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnas Sigitas Latvėnas.

Pasak aplinkosaugininko svarbu nepamiršti, kad tose upės atkarpose, kaip pavyzdžiui nuo Dagios upės žiočių iki Kavarsko užtvankos, kur kitų žuvų žvejyba leistina, draudžiama žvejoti naudojant dirbtinus masalus ar žuvelę.

Aplinkosaugininkams patikrinus upės atkarpoje, nuo Dagios upės žiočių iki Kavarsko tilto, daugiau nei dešimtį žvejojusių asmenų, pažeidimų nenustatyta.  Žvejai turėjo žvejo mėgėjo bilietus ar nemokamą žvejybos teisę ir naudojo leidžiamą  masalą.  

 „Primename, kad pagavus lašišą ar šlakį, gresia administracinė atsakomybė, žvejybos priemonių konfiskavimas ir už neteisėtai sugautą lašišą arba šlakį taikomas 970 € žalos apskaičiavimo bazinis įkainis“, – teigia aplinkosaugininkas.

Kartu ir vairuotojai turėtų žinoti, kad pareigūnai stabdys ir tikrins, ypač tamsiu paros metu, asmenų, įtariamų žvejybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimais, transporto priemones.

Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad nepaklusus teisėtiems aplinkos apsaugos pareigūnų reikalavimams gresia administracinė atsakomybė ir bauda iki 780 eurų.

Upių ruožai, kuriuose mėgėjų žvejyba uždrausta nuo spalio 18 d. iki gruodžio 25 d.

Neris

• nuo kelio Nr. 262 tilto iki Žirmūnų tilto Vilniuje
• nuo Valakupių tilto iki geležinkelio Vilnius–Ignalina tilto
• nuo Buivydžių pėsčiųjų tilto iki Baluošos žiočių

Žeimena

• nuo žiočių iki Lakajos žiočių

Vilnia

• nuo žiočių iki Kenos žiočių

Šventoji

• nuo žiočių iki Dagios žiočių ir nuo Kavarsko užtvankos iki Anykščių užtvankos, išskyrus Kavarsko tvenkinį

Siesartis

• nuo žiočių iki Želvos–Balninkų tilto

Širvinta

• nuo žiočių iki Liukonių tilto

Dubysa

• nuo žiočių iki Kražantės žiočių

Jūra

• nuo žiočių iki Tauragės užtvankos

Minija

• nuo Lankupių iki Salanto žiočių

Veiviržas

• nuo žiočių iki kelio Veiviržėnai–Švėkšna tilto

Šventoji (pajūrio)

• nuo Kopų g. pėsčiųjų tilto iki Luknės žiočių

Akmena–Danė

• nuo Liepų gatvės tęsinio tilto iki Kretingos malūno patvankos

SVARBU! Už neteisėtą lašišų ir šlakių žvejybą:

• naudojant elektros ar ultragarso prietaisus, numatyta baudžiamoji atsakomybė – bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų;
• naudojant draudžiamus žvejybos įrankius ar draudžiamus būdus (išskyrus elektros energiją ir ultragarsą) numatyta bauda iki 300 € su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu;
• pažeidžiant limituotos lašišų ir šlakių žvejybos priemones ir sąlygas, numatyta bauda iki 550 € su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu.
• Už neteisėtai sugautą lašišą arba šlakį taikomas 970 € žalos apskaičiavimo bazinis įkainis. Padarytos žalos gamtinių rezervatų ar ichtiologinių draustinių vandens telkiniuose atlyginimo dydis skaičiuojamas taikant trigubą padarytos žalos žuvims apskaičiavimo bazinį įkainį.

Primename, kad apie draudžiamus įrankius ar kitus neteisėtus žvejybos ar medžioklės būdus galite pranešti telefonu 112 arba AAD Pranešimų priėmimo tarnybos telefonu (8 5) 273 2995.

Aplinkos apsaugos departamento informacija

The post Akcija „Lašiša 2021“: prasidėjus lašišų ir šlakių gaudymo draudimui aplinkosaugininkai atliko reidus Ukmergės ir Anykščių rajonuose appeared first on Anyksta.lt.

Pagrindinis šios kelionės tikslas – apžiūrėti 6-ias teritorijas, kuriose vykdomi gamtotvarkiniai darbai. Trumpai  pristatėme nuo 2015 m. vykdomą projektą „Biologinei įvairovei ypač vertingų atvirų buveinių atkūrimas ir išsaugojimas Natura 2000 teritorijose“, kur Šventosios senvagių hidrografiniame draustinyje pievas šienauja ūkininkai bei ganosi jų prižiūrimos aveles ir ožkos. Tai vienas iš būdų kaip saugomose teritorijose yra vykdomi gamtotvarkiniai darbai. Įdomu buvo pamatyti ir Anykščių miesto teritorijoje, gyvenamojo mikrorajono ribose įsikūrusios retos saugomos rūšies vėjalandės šilagėlės (Pulsatilla patens (L.) Mill.) augimvietę, kuri yra saugoma ne tik Anykščių regioninio parko specialistų, bet ir aktyvių Anykščių miesto bendruomenių pastangomis.

Vėliau vykome į Anykščių šilelio kraštovaizdžio draustinį, kur aptarėme atvirų miško aikštelių bei užliejamų, stepinių pievų svarbą. Apžiūrėjome ten jau nuo 2009 m. vykdomus gamtotvarkinius darbus svarbius ne tik buveinių, bet ir į Lietuvos Raudonąją knygą įrašytų organizmų rūšių išsaugojimui. Juk palankios gyvenimo sąlygos čia kuriamos ir grybams, ir vabzdžiams, ir bestuburiams ir, aišku, augalų bendrijoms. Anykščių šilelyje studentams pristatėme dar vieną ir Vėjalandės šilagėlės (Pulsatilla patents L.) apsaugai kartu su miškininkais tvarkomą teritoriją.

Ir dar trys  teritorijos,  kurias aplankė studentai biologai – skirtos išsaugoti labai retą Lietuvos Raudonosios knygos orchidinių šeimos rūšį – miškinę plikaplaiskę  (Neottianthe cuculata (L.) Schltr.), čia jie išgirdo 3 skirtingas istorijas kaip šią „Retenybę pasisekė išsaugoti“ bendromis saugomų teritorijų specialistų bei vietos gyventojų ir institucijų pastangomis.

Mes nuoširdžiai dėkojame Vilniaus universiteto profesoriui Ernestui Kutorgai, kad jau ne pirmą kartą studentų pažintinėms ekskursijoms pasirenka Anykščių regioninį parką, džiaugiamės Jūsų atvykimu ir tuo, jog  galime prisidėti prie jaunosios kartos ugdymo!

Anykščių regioninio parko vyriausioji specialistė Rasa Gražienė

Anykščių regioninio parko direkcijos informacija

The post Svečiuose – Vilniaus universiteto studentai appeared first on Anyksta.lt.