– Gerbiamas Kęstuti, šiemet sukanka 10 metų, kai buvo atidarytas Medžių lajų takas. Ar šis lankytinas objektas per tą laiką sugebėjo išlaikyti savo populiarumą?

 – Aš manyčiau, kad taip, nes lankytojų daug ir dabar jų pakankamai nemažai turime. Tai – objektas, kuris pritraukia daugiausia lankytojų visos Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijos mastu. Manau, kad mes likome įdomūs.

Vėlgi, reikia atsidėkoti Anykščiams, kad čia labai plačiai išvystyta pažintinė, rekreacinė veikla, todėl dalis to lankytojų srauto, kuris atvažiuoja susipažinti su Anykščiais, patenka ir į Medžių lajų taką. Vadinkime tai visuma, dalimi to įvaizdžio, tos sistemos, kuri traukia lankytojus į Anykščius.

– Bet anksčiau esate minėjęs, kad Medžių lajų tako lankytojų srautai, lyginant su pirmaisiais metais po jo atidarymo, šiek tiek sumažėjo.

 – Natūralus dalykas, kad Medžių lajų tako lankytojų mažėja – jis negali visą laiką būti ant tos bangos, ant pakilimo. Norint pakilimo, reikia kažkokių didelių naujovių. Kol kas didelėms naujovėms variantų nerandame, nes norint kažką padaryti, kaip sakoma, „wow“, reikalingos didelės investicijos.

Kol kas situacija truputį pasikeitė dėl tų investicijų, nes mes patys tikrai tokių pinigėlių neturime ir neuždirbame. Iš Aplinkos ministerijos, iš Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos, finansavimo prioritetai truputį keičiasi. Dabar daugiau dėmesio skiriama nebe rekreacijai, o buveinių, Natura 2000 išsaugojimui. Tas laikas praėjo, kai buvo skiriama daug lėšų rekreacijai ir pažintinei veiklai.

– Kasmet atliekama Medžių lajų tako techninės būklės patikra. Kokie darbai atliekami ir kokia yra šiandieninė tako būklė? Ar reikia jam remonto?

– Remonto reikia turėklų ranktūriams. Tai juos remontuojame savo jėgomis, nes paslauga kainuoja labai brangiai, todėl turėjome viską daryti patys. Antri metai vyksta procesas ir šiais metais mes jį pabaigsime. Perkame paprastojo spygliuočio medieną, meistrai klijuoja detales ir tas detales montuoja ant Medžių lajų tako. Kokiems dešimčiai metų turėklai turėtų tarnauti. Tas remontas mums kainavo 50 tūkst. eurų.

Daugiau viskas lyg ir tvarkoje. Kiekvienais metais vykdoma Medžių lajų tako apžiūra, ji reikalinga, nes pagal galiojančius teisės aktus, tai yra ypatingas statinys.

Apžiūros metu dviem dienoms Medžių lakų takas būna uždarytas lankytojams. Patikrinami tako varžtų užveržimai – jeigu kur nors yra atsileidę, yra priveržiama. Pažiūrima, ar tako ir apžvalgos bokšto konstrukcijos nėra pažeistos korozijos. Metalinių dalių keisti dar neteko, nes korozijos nebuvo, gal kažkur smulkius pažeidimus padažydavo, bet problemų nebuvo.

– Neįgaliųjų keltuvas, kuriuo galima pakilti į Medžių lajų tako apžvalgos bokštą, vis dar neveikia. Kodėl taip ilgai užtruko jo remontas, kada realu, kad jis pradės veikti?

– Matot, problema čia buvo tokia, kad dėl lėšų trūkumo Medžių lajų tako projektavimo bei statybos pradžioje privedė prie to, kad buvo perkamas lietuviškas gaminys. Atsivežti jį iš kitur mes negalėjome, nes buvo per brangu. Dabar ta firma, kuri gamino tą keltuvą, yra bankrutavusi, o keltuvas per tiek laiko susidėvėjo.

Kiekvienais metais atlikus keltuvo inspekciją, yra pareiškiama, kad jis yra nesaugus ir mes jo negalime eksploatuoti.

Dar vienas dalykas – buvo tokia techninė problema. Keltuvai nekyla aukščiau, nei 20 metrų, o  apžvalgos bokštas yra 34 metrų aukščio. Todėl buvo keletas tų keltuvų sudėta, kad keliais etapais užkylama beveik iki viršaus.

