Atidarymo pradžioje žodį tarė bibliotekininkė Vita Ražanskienė, o po to prabilo piešinių kūrėjas. Ant didelio ekrano projektoriumi rodydamas gražiausius vaizdus, susidomėjimą žadinančius, kalbėjo apie lietuvių meilę miškui, medžiams jau senų senovėje.

Apie tuos laikus, kai miškas tarsi tvirtovė sulaikydavo tėvynės priešus, o medžiai buvo garbinami, laikomi šventais. Prisiminė savo vaikystės dienas gražiausiame pasaulyje Butėnų kaime, netoli Svėdasų. Kur aplinkui ošė sakais kvepiantys pušynai, rymojo vienišas, visų sodiečių mylimas pakrantės žilvitis, driekėsi prerijas primenantys pustomų smilčių laukai palei upę. Stebuklus dovanojanti, melsvu kaspinu vingiuojanti Šventoji, o už jos – Jononių dvaras su senu parku, kuriame ant pačios kranto keteros stūksojo trys milžiniškos sidabrinės tuopos, didesnių medžių niekur apylinkėse nebuvo, galiūnė eglė, bičiuliškai prilaikanti svyrantį beržą, dvikamienė liepa milžinė, senutėliai uosiai, klevas su didžiule dreve, net du tris žmones talpinančia.

Aptarti ir kiti išskirtiniai Šventosios pakrančių medžiai. Ąžuolai: Pašvenčių Stukų Karalius ir Stipruolis, Vaitlunkio, Laimutės ties Niūronimis.
Prisiminti ir Anykščių miesto medžiai – gyvi ir jau nukirsti, bet savo didybę atmintį žadinantys. Apgailėta prieš kelerius metus nupjauta gražiausioji didžioji tuopa J. Biliūno gatvėje, ties miesto vartais, važiuojant iš Svėdasų. Gėrėtasi dar išlikusiais prie pagrindinės gatvės klevais, tuopomis milžinėmis prie geležinkelio ir Pušyno mikrorajone, keletą didelių medžių išsaugojusia Tilto gatve, tikroje senmedžių oazėje, išskirtinėje sodyboje gyvenančiu Kazimieru Jakučiu. Pažymėta, kad tokiam piliečiui už medžių išsaugojimą vertėtų ordiną skirti.

Daugiausia kalbėta apie Svėdasų apylinkės medžius, pamąstyta, gal reikėtų išrinkti gražiausiųjų dešimtuką – TOP 10, o po to ir patį gražiausią medį. Pažymėta, kokie gražuoliai yra jau greit dviejų šimtų metų amžiaus sulauksiantys du Svėdasų grafų Marikonio dvaro ąžuolai, netoliese – storakamienės Sidabro slėnio alėjos tuopos, kokios nuostabios yra Butėnų ir Šaltinių vinkšnos, paplentės pušis netoli Žaliosios, Kaziūnės ąžuolėlis Butėnuose, Narunčio kelio beržas Šlapiašilyje, beržas Lyra buvusioje Gobės sodyboje, Jaros pakrantės juodalksnis, Vilkabrukių šešiakamienė liepa, liepa Motinėlė ir milžiniškas kaštonas Bajorų kaime, paslaptingosios senųjų sodų obelys, žilvičiai prie senųjų vieškelių, didžiulių medžių gausa išsiskiriantis Kunigiškių kaimas.

Prisiminti ir vardiniai medžiai – sodinti dar tarpukariu, kuomet jie buvo sodinami sostinei Vilniui bei Vytautui Didžiajam įamžinti. Ir 2018 metais Lietuvai minint 100 metų sukaktį. sodinti medžiai, vienas jubiliejinis ąžuolėlis žaliuoja, stiepiasi aukštyn Butėnuose. Susitikime dalyvavo ir jį sodinęs Kęstutis Žvirblis. Apie išskirtinę 120 liepaičių alėją Malaišių kaime, pasodintą rašytojui kan. Juozui Tumui-Vaižgantui atminti, Vaižganto ąžuolyną Alaušo ežero pakrantėje Svėdasuose. Pažymėta, kad medžiai nuostabiausias mūsų pasaulio papuošalas – kaip džiugina rudenį Svėdasų šventoriuje gausybe atspalvių švytintys, tiesiog liepsnojantys klevai. Kaip gyventume, jei jų nebebūtų?..
Trumpai aptarti ir eksponuojami piešiniai, pažymėta, kad dailininkas pasijunta kaip magas, kai geba medį atkartoti dar ir gražesnį nei jis yra iš tiesų, ar jį šiek tiek pakeisti. Kaip kad Butėnų vinkšna išėjo patrumpintu, o išraiškinga obelaitė Svėdasuose prailgintu kamienais, kai kur šalia medžių iš tiesų esantys pastatai pašalinti, o kitur atstatyti. Pasidalinta ir svajonių vaizdais – piešėjas išsitarė, kad norėtų pamatyti kai kuriuos dar nematytus gražiausius Lietuvos medžius ir nukeliauti į tolimus kraštus, kad gyvai pamatytų Kalifornijos sekvojas bei Madagaskaro baobabus.

