Medžių lajų taką pernai aplankė per 100 tūkstančių lankytojų.
Prieš 10 metų, rugpjūčio 7 dieną, Anykščių seniūnijos Dvaronių kaime atidarytas Medžių lajų takas. Tai buvo pirmasis takas Baltijos valstybėse ir visoje Rytų Europoje, kur galima pasivaikščioti medžių lajų lygyje.
Nepaisant to, kad objekto lankymas tapo mokamas, Medžių lajų takas išliko vienu populiariausių Anykščių krašto lankytinu objektu – vien pernai jį aplankė per 100 tūkstančių žmonių.
Liko nuskriausti neįgalieji, nes vos pradėjęs veikti jiems skirtas keltuvas sugedo ir neveikia jau bene visą dešimtmetį.
Apie Medžių lajų taką portalo anyksta.lt redaktorius Robertas ALEKSIEJŪNAS kalbėjosi su Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijos direktoriaus pavaduotoju Kęstučiu ŠEREPKA.
– Gerbiamas Kęstuti, šiemet sukanka 10 metų, kai buvo atidarytas Medžių lajų takas. Ar šis lankytinas objektas per tą laiką sugebėjo išlaikyti savo populiarumą?
– Aš manyčiau, kad taip, nes lankytojų daug ir dabar jų pakankamai nemažai turime. Tai – objektas, kuris pritraukia daugiausia lankytojų visos Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijos mastu. Manau, kad mes likome įdomūs.
Vėlgi, reikia atsidėkoti Anykščiams, kad čia labai plačiai išvystyta pažintinė, rekreacinė veikla, todėl dalis to lankytojų srauto, kuris atvažiuoja susipažinti su Anykščiais, patenka ir į Medžių lajų taką. Vadinkime tai visuma, dalimi to įvaizdžio, tos sistemos, kuri traukia lankytojus į Anykščius.
– Bet anksčiau esate minėjęs, kad Medžių lajų tako lankytojų srautai, lyginant su pirmaisiais metais po jo atidarymo, šiek tiek sumažėjo.
– Natūralus dalykas, kad Medžių lajų tako lankytojų mažėja – jis negali visą laiką būti ant tos bangos, ant pakilimo. Norint pakilimo, reikia kažkokių didelių naujovių. Kol kas didelėms naujovėms variantų nerandame, nes norint kažką padaryti, kaip sakoma, „wow“, reikalingos didelės investicijos.
Kol kas situacija truputį pasikeitė dėl tų investicijų, nes mes patys tikrai tokių pinigėlių neturime ir neuždirbame. Iš Aplinkos ministerijos, iš Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos, finansavimo prioritetai truputį keičiasi. Dabar daugiau dėmesio skiriama nebe rekreacijai, o buveinių, Natura 2000 išsaugojimui. Tas laikas praėjo, kai buvo skiriama daug lėšų rekreacijai ir pažintinei veiklai.
– Kasmet atliekama Medžių lajų tako techninės būklės patikra. Kokie darbai atliekami ir kokia yra šiandieninė tako būklė? Ar reikia jam remonto?
– Remonto reikia turėklų ranktūriams. Tai juos remontuojame savo jėgomis, nes paslauga kainuoja labai brangiai, todėl turėjome viską daryti patys. Antri metai vyksta procesas ir šiais metais mes jį pabaigsime. Perkame paprastojo spygliuočio medieną, meistrai klijuoja detales ir tas detales montuoja ant Medžių lajų tako. Kokiems dešimčiai metų turėklai turėtų tarnauti. Tas remontas mums kainavo 50 tūkst. eurų.
Daugiau viskas lyg ir tvarkoje. Kiekvienais metais vykdoma Medžių lajų tako apžiūra, ji reikalinga, nes pagal galiojančius teisės aktus, tai yra ypatingas statinys.
Apžiūros metu dviem dienoms Medžių lakų takas būna uždarytas lankytojams. Patikrinami tako varžtų užveržimai – jeigu kur nors yra atsileidę, yra priveržiama. Pažiūrima, ar tako ir apžvalgos bokšto konstrukcijos nėra pažeistos korozijos. Metalinių dalių keisti dar neteko, nes korozijos nebuvo, gal kažkur smulkius pažeidimus padažydavo, bet problemų nebuvo.
– Neįgaliųjų keltuvas, kuriuo galima pakilti į Medžių lajų tako apžvalgos bokštą, vis dar neveikia. Kodėl taip ilgai užtruko jo remontas, kada realu, kad jis pradės veikti?
– Matot, problema čia buvo tokia, kad dėl lėšų trūkumo Medžių lajų tako projektavimo bei statybos pradžioje privedė prie to, kad buvo perkamas lietuviškas gaminys. Atsivežti jį iš kitur mes negalėjome, nes buvo per brangu. Dabar ta firma, kuri gamino tą keltuvą, yra bankrutavusi, o keltuvas per tiek laiko susidėvėjo.