Dabar ieškome variantų, kaip keltuvą būtų galima paremontuoti. Mūsų sąlygomis būtų geriausia ne keltuvas, bet liftas. Lankytojas galėtų pats pasikelti, nereikėtų darbuotojo pagalbos. Bet vėlgi, su liftais yra problemos, kurias nežinau, ar mes sugebėsime išspręsti. Reikalinga šildoma šachta. Galvojame apie tokį variantą. Manau, kad iki kitų metų tą problemą turėtume išspręsti.

– Kaip Medžių lajų tako lankytojų srautus pakeitė įvestas privalomas įsigyti bilietas? Ar nėra planų bilietų kainas didinti?

 – Šie sprendimai ne tiek daug priklauso nuo Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijos. Tai centralizuotai daroma iš Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos. Mes tik pateikiame skaičius, kiek kainuoja Medžių lajų tako aptarnavimas, priežiūra ir vadovaujantis formulėmis yra apskaičiuojamas mokestis, kiek turėtų sumokėti lankytojas.

Dabar, kaip žinote, Medžių lajų tako lankytojo bilietas kainuoja 5 eurus. Pernai tas mokestis buvo padidintas 1 euru, nes buvo 4 eurai. Kol kas nebuvo šnekėta, kad bilietus reikėtų branginti.

Palyginus, jei šeima atvyksta į Medžių lajų taką, bilietas nėra labai pigus, bet jei žvelgiant į bendrą situaciją tokiuose bokštuose Europoje, tai pas mus kaina tikrai nedidelė.

Prieš kokius penkerius metus lankiausi Čekijoje, tai pasikelti į tokį bokštą ir praeiti taku kainavo maždaug apie 15 eurų.

– Kokioms reikmėms panaudojami už Medžių lajų taką surinkti nupirktų bilietų pinigai?

– Panaudojami teritorijos tvarkymui, paties Medžių lajų tako išlaikymui. Įsivaizduokite, kad Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcija vienija aštuonis parkus, tai tos lėšos yra perskirstomos svarbiausiems dalykams, svarbiausioms problemoms spręsti ir kituose regioniniuose parkuose.

– Kiek apskritai kainuoja Medžių lajų tako išlaikymas per metus? Kiek šiame objekte darbuotojų?

 – Bendra suma per metus siekia kažkur 70 tūkstančių eurų. Į tą sumą įeina darbuotojų atlyginimai, lėšos, skirtos tako priežiūrai, atnaujinimui.

Šiuo metu Medžių lajų tako komplekse dirba septyni darbuotojai – tiek pat, kiek jų buvo ir anksčiau. Jiems dėl ilgo darbo laiko taikoma suminė darbo apskaita, todėl yra dvi pamainos.

– Kiek verslo subjektų yra įsikūrę šalia Medžių lajų tako? Kaip kito jų skaičius per tą dešimtmetį?

 – Verslo subjektų įsikūrimas šalia Medžių lajų tako yra ribojamas, nes tai yra saugoma teritorija. Tai yra Basų kojų takas, kuris yra numatytas Anykščių regioninio parko planavimo schemoje ir du maitinimo taškai.

Su Anykščių rajono savivaldybe turime tokią idėją, kad vietoje šių laikinų maitinimo taškų galėtų atsirasti šiuolaikiška kavinukė, kuri patenkintų lankytojų poreikius. Iš bėdos buvo padaryti laikini maitinimo taškai, bet toliau nenužygiuota.

Yra suformuotas sklypas, planuojama jį išnuomoti arba parduoti aukcione, nežinau, kaip šį klausimą spręs Nacionalinė žemės tarnyba. Verslininkas, kuriam tai aktualu, parengtų projektą ir pastatytų kavinukę.

– Kokie planuojami  nauji infrastruktūros pokyčiai šalia Medžių lajų tako?

 – Šiuo metu dalyvaujame projekte regyklų įrengimui, tai kai teikėme paraišką, šalia Medžių lajų tako yra suplanuotos savotiškos sūpynės.

– Kaip žadate Medžių lajų taku lankytojus sudominti ateityje?

 – Mes į Anykščių šilelį iš viršaus siūlome pažvelgti keturiais skirtingais metų laikais. Tai – kiti vaizdai, kitokie pojūčiai ir nuotaika.