Gitara grodamas, dainų gamtos tematika padainavo svėdasiškis bardas Algimantas Baronas, kuris nuo pat gimimo gyvena vienkiemyje, šviesaus šilo apsuptyje. Po to dar smagiai pabūta, pašnekėta, juk atvyko ne tik svėdasiškių, bet ir užpalėnų, kauniečių, vilniečių. Gaivintasi didžiausios Svėdasų krašto liepos žiedų arbata, ragauta Maleišių sodžiaus bičių į Rimantės avilius sunešto medaus su juoda duona, mėgautasi kitomis gėrybėmis.

The post Medžių magija appeared first on Anyksta.lt.

Ar meras – šeimininkas mieste?

Niekas nesisielodavo, kai dėl suslėgtų šaknų medis neišgyvendavo. Kelmą komunalininkai tyliai frezuodavo, jo vietą užtrinkelizuodavo, o kartais pasodindavo pagaikštį, kuris toliau būdavo apdedamas akmenimis ir apliejamas betonu.
Nufotografavome buvusias ir panaikintas medžių augimvietes mieste. Dabar tas vietas išduoda tik šviesesnė plytelių spalva.
2024 metų pabaigoje dalies anykštėnų sąmonėje vyko lūžis. Tai, kas dešimtmečiais mūsų „kurorte“ buvo toleruojama, tapo nepriimtina ar net pradėjo anykštėnus šokiruoti.

Kantrybės taurė perpildyta gruodžio mėnesį, kuomet tiesiog praeivių akyse darbininkai betono trinkelėmis ir plytelėmis klojo brandų kaštoną ir jauną liepaitę prie „Šabbat Šalom“ suolelio Vilniaus gatvėje.
Kilus gyventojų sujudimui, ,,Anykšta“ paprašė aboristės Kristinos Žalnierukynaitės įvertinti situaciją, o savivaldybės vyr. architektė Daiva Gasiūnienė pažadėjo „imtis priemonių“ bei pareikšti pretenzijas rangovui. Apie tai rašėme gruodžio 13 dienos numeryje.

Nagrinėdami šią temą, susidūrėme su keistu fenomenu. Nors anykštėnai įsivaizduoja renkantys rajono Tarybą ir savivaldybės merą, tačiau Anykščių mieste jie nieko nereiškia. Bendraujant su savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriumi, žurnalistui susidarė vaizdas, tarsi mūsų miesto centre netrukdomai šeimininkautų dvi stambios įmonės iš didžiųjų miestų: viena iš Vilniaus – AB „Via Lietuva“, kita iš Kauno – AB „Kelių priežiūra“. Esą kaip jos iš savo tolimų būstinių benusprestų ištrinkelizuoti Anykščių miesto šaligatvius ir aikštes, taip mes, čiabuviai, turime džiaugtis ir dėkoti, nes pasak Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjos D. Gasiūnienės, su šiuo skyriumi, kuriame dirba želdynų ir kraštovaizdžio apsaugos specialistas, pertvarkant gatves, projektų dėl medžių gerovės užtikrinimo niekas nederina. „Kultūros kurorto“ savivaldybės administracija su atliktais darbais susipažįsta „po fakto“, iš gyventojų nuotraukų.

„Padaryta geriau, negu buvo“

Po skundų dėl gruodžio mėnesį betono gaminiais užklotų medžių Vilniaus gatvėje, vyr. architektė D. Gasiūnienė, kaip žadėjusi, teigė pareiškusi pretenzijas darbų vykdytojui AB „Kelių priežiūra“.