Kiekvienais metais atlikus keltuvo inspekciją, yra pareiškiama, kad jis yra nesaugus ir mes jo negalime eksploatuoti.
Dar vienas dalykas – buvo tokia techninė problema. Keltuvai nekyla aukščiau, nei 20 metrų, o apžvalgos bokštas yra 34 metrų aukščio. Todėl buvo keletas tų keltuvų sudėta, kad keliais etapais užkylama beveik iki viršaus.
Dabar ieškome variantų, kaip keltuvą būtų galima paremontuoti. Mūsų sąlygomis būtų geriausia ne keltuvas, bet liftas. Lankytojas galėtų pats pasikelti, nereikėtų darbuotojo pagalbos. Bet vėlgi, su liftais yra problemos, kurias nežinau, ar mes sugebėsime išspręsti. Reikalinga šildoma šachta. Galvojame apie tokį variantą. Manau, kad iki kitų metų tą problemą turėtume išspręsti.
– Kaip Medžių lajų tako lankytojų srautus pakeitė įvestas privalomas įsigyti bilietas? Ar nėra planų bilietų kainas didinti?
– Šie sprendimai ne tiek daug priklauso nuo Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijos. Tai centralizuotai daroma iš Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos. Mes tik pateikiame skaičius, kiek kainuoja Medžių lajų tako aptarnavimas, priežiūra ir vadovaujantis formulėmis yra apskaičiuojamas mokestis, kiek turėtų sumokėti lankytojas.
Dabar, kaip žinote, Medžių lajų tako lankytojo bilietas kainuoja 5 eurus. Pernai tas mokestis buvo padidintas 1 euru, nes buvo 4 eurai. Kol kas nebuvo šnekėta, kad bilietus reikėtų branginti.
Palyginus, jei šeima atvyksta į Medžių lajų taką, bilietas nėra labai pigus, bet jei žvelgiant į bendrą situaciją tokiuose bokštuose Europoje, tai pas mus kaina tikrai nedidelė.
Prieš kokius penkerius metus lankiausi Čekijoje, tai pasikelti į tokį bokštą ir praeiti taku kainavo maždaug apie 15 eurų.
– Kokioms reikmėms panaudojami už Medžių lajų taką surinkti nupirktų bilietų pinigai?
– Panaudojami teritorijos tvarkymui, paties Medžių lajų tako išlaikymui. Įsivaizduokite, kad Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcija vienija aštuonis parkus, tai tos lėšos yra perskirstomos svarbiausiems dalykams, svarbiausioms problemoms spręsti ir kituose regioniniuose parkuose.
– Kiek apskritai kainuoja Medžių lajų tako išlaikymas per metus? Kiek šiame objekte darbuotojų?
– Bendra suma per metus siekia kažkur 70 tūkstančių eurų. Į tą sumą įeina darbuotojų atlyginimai, lėšos, skirtos tako priežiūrai, atnaujinimui.
Šiuo metu Medžių lajų tako komplekse dirba septyni darbuotojai – tiek pat, kiek jų buvo ir anksčiau. Jiems dėl ilgo darbo laiko taikoma suminė darbo apskaita, todėl yra dvi pamainos.
– Kiek verslo subjektų yra įsikūrę šalia Medžių lajų tako? Kaip kito jų skaičius per tą dešimtmetį?
– Verslo subjektų įsikūrimas šalia Medžių lajų tako yra ribojamas, nes tai yra saugoma teritorija. Tai yra Basų kojų takas, kuris yra numatytas Anykščių regioninio parko planavimo schemoje ir du maitinimo taškai.
Su Anykščių rajono savivaldybe turime tokią idėją, kad vietoje šių laikinų maitinimo taškų galėtų atsirasti šiuolaikiška kavinukė, kuri patenkintų lankytojų poreikius. Iš bėdos buvo padaryti laikini maitinimo taškai, bet toliau nenužygiuota.
Yra suformuotas sklypas, planuojama jį išnuomoti arba parduoti aukcione, nežinau, kaip šį klausimą spręs Nacionalinė žemės tarnyba. Verslininkas, kuriam tai aktualu, parengtų projektą ir pastatytų kavinukę.
– Kokie planuojami nauji infrastruktūros pokyčiai šalia Medžių lajų tako?
– Šiuo metu dalyvaujame projekte regyklų įrengimui, tai kai teikėme paraišką, šalia Medžių lajų tako yra suplanuotos savotiškos sūpynės.
– Kaip žadate Medžių lajų taku lankytojus sudominti ateityje?
– Mes į Anykščių šilelį iš viršaus siūlome pažvelgti keturiais skirtingais metų laikais. Tai – kiti vaizdai, kitokie pojūčiai ir nuotaika.
Medžių lajų takas nėra komercinis objektas. Kažkokių idėjų ir minčių ten kažką vystyti neturime. Takas yra įrankis pažinti gamtai.
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