Medžių lajų takas nėra komercinis objektas. Kažkokių idėjų ir minčių ten kažką vystyti neturime. Takas yra įrankis pažinti gamtai.

The post Neveikiantį keltuvą tikisi pakeisti liftu appeared first on Anyksta.lt.

Kaip skelbiama, šis įrenginys neveikia dėl techninio gedimo.

Kaip prieš keletą metų „Anykštai“ sakė tuometinis Anykščių regioninio parko direkcijos direktorius Kęstutis Šerepka, Lajų takui nupirktas nekokybiškas keltuvas, kadangi geram keltuvui neužteko pinigų.

The post Sugedo Lajų tako neįgaliųjų keltuvas appeared first on Anyksta.lt.

1200 metrų pažintinis takas nuo Storių kelio veda iki aukščiausios Anykščių regioninio parke Storių kalvos (194 metrų), ant kurios buvo įrengtas Struvės trianguliacinio žemės rutulio matavimo punktas. „Kas galėjo pagalvoti, kad šitas atskaitos taškas yra vienas iš įrodymų, kad pasaulis yra apvalus ir kad astronomija veikia. Ir kas galvojo, kad šitas nuostabus kraštas turės tokį tarptautinį objektą. Struvės lankas, pavadintas žymaus geografo, astronomo vardu, suteikia mums globalumo, suvokimo, kur mes esame, nors pasaulyje vis dar yra žmonių, kurie galvoja, kad žemė yra plokščia“, – sveikinimo kalboje dėstė Aplinkos ministras S. Gentvilas.

Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijos direktorės pavaduotojas Kęstutis Šerepka dėkojo Ramunei ir Remigijui Judickams, kurie leido per savo žemę nutiesti pažintinį taką.  „Mums buvo kilęs uždavinys kalvos viršūnę pritaikyti lankymui. Kilo problema – toli nuo vieno kelio, toli nuo kito kelio. Bandėme ieškoti variantų kaip pasiekti kalvą.  Galima ją pasiekti nuo Skiemonių kelio. Bet visur privačios teritorijos, iš tos pusės susitarti su savininkais nepavyko. <…> Labai džiugu, kad Lietuvoje dar gyvena tokie žmonės kaip Ramunė ir Remigijus Judickai. Nesavanaudžiai žmonės, kurie supranta, kad jeigu yra vertybė, ta vertybe reikia pasidalinti su visais“, – kalbėjo K. Šerepka.

Vietos bendruomenės atstovas pasinaudojo proga paprašyti ministro S. Gentvilo išasfaltuoti kelią iki Storių. 

Po atidarymo juostos kirpimo projekto ekspertas Saulius Urbonas paaiškino, kokia buvo Struvės matavimų esmė ir kaip jie atlikti.

„Kaip skruzdėlės bando arbūzą išmatuoti, taip čia ant žemės esantys žmogeliukai bandė išmatuoti žemę. Koks tas žemės lankas ir kaip ji kreivėja. Buvo suprojektuota trikampių grandinė ir daryta segmentais. Matavimai buvo tokie: viena kraštinė pamatuota labai tiksliai, geležiniais strypais, suduriant vieną su kitu tarpus jungiant su padidinamu stiklu ir perkėlinėjami tie strypai, prieš tai gulsčiuku išlyginant visą atkarpą. Kiti trikampiai matuoti kampais ir išskaičiuotas kraštinės ilgis. Plius astronominiai matavimai“, – aiškino ekspertas.

Struvės geodezinis lankas buvo įrengtas 1816–1852 metais tam, kad mokslininkai galėtų nustatyti Žemės formą ir dydį. 2 822 km ilgio trianguliacijos matavimų sistema driekiasi palei 26° Rytų ilgumos dienovidinį nuo Norvegijos Hamerfesto miesto, esančio Arkties vandenyno pakrantėje, iki prie Juodosios jūros esančio Izmailo miesto Ukrainoje. 

Tai didžiausias pasaulyje išmatuotas geodezinis lankas. Jis kerta net dešimt valstybių: Norvegiją, Švediją, Suomiją, Rusiją, Estiją, Latviją, Lietuvą, Baltarusiją, Ukrainą ir Moldovą.