Apie vykusį savo susirašinėjimą su AB ,,Kelių priežiūra“ Rytų regiono vadovu savivaldybės vyr. architektė D. Gasiūnienė redakcijai pasakojo:
,,Šios bendrovės Rytų regiono vadovo reakcija buvo tokia: „padaryta geriau, negu buvo. Dirbome pagal projektą. Medis netrinkelizuotas. Ačiū, kad pasidalinote problema.“
D. Gasiūnienė sakė, kad Statybos įmonės atstovas iškeltos problemos neleido vadinti „medžių užbetonavimu“, nes pasak rangovo, taip sakyti yra netikslu, ,,kadangi cemento nebuvo nei kvapo, o savo darbams naudojome granito atsijas“.

Rajono vyr. architektė sakė pareikalavusi atlaisvinti nuo „granito atsijų“ tuos du nelemtus medžius, tačiau AB „Kelių priežiūra“ atsakingas vadovas jai atrašęs, kad jo bendrovė buvo tik projekto vykdytojas, o užsakovas yra AB „Via Lietuva“. ,,Būtume atsižvelgę į užsakovo reikalavimą palikti daugiau vietos medžiams, bet dabar per vėlu tai daryti. Užsakovas AB ,,Via Lietuva“ jau pasirašė darbų priėmimo aktus“, – ,,Anykštai“ perpasakojo susirašinėjimą su rangovu vyr. architektė.
Jai AB „Kelių priežiūra“ persiuntė seną „Google Street View“ nuotrauką, kurioje matyti Vilniaus gatvėje augantis kaštonas prieš rekonstrukciją. Ten medžio padėtis dar blogesnė, nei po šaligatvio remonto.

„Mes per sprindį padidinome atviros žemės plotą“, – taip į mūsų savivaldybės pretenziją reagavo statybininkų atstovas“ , – kalbėjo D. Gasiūnienė.
Laisvins privačiais pinigais

Rajono Tarybos Aplinkos komiteto pirmininkas Mindaugas Sargūnas buvo optimistiškas:
„Atrodo, bendra politinė rajono Tarybos narių nuomonė dėl miesto medžių išvadavimo nuo trinkelių bus palanki. Ateinančiame biudžete turėtume nesunkiai patvirtinti atitinkamas lėšas šiai priemonei.
Tikimės ir mero palaikymo, nes jam, kaip didelių miško plotų savininkui, medžių išsaugojimo tema turėtų būti artima,“ – prognozavo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūno pavaduotojas M. Sargūnas.

Tačiau Tarybos narys numatė ir pesimistinį scenarijų: „Jeigu savivaldybės administracijai nepavyks rasti priemonių, kaip tai daryti, prašysime leisti mums patiems, už privačias liberalų sąjūdžio skyriaus narių lėšas, sutvarkyti kelis medžius pagal arboristų teikiamas rekomendacijas,“ – žadėjo M. Sargūnas.

„Trinkeles nuimti lengva“

Dar kitokį požiūrį turėjo statybos specialistas, ilgai dirbęs savivaldoje, nenorintis skelbti pavardės:
„Iš medžių „detrinkelizavimo“ pučiamas burbulas. Tai elementarus darbas nuimti dvi eiles trinkelių aplink medžio kamieną, užpilti gruntu, kad šaknys gautų lietaus vandens. Tam net nereikia atskiros savivaldybės biudžeto eilutės ar rajono Tarybos balsavimo.
Kiek pamenu, AB „Via Lietuva“ geranoriškai bendradarbiauja su savivalda. Tereikia, kad Architektūros ir urbanistikos skyriaus želdinių ir kraštovaizdžio apsaugos specialistas parengtų prašymą administracijos vardu. Sniegui nutirpus, tas gruodžio mėnesį paklotas plyteles galima nesunkiai greitai pašalinti“, – kalbėjo redakcijos šaltinis.

Kodėl bijoma AB „Via Lietuva“?