Geodezinio lanko punktuose kampams matuoti statytos medinės piramidės – trianguliacijos bokštai. Kai kurie iš jų būdavo net 50 metrų aukščio. Trianguliacijos grandinę sudaro 258 trikampiai, kurių viršūnės yra įtvirtintos vietovėje geodeziniais ženklais. Dažniausiai punktų centrai buvo įtvirtinti ženklais iš lauko akmenų ir sutvirtinti kalkių skiediniu. Viršuje įmontuotame akmenyje buvo išgręžiama skylė ir pripilama švino.

Geodezinio lanko matavimus Lietuvoje 1816–1821 metais atliko estų kilmės carinės Rusijos kariuomenės karininkas Karolis Teneris. Jam sujungus savo matavimus su Dorpato, dabar – Tartu universiteto profesoriaus Frydricho Georgo Vilhelmo von Struvės trianguliacine grandine, buvo sudaryta pagrindinė trianguliacijos punktų grandinės atkarpa. Vėliau ji buvo tęsiama į Šiaurę bei į Pietus ir pavadinta Struvės vardu.

Nuo 1852 m. iki pat XX a. vidurio, kai atsirado palydoviniai matavimų metodai, šio lanko matavimai taikyti apskaičiuojant Žemės modelius geodezijoje, kartografijoje, astronomijoje ir navigacijoje.

Matavimai buvo labai tikslūs – paklaida tebuvo 3 milimetrai vienam kilometrui.

Storių pažintinis takas suformuotas taip, kad juo keliaujantis galėtų mokytis geografijos, susivokti masteliuose. Žygio pradžioje siūloma išsimatuoti savo žingsnio ir pėdų ilgį. Einant per griovį nutiestais lieptais – vienas jų tiesus, kitas išgaubtas ir juos matuojant, galima suvokti, kokie žemėlapio ir gaublio skirtumai. Pakeliui į Storių kalvą yra ir Lietuva – pagal mastelį iš kaladžių išdėlioti Lietuvos kontūrai su mažymėtais miestais.  

The post Žygis Storių taku padės suprasti, kokia yra Žemė appeared first on Anyksta.lt.

„Tiltas nėra saugus, todėl ir uždarėme“, – sakė K.Šerepka.

Lynų tiltas per Šventosios upę įrengtas 2019 metais.

The post Paaiškėjo, kodėl uždarytas lynų tiltas appeared first on Anyksta.lt.

Projektas svarbus visiems

Anykščių rajono savivaldybės vyriausioji architektė Daiva Gasiūnienė sakė, kad šiuo metu vyksta labai svarbios Anykščių rajonui teritorijos planavimas: „Dabar intensyviai ruošiama Anykščių regioninio parko planavimo schema. Kitaip tariant, tai yra parko ribų ir tvarkymo planai. Anykščių regioninis parkas užima nemažą Anykščių rajono dalį. Tai beveik visas Anykščių miestas, išskyrus pramoninį rajoną. Taip pat visos gražiosios apylinkės Rubikių ežero, Kurklių, Kavarsko link.“
Paklausta, kam šis projektas yra reikalingas, D. Gasiūnienė pasakojo: „Nepaprastai svarbu yra tai, kad šiuo dokumentu planuojama ir reglamentuojama veikla, apimant didžiąją Anykščių miesto dalį ir nemažą rajono dalį, esančią pačiose gražiausiose vietose. Priminsiu, kad Anykščių regioninis parkas įkurtas 1992 metų rugsėjo 24 dieną vertingiausioms gamtos ir kultūros požiūriu šiaurės rytų Aukštaitijos teritorijoms išsaugoti, naudoti ir tvarkyti. Anykščių regioninio parko bendrasis plotas – per 15 tūkst. hektarų. Projektas yra svarbus ir todėl, kad vertinama visuma – gamtos, kultūros paveldas, moreniniai masyvai, raguvos, želdynai, miškai, slėniai, vandens telkiniai, derinamas vyraujantis užstatymas, esama ir planuojama žmonių veikla, poreikiai. Tik viską suderinus, galimas tinkamas šios saugomos teritorijos ir išsaugojimas, ir tvarus, ir darnus plėtimasis. Regioniniame parke yra nemažai draustinių, kuriuose veikla yra daug griežčiau reglamentuojama. Todėl šiandien, kalbant apie rengiamą regioninio parko planavimo schemą, žinia žmonėms apie tai yra itin svarbi, nes tai liečia didelę dalį žmonių veiklų: ūkinę, komercinę veiklas, rekreacinę plėtrą.“
Skatina domėtis projektu