Arboristė Kristina Žalnierukynaitė, pasidalijusi „Anykštos“ publikacija apie užbetonuotus Anykščių miesto medžius savo feisbuko paskyroje, paliko tokį prierašą apie savivaldybės administracijos keistą elgesį:
„Kol civilizuotame pasaulyje vyksta pomedžių „detrinkelizacija“, pas mus tokių nesąmonių pilna visuose miestuose. Ir be galo keista, kad bijoma paklausti AB „VIA Lietuva“ apie pinigus, projektus ir atsakingus. Nors ir pakeitus statusą iš VĮ į AB, jos visos akcijos priklauso valstybei…“

Sodinimas yra verslas

Priminsime, kad „Anykšta“ rašė, kad UAB „Anykščių komunalinis ūkis“ laimėtą savivaldybės paskelbtą viešąjį pirkimą medeliams įsigyti ir juos pasodinti Anykščių mieste. Už 35 medelių pasodinimą bendrovei turėjo būti sumokėta per 14 tūkstančių eurų.
Sodinami buvo paprastieji ir raudonieji klevai, juodosios pušys. Vidutiniškai vieno medelio sodinimas ir neapibrėžtos trukmės priežiūra kainuoja 400 eurų.

The post Anykščiai – medžių laidojimo namai appeared first on Anyksta.lt.

Stebuklų būna

Anykštėnė E. Zablockienė feisbuko paskyroje balandžio 3-osios vakarą kvietė visus prisijungti prie medžių išsaugojimo akcijos.
Į medžių išsaugojimo akciją atėjusios E. Zablockienė ir pavardės nenorėjusi sakyti Marytė iš krepšio traukė pluoštą moksleivių piešinių: „Vaikai jautrūs. Jaunimas yra už gamtą, už medžių išsaugojimą, jie mokyklose mokomi mylėti gamtą. Ta masinė politika, kad bet kur bet ką naikinti lengva ranka…“, – sakė E. Zablockienė ir apgailestavo, kad tuokart nepavyko piešinių ant statybvietę juosiančios tvoros pakabinti.
„Anykščių specifika tokia, kad dauguma medžių auga šaligatviuose. Mes norime, kad ir šie medžiai liktų – priešais bus kavinės, čia galima pastatyti staliukų, suoliukų, ant medžio sūpynes pakabinti. Į Kalitos kalną žmonės eina iš miesto, pavargę tikrai mielai prisėstų pavėsyje ant suoliuko pailsėti. Čia lakštingalos gieda, – kalbėjo E. Zablockienė.

Ji teigė net su biologais bendravusi: „Jie rašė, kad šie medžiai yra sukūrę visą ekosistemą, čia yra visi vabzdžiai, paukščiai, vieni su kitais susiję, vieni kitus maitina, saugo.“

Anykštėnė sakė, kad jai, ir kitiems netoliese gyvenantiems žmonėms svarbu išsaugoti šiuos medžius: „Be galo svarbu ir apsisaugoti nuo dulkių, triukšmo, garso. Mes turime labai kūrybingų žmonių, žinančių, kaip šitą vietą galima padaryti gražią ir tuos medžius išsaugoti. Jei pavyktų juos išsaugoti, manau, kad Anykščių bendruomenė sustiprėtų.“

„Anykštai“ kovotoja už medžių išsaugojimą E. Zablockienė kalbėjo, kad žmonės rūpinasi, kaip išsaugoti senus gluosnius Kalno gatvėje.
,,Man žmonės skambina ir sako, kad darom, mes tikim. Stebuklų būna. Kai nori, visada viskas įmanoma. Jei įmanoma Bibliją perrašyti, nejaugi negalima trim metrais toliau įvažiavimo padaryti?“ – vylėsi moteris ir telefono ekrane parodė nuotraukų, kaip galėtų atrodyti suoliukas, skirtas prisėsti, pavėsyje pailsėti.

Nori dialogo

E. Zablockienė teigė buvusi ir savivaldybėje, ten jai sakė, kad čia bus parkas. Tačiau moteris tokį parką vadina pasityčiojimu – aplink visą parduotuvės aikštelę tiesiog bus pasodinta medžių.

„Aplink teritoriją bus 78 medžiai. Tai vadinama „parku“. Ir kada jie užaugs? Po 30-40 metų, kada mūsų jau nebebus. O čia jau yra medžių, jie gali tarnauti žmogui ir gamtai. Norime, kad žmonės suprastų, jog valdžia lengva ranka tokių sprendimų nedarytų neatsiklausę miesto gyventojų. Labai norėtųsi, kad būtų valdžios dialogas su mumis, su bendruomene. Mūsų niekas dėl nieko neatsiklausia. Apie „Maximos“ statybą sužinojome iš jos darbuotojų, kai jie buvo informuoti apie naują teritoriją ir kad liepta išsikraustyti „Mandriems puodams“. Tai buvo prieš dvejus metus, kovo mėnesį. O po metų, birželį, išsikraustė „Mandri puodai“ ir automobilių stovėjimo aikštelės nebeliko. Vėliau apie sklypo įsigijimą patvirtino ir vietinė spauda.

Tiesa, keli kaimynai gavome laišką po metų, ir mes tuomet nuėjome į savivaldybę pasikalbėti. Bet niekas nenorėjo kalbėti… Parodė projektą ant sienos ir pasakė: skambinkitės“, – pasakojo gluosnių išsaugojimu besirūpinanti moteris.
Sužinojusi apie statybas, E. Zablockienė sakė skambinusi į Kauną architektei: „Patys pabendravome. O po to, 2022 birželį, dalyvavome „zoom“ susitikime su architektu, kuris pristatė jau beveik visą padarytą, beveik patvirtintą projektą. Daug diskutavom… Kiek žmonių pakvietėm į susitikimą, tiek ir buvo… Tada apie medžių pjovimą nebuvo kalbos. Buvo kalbama tik apie apželdinimą „pagal Anykščių miesto tipišką apželdinimą“. Diskutavome, kad Anykščiuose tokio dalyko nėra… Tada pristatė ir medžių apsodinimą aplink visą teritoriją, krūmus, viksvas. Mes išreiškėme nepasitenkinimą.

Iš pradžių dar kalbėjome su architekte, kuri sakė, kad bus galima projektą koreguoti. O paskui žiūrime – jau plakatai iškabinti…“, – apgailestavo E. Zablockienė, o jai paantrino į medžių išsaugojimo akciją atėjusi anykštėnė Marytė.
Ši anykštėnė sakė: „Jau surinkome apie 100 parašų, kad medžiai būtų išsaugoti, žadam su parašais kreiptis į savivaldybę.“

Leidimų neduos

Anykščių rajono savivaldybės vyriausioji architektė D. Gasiūnienė, paprašyta pakomentuoti tokį žmonių susirūpinimą, sakė:
„Šis projektas daromas daugiau kaip pusantrų metų. Praėjo želdinių inventorizavimas, kurio metu buvo nustatyta, kad vienas iš tų gluosnių yra avarinis, tad yra išduotas leidimas jį nupjauti. Kita vertus, yra darytas viešinimo projektas, kuris buvo ilgas.
Aš ir taip buvau prie šitos „Maximos“ prisikabinusi, man jie gerą architektūrą pusantrų metų darė – ji nebuvo paskaičiuota Anykščiams.“

D. Gasiūnienė teigė, kad apie būsimą projektą buvo kalbėta, tartasi, susitikimuose buvo žmonių. Pasiteiravus, kur gyventojai galėjo pamatyti šią informaciją, architektė sakė: „Visi projektai, projektiniai pasiūlymai yra skelbiami savivaldybės internetiniame puslapyje – taip privalome daryti pagal įstatymą. Kalbant apie „Maximą“, projektas buvo viešinamas tikrai – buvo ir stendas toje vietoje, kur vyks statybos.

Nei vieno karto neišdavėme statybą leidžiančio dokumento, jei prieš tai nebuvo supažindinta visuomenė su nustatyta tvarka ir jeigu nebūna surašytas protokolas apie viešą susitikimą. Žmonės savo laiku labai dažnai į būsimas statybas nekreipia dėmesio, o kai pradeda vykti statybos darbai, tada pamato. Statytojai mus pliekia iš vienos pusės – kad ilgai terminuojame, o kai išduodame leidimą, tada prasideda visuomenė

Į kiekvieno kiemą neateis niekas ir niekada nepasibels. Nebuvo dar atvejo, kad pražiopsotume viešinimą. Ar skelbėme apie projektą laikraštyje, neatsimenu.“
Be to, pasak D. Gasiūnienės, toje teritorijoje suplanuota pasodinti naujų želdinių: „Konkrečiai dėl tų medžių, tai jie nebus nukirsti, leidimo tam neduosime“, – sakė D. Gasiūnienė.