Architektė D. Gasiūnienė gyventojams projektu siūlo domėtis jau dabar.
„Mūsų rajono savivaldybė, kaip viena iš dalyvių, turi teikti informaciją ir skatinti žmones domėtis projektu. Platesnė informacija yra Anykščių regioninio parko direkcijos puslapyje (www.anyksciuparkas.lt). Aš, kaip Anykščių rajono vyriausioji architektė, kreipiuosi į gyventojus, kad jie domėtųsi dabar, o ne po to, kai priartėja projekto pabaiga arba kai galutiniuose planavimo etapuose būna jau per vėlu, nes praleisti prašymų pateikimo terminai, todėl žmonės susiduria su taisyklėmis, kurių ne visada linkę laikytis, o tuomet piktinasi. Mūsų tikslas, kad kuo daugiau žmonių suprastų, kas yra regioninis parkas, kam jis reikalingas bei kokia jam iš to nauda. O nauda tikrai didelė“, – kalbėjo architektė.
D. Gasiūnienės teigimu, dokumentas ruošiamas atestuoti ne vienos srities specialistų: toks dokumentas ruošiamas ilgai, jame daug sudėtinių dalių, jam galioja nustatytos planavimo taisyklės, taip pat yra taisyklės, apibrėžiančios terminus. Tai atsakinga.
„Gali atsitikti ir taip, kad ne visi pageidavimai bus įgyvendinti, pavyzdžiui, jei teritorija yra itin vertinga, raiškus jos reljefas, atsiveria vertingi kraštovaizdžiai, išklotinės, apžvalgos taškai – gali būti, kad nebus planuojamas tikėtinas tos vietos užstatymas“, – sakė D. Gasiūnienė.
„Regioninio parko tvarkymo schemos sprendiniai bus paviešinti, projektas bus pristatytas maždaug gegužės mėnesį. Dabar dar yra renkamos paraiškos, prašymai“, – pasakojo savivaldybės vyriausioji architektė.

Rengiami nauji planai

Anykščių regioninio parko direkcijos direktorius Kęstutis Šerepka paantrino D. Gasiūnienei, kad šiuo metu vyksta planavimo procesas.
„Koreguojamas senas tvarkymo planas, kuris buvo rengtas 2009 metais. Principas labai paprastas – laikas eina, reikia rengti naujus planus. Kai kas jau yra padaryta, kas tame plane buvo numatyta, kai kurios priemonės pasiektos, įgyvendintos. Kažkas nebeaktualu, kažkas nebuvo įgyvendinta. Laikas eina, poreikiai keičiasi. Šiuo metu vyksta atnaujinimas“, – sakė K. Šerepka.
O įvykdyta per trylika metų labai daug: „Beveik visi kultūros paveldo objektai, piliakalniai yra pritaikyti lankymui. Atsirado ir neplanuotų objektų, pavyzdžiui, Medžių lajų takas: jo pirminiame variante nebuvo. Įrengta nemažai stovyklaviečių, sutvarkyta infrastruktūra. Todėl jau reikia numatyti ir tolesnius žingsnius“, – teigė regioninio parko direkcijos direktorius.

Gyventojai pateikia ir neįgyvendinamų pasiūlymų

Paklaustas, kam šio plano reikia, K. Šerepka sakė: „Nauda yra visai mūsų bendruomenei, visuomenei, taip pat ir turistams. Šiame etape labiau nei pirmajame didesnis dėmesys skiriamas saugomoms vertybėms – turimos omenyje biologinės vertybės. Atsirado daug naujų teritorijų, kurias Lietuva Europos Sąjungai yra įsipareigojusi saugoti. Šie dalykai bus pažymimi plane.“
Pasak K. Šerepkos, konkursą yra laimėjusi firma, kuri turi licenciją, gali rengti tokius darbus: „Yra mokslininkų, projektuotojų grupė, jiems situaciją išnagrinėjus, bus pateikti nauji siūlymai, nauji planai. Tai toks naujas planas ateičiai. Didžiausias indėlis yra projektuotojų, kurie visa tai rengia. Dalyvauja ir piliečiai, kurie pateikia siūlymus. Informacija gyventojams yra pateikta mūsų tinklapyje. Projektui artėjant prie pabaigos, vyks antras susitikimas su visuomene: kiekvienas galės ateiti, pabendrauti su projektuotojais, pasiūlyti savo idėjas, užduoti klausimus, pasidomėti, kaip vyksta darbai, ar yra pritarta gyventojų pasiūlymams, išklausyti visus argumentus. Iš visuomenės pasiūlymų yra palyginti daug, o pasiūlymų yra visokių – ir tokių, kurie yra neįgyvendinami“.
Paklaustas, kas finansuoja projektą, K. Šerepka sakė, kad lėšos yra skiriamos LR Vyriausybės ir Valstybės saugomų teritorijų tarnybos. „Kiek tiksliai kainuos projektas, negaliu pasakyti, nes jis apima ne tik Anykščių regioninį parką, bet ir dar kelis Lietuvos regioninius parkus. Anykščių regioninio parko direkcija savų lėšų neskyrė“, – kalbėjo K. Šerepka.