Į prašymą bus atsižvelgta

Pasiteiravus, kaip vertina tokią moterų iniciatyvą, Anykščių rajono savivaldybės meras S. Obelevičius sakė, kad teigiamai.
„Bet kokią žmonių iniciatyvą vertinu teigiamai. Tik būna šiek tiek apmaudu, kada žmonės šitaip elgiasi: buvo projektavimas, susitikimai su visuomene ir niekas nei pusės žodelio nepasakė. Visuomenės informavimas yra privalomas, jis yra būtinas ir visada būna. Statyti be visuomenės informavimo negalima, bet žmonės galbūt šitos informacijos nepamato, o gal tai būna neįdomu. Dažnai, kai būna viskas jau suderinta, išimti statybų leidimai, tik tada pamato medį ir jį nori išsaugoti. Tai yra labai bloga praktika ir jeigu būtų viskas daroma laiku, nebūtų tiek daug problemų. Atsitinka ir taip, kad statytojai turi visus leidimus ir gali viską nupjauti“, – kalbėjo rajono savivaldybės meras.

„Anykštai“ pranešus, kad yra renkami medžius norinčių išsaugoti anykštėnų parašai, kuriuos ketinama pristatyti į savivaldybę, S. Obelevičius sakė, kad tai – sveikintina iniciatyva ir į gyventojų prašymą bus atsižvelgta.

„Savivaldybė gavo gal jau 10 raštų iš tų iniciatyvių žmonių. Savivaldybė gali, o gal jau kreipėsi į „Maximos“ atstovus, kad būtų galimybė išsaugoti tuos medžius“, – apie tai, kad gluosnius išsaugoti šalia naujosios „Maximos“ pavyks, kalbėjo rajono meras.
Į Anykščių rajono savivaldybę dėl šių medžių išsaugojimo žmonės kreipėsi iš įvairių Lietuvos miestų – Vilniaus, Plungės, ir net buvęs Aplinkos apsaugos viceministras, o dabar Seimo narys Linas Jonauskas.

S. Obelevičiaus paklausus, ar gluosniai iš tiesų yra vertingi medžiai, botanikas sakė: „Gluosnis dendrologijoje yra laikomas pačiu menkavertiškiausiu medžiu. Kadangi jie trumpaamžiai, yra labai linkę sirgti įvairiomis ligomis, turi įvairiausių kenkėjų. Gluosniai laikomi visiškai menkaverčiais medžiais ir paprastai jie dekoratyvinėje sodininkystėje, apželdinant, nėra naudojami. Šitie gluosniai statybų aikštelėje yra savaiminiai medžiai – jie kažkada savaime išdygo. Kadangi jie labai greitai auga, po 20-30 metų medis yra jau labai didelis.“

Susidomėjo „Informacinės satyros ir humoro laida“

Anykštėnų problema susidomėjo Artūro Orlausko „Youtube“ kanale kuriama informacinės satyros ir humoro laida „Iš kiemo pusės“.
A. Orlauskas kalbėjo, kad S. Obelevičius, šiuo metu jau buvęs rajono meras, davė leidimą nukirsti medžius prie statomos „Maximos“. Laidos vedėjas sakė, kad konservatoriai visuomet reikalauja saugoti žaliąsias erdves, bet „čia saugotinus medžius va taip, lengva ranka, ėmė ir reikalauja iškirsti“.

The post Protestai išsaugojo gluosnius prie „Maximos“ appeared first on Anyksta.lt.

„Kaip gaiviai kvepia laisvė!!! Ačiū vaduotojams iš žiemos pinklių Svėdasų seniūnui Saulius Rasalas ir seniūnijos komandai. Važiuoju šiandien į darbą – ant kelio nuvirtusi didžiulė pušis. Vadavimo operacija užtruko vos pusvalandį. Seniūnas atsiuntė ūkvedį ir darbininką ir kelias laisvas.” – žinute „Facebook”-e pasidalino G.Šmigelskienė. Redaktorės vaduotojas – Svėdasų seniūnijos ūkvedys Petras Šukys yra šių metų mažosios Vaižganto premijos laureatas.

The post Laureatas vadavo redaktorę appeared first on Anyksta.lt.

Ant važiuojamosios kelio dalies medžiai buvo užvirtę Anykščių seniūnijos Keblonių bei Vaišviliškių kaimuose, Viešintų seniūnijos Jurgiškio kaime, Svėdasų seniūnijos Aulelių kaime.

Kitose vietovėse žmonės nuvirtusius medžius nuo kelių pašalino savo jėgomis.

The post Virto medžiai appeared first on Anyksta.lt.

Ugniagesių pagalbos prireikė Anykščių seniūnijos Bijeikių kaime, kur ant važiuojamosios kelio dalies buvo nuvirtę du medžiai.