Saugomos zonos turi pridėtinę vertę

Anykščių rajono savivaldybės meras Sigutis Obelevičius sakė, kad planavimo schema periodiškai yra atnaujinama: „Šiuo metu kaip tik tai ir vyksta. Mes su architekte D. Gasiūniene pateikėme pasiūlymų, kad būtų galima regioninį parką išplėsti link Šimonių girios, kur yra biosferos paukščių poligonas: ten galima būtų kažkiek parką plėsti. Planavimo schemoje dabar patvirtinamos zonos, kur viena zona turėtų būti labiau saugoma, kita skirta rekreacijai“.
S. Obelevičius sako, kad, kiek jam pačiam teko matyti šią planavimo schemą, kardinalių teritorijų pakeitimų nėra numatyta, tačiau daug dėmesio skiriama rekreacinėms zonoms, saugomoms teritorijoms.

„Kai kurios savivaldybės prieštarauja dėl šių zonų apsaugos statusų, bet aš su tuo nesutinku, nes saugomos zonos turi pridėtinę vertę, ypač kurorto statuso siekiančioms savivaldybėms. Vargu ar žmogus norės važiuoti į kurortą, kuriame vykdoma kokia nors tarši gamyba. Jis rinksis tokį kurortą, kur yra švarus oras, graži gamta“, – kalbėjo rajono meras.

Sieks apsaugoti teritorijos aplinką

Valstybės saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateikia tokius Anykščių regioninio parko planavimo schemos tikslus:

1. Nustatyti Anykščių regioninio parko ir jo funkcinio prioriteto zonų, įskaičiuojant kultūrinius draustinius ar kultūros paveldo vietoves, ribas, prireikus iš naujo nustatyti arba pakoreguoti esamas šios saugomos teritorijos buferinės apsaugos zonos ribas.
2. Nustatyti Anykščių regioninio parko kraštovaizdžio apsaugai ir naudojimui reguliuoti skirtas kraštovaizdžio tvarkymo zonas ir jų reglamentus, gamtos ir kultūros paveldo objektų apsaugos ir tvarkymo kryptis bei priemones, kultūros paveldo kompleksinių objektų ir kultūros paveldo vietovių nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos ir veiklos plėtojimo paveldosaugos reikalavimus, taip pat kraštovaizdžio formavimo, rekreacinės infrastruktūros kūrimo ir kitas tvarkymo priemones, sudaryti sąlygas vertingoms ekosistemoms, gyvūnų, augalų ir grybų rūšims, miško medžių genetiniams ištekliams išsaugoti, numatyti priemones atkurti veiklos pažeistą gamtinį kraštovaizdį, ekosistemas ir objektus; numatyti priemones, užtikrinančias palankią Europos Bendrijos svarbos rūšių ir natūralių buveinių būklę, planuoti teritorijas gyvenamųjų vietovių plėtrai, naujai statybai; numatyti priemones ūkinei, įskaičiuojant rekreacinę, veiklai reguliuoti. Įvertinus poreikius ir galimybes, regioninio parko buferinės apsaugos zonoje numatyti priemones, mažinančias neigiamą veiklos poveikį ir saugančias šios saugomos teritorijos aplinką.
   Pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumento galima teikti raštu planavimo organizatoriui ir (ar) LR Teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje (TPDRIS) visą teritorijų planavimo dokumento rengimo laikotarpį iki viešo susirinkimo, apie kurį bus paskelbta atskirai, pabaigos. Teikiant pasiūlymus, privalu nurodyti vardą, pavardę, adresą ir motyvus, kuriais grindžiamas pasiūlymas.
   Projekto organizatorius – Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos. Po laimėto konkurso jį rengia Gamtos paveldo fondas. Šalia dalyvauja ir darbus prižiūri Anykščių regioninio parko direkcija ir Anykščių rajono savivaldybė.

The post Anykščių regioninis parkas atsinaujins appeared first on Anyksta.lt.

Žlugus grandioziniam projektui – ant Šeimyniškėlių (Vorutos) piliakalnio pastatyti medinę pilį, net  menkos piliakalnio priežiūros problemos sunkiai sprendžiamos. Dar pernai mokslų daktarai – istorikas Tomas Baranauskas ir archeologas Gintautas Zabiela – į rajono vadovus kreipėsi raštu, ragindami nepalikti piliakalnio likimo valiai, bet didesnio dėmesio istorinis objektas vis dar nesulaukė.
Ne pirmi metai šiaurės vakarinis papilys atkirstas – nėra kam suremontuoti sulūžusių laiptų ir liepto. O pietrytinio papilio šlaite šiemet atsirado smegduobė, kuri užlyginta tik po portalo anyksta.lt publikacijos.

Daug auklių, o vaikas be galvos

Pietrytiniame papilyje pastatytą medinį pilies bokštą eksploatuoja Anykščių A.Baranausko ir A.Vienuolio Žukausko memorialinis muziejus, o kelių hektarų piliakalnis bei papiliai yra valstybinė žemė. Dalis kelio, nuo plento vedančio ant piliakalnio, nutiesta per privačių asmenų sklypus.
Anykščių rajono vicemeras Dainius Žiogelis „Anykštai“ sakė, jog kai buvęs rajono vadovas Kęstutis Tubis susiruošė ant piliakalnio statyti medinę pilį, sklypas pagal panaudos sutartį iš valstybės buvo perduotas savivaldybės žinion. Dabartinė rajono valdžia panaudos sutartį nutraukė ir sklypą grąžino valstybei. „Vieną kartą reikia pasidalyti įtakos zonas. Sklypas yra valstybės, tad sklypo savininkas – Nacionalinė žemės tarnyba“, – „Anykštai“ aiškino D.Žiogelis. Jis tvirtino, kad piliakalnį ir papilius privalo prižiūrėti valstybinė institucija – Anykščių regioninis parkas, nes jie yra parko teritorijoje.
Visgi panašu, kad Šeimyniškėlių piliakalnis yra nelyginant principinis Anykščių rajono valdžios priešas, nes ir Anykščių mieste esama nemažai teritorijų ar sklypų, kurie nėra savivaldybės nuosavybė, tačiau tie žemės lopiniai taip demonstratyviai nepaliekami nešienauti. „Palatavio piliakalnio laiptus savivaldybė sutvarkė. Kainavo gal 3 ar 4 tūkst. eurų. Ten taip pat ne mūsų teritorija. Tačiau nereikia norėti, kad viską darytų tik savivaldybė“, – kalbėjo rajono vicemeras.  

Savivaldybė kaip stručiai…

Anykščių regioninio parko direktorius Kęstutis Šerepka „Anykštai“ sakė, kad rajono valdžia elgiasi kaip stručiai. „Sukiša galvas į smėlį ir apsimeta, kad niekas nevyksta“, – rajono vadovų  požiūriu piktinosi K.Šerepka.  
Jis sakė, kad kartą per valstybines institucijas bandė gauti finansavimą šiaurės vakarinio papilio laiptų remontui, bet nepavyko. „Mes savo lėšomis nieko padaryti negalime. Nelyginkim regioninio parko ir savivaldybės biudžeto“, – kalbėjo Anykščių regioninio parko direktorius.
Jis tvirtino, kad šiemet per aplinkos apsaugos rėmimo programą gavo lėšų šienavimui. Pinigų, pasak K.Šerepkos, užteko vienam Šeimyniškėlių piliakalnio, kurio bendras plotas apie 6 ha, ir 0,5 ha teritorijos prie Daumantų atodangos nušienavimui. Darbą atliko samdyta įmonė.  