Medžiai kelius taip pat užtvėrė Anykščių seniūnijos Mažeikiškio kaime, Skiemonių seniūnijos Gečionių kaime, Andrioniškio seniūnijos Sedeikių kaime.

Kliūtys pašalintos.

Sinoptikai skelbia, kad artimiausią parą orų sąlygos išliks sudėtingos, ypač keliuose.

Šiandien Lietuvoje daugelyje rajonų trumpi krituliai, daugiausia sniegas. Daug kur plikledis, pustys. Vakarinių krypčių vėjo gūsiai, vietomis, daugiausia Rytų Lietuvoje, sieks 15–19 m/s. Aukščiausia temperatūra nuo 3 laipsnių šalčio iki 2 šilumos.

Gruodžio 1-os naktį vietomis trumpai pasnigs. Daug kur plikledis. Temperatūra 3–8, vietomis iki 11 laipsnių šalčio, pajūryje bus 0–2 laipsniai šalčio. Dieną be žymesnių kritulių, tik vakare pietvakariniuose rajonuose pasnigs. Vietomis plikledis. Temperatūra nuo 4 laipsnių šalčio iki 1 laipsnio šilumos, Kuršių nerijoje iki 3 šilumos.

The post Nuvirtę medžiai užtvėrė kelius appeared first on Anyksta.lt.

Spalio 22 dieną medis buvo nuvirtęs Anykščių seniūnijos Lašinių kaime, o spalio 23 dieną Anykščių seniūnijos Burbiškio kaime, Pagraužių g.

Ugniagesiai kliūtis nuo važiuojamosios kelio dalies pašalino.

The post Virto medžiai appeared first on Anyksta.lt.

Ypatingą dovaną Anykščiams „Anykščių vynas“ įteiks rugsėjo pabaigoje, per Obuolinių šventę. Iš viso miestui gamykla ketina padovanoti daugiau nei 50 įvairių rūšių obelų, kurias Obelų gatvėje sodins „Anykščių vyno“ darbuotojų komanda

Priimti „Anykščių vyno“ dovaną patikėta miesto merui Sigučiui Obelevičiui. Pasak jo, tokia dovana miestui – itin simboliška.  

„Medžių sodinimas įmonės jubiliejaus ir Obuolinių šventės proga  yra ne tik graži dovana miestui, bet ir prasmingas aktas, kuriuo prisidedama prie to, kad obelys Anykščiuose žydėtų, vestų vaisius ir Obelų gatvėje, kurioje, kad ir kaip bebūtų keista, bet vis dar nebuvo obelų. Obelis nuo seno laikyta šventu medžiu. Kaip vaisingumo simbolis, ji buvo neatsiejama rūtų darželio dalis, todėl pasodinti ją prie namų buvo tokia pat pareiga, kaip ir ąžuolą, todėl visais laikais ji buvo Lietuvoje populiari. Mūsų laikais požiūris į sodą jau truputį pasikeitęs, daugelis į jį žiūri kaip į vaisių teikėją, bet ar gali būti kas gražiau už klestintį sodą. Tad dėkodamas „MV GROUP Production“, vieniems didžiausių Baltijos šalyse gėrimų produkcijos gamintojų, kurių vienas iš keturių šios įmonės valdomų padalinių yra Anykščiuose, už gražią dovaną mūsų miestui, noriu palinkėti ne tik sodų, bet ir įmonės žydėjimo bei gražių naujų bendradarbiavimo formų“, – sako S. Obelevičius. 

Savo ruožtu „Anykščių vyno“ gamybos vadovė Liubovė Rebiatnikova pabrėžia, kad veikdama beveik ištisą amžių, gamykla neatsiejama nuo Anykščių miesto. Todėl sulaukus jubiliejaus pirmiausia ir norisi atsigręžti į savą kraštą bei jo gyventojus. 

 „Anykščiai – miestas, kurio žmonės ne tik palaiko ir skatina mūsų veiklą, bet ir patys puoselėja „Anykščių vyno“ gamyklą ir kuria mūsų produktus. Įteikdami šią dovaną ne tik sukursime dar jaukesnį miesto vaizdą, bet ir pratęsime tradiciją – juk  kadaise „Anykščių vyną“ įkūręs Balys Karazija taip pat pasirūpino, kad visame Anykščių regione imtų žaliuoti sodai“, – sako L. Rebiatnikova. 

Simboliška ir tai, kad „Anykščių vyno“ gamykloje gaminamas natūralus obuolių