Duobę užpylė verslininkai

Apie pietrytinio papilio smegduobės užlyginimą K.Šerepka kalbėjo, kad ieškojo problemos sprendimo būdų. K.Šerepka „Anykštai“ sakė: „Pasikalbėjome su archeologais ir nutarėme, kad kito kelio nėra – smegduobę reikia užpilti žemėmis“. Kurį laiką šalia duobės stūksojo supilta žemių krūva:  pasak K.Šerepkos, laukta reikalingos technikos. „Atvežti trys sunkvežimiai – apie 30 kub.m žemių. Užpylus smegduobę žemėmis, užkirstas kelias tolesniam šlaito plovimui ir išsaugotas kultūros paveldas“, – kalbėjo K.Šerepka. Anykščių regioninio parko direktorius K.Šerepka vylėsi, kad Šeimyniškėlių priešpilį galbūt pavyks sutvarkyti ir be piniginių išlaidų. „Anykščių rajono savivaldybė kalbėjosi su tais, kurie galėtų atvežti žemių. Tai bus jų parama ir indėlis į Anykščių žemių tvarkymą“, – sakė K.Šerepka. Paprašius įvardyti, kas tie geradariai, K.Šerepka sakė, kad pagelbėjo netoliese Pilies gatvės rekonstrukciją atliekanti molėtiškių įstaiga UAB „Melingos“ keliai. „Statybininkų buvo paprašyta ir jie tris sunkvežimius žemių atvežė“, – sakė K.Šerepka.
Dėl duobės užlyginimo pavyko susitarti su Ryčiu Juodeliu. Verslininkas atsiuntė techniką ir papilio šlaitas buvo sutvarkytas.

Kelias visiems reikalingas

Piliakalnis apniokotas neįvykusių statybų, nes pilies pamatų poliai buvo į žemę sugręžti, o vėliau išlupti lauk. D.Žiogelis mano, kad reikėtų žemių ir ant piliakalnio viršaus užvežti ir taip statybų padarinius likviduoti. Paklaustas, ar tokia invazija į istorinį objektą nėra rizikinga, vicemeras atsakė retoriniu klausimu – „o skylių gręžimas nebuvo invazija?“
Rekultivuoti į piliakalnį vedančio kelio, kuris nutiestas, kai buvo susiruošta statyti medinę pilį,  kol kas nesiruošiama. „Kai pakalbam, tai ir tam pačiam K.Šerepkai kelias yra patogus, ir kultūrininkams, rengiantiems šventes ant piliakalnio, yra gerai“, – dėstė rajono mero pavaduotojas.

Grįžtama į tarybinius laikus

Mokslo daktarai G.Zabiela ir T.Baranauskas pernai raštu savivaldybei priminė, kad Šeimyniškėlių piliakalnis tarybiniais metais buvo apaugęs krūmais ir jam sutvarkyti įdėta daug pastangų. Mokslininkai mūsų piliakalnį tyrinėjo 1990-2006 metais ir tvirtina, kad Šeimyniškėlių piliakalnis yra geriausiai ištyrinėtas iš visų Lietuvos piliakalnių.
Dr. G. Zabiela ir dr. T. Baranauskas pernai apie šiaurės vakarų papilį savivaldybei rašė:  „Laiptai, kuriais buvo galima iš piliakalnio patekti į šiaurės vakarinį papilį, sulūžo ir yra uždaryti, lankytojai nebegali apžiūrėti viso komplekso. Nešienaujama ir neprižiūrima piliakalnio aplinka kelia grėsmę, kad piliakalnis, jo šiaurės vakarinis papilys ir jų apžvalgos zona vėl apaugs menkaverčiais medžiais ir krūmais ir visos ilgametės jų atidengimo bei parodymo visuomenei pastangos nueis niekais.
Susidaro įspūdis, kad šis objektas, nesirealizavus pilies statybos projektui, yra tiesiog paliktas likimo valiai. Tačiau tai yra žinomas Lietuvoje istorijos ir archeologijos paminklas, iki šiol traukiantis turistus. Jo nepriežiūra daro gėdą Anykščių kraštui, menkina jo, kaip kurortinės vietovės, įvaizdį ir nuvilia su Lietuvos istorija norinčius susipažinti turistus.
Prašome jus atkreipti dėmesį į Šeimyniškėlių komplekso būklę ir skirti dėmesio bei lėšų jo pastoviam tvarkymui ir priežiūrai. („Savivaldybei – mokslininkų raginimas neapleisti Šeimyniškėlių piliakalnio“ (Robertas ALEKSIEJŪNAS, „Anykšta“ 2020 12 15).

The post Nenori būti Vorutos valdovais… appeared first on Anyksta.lt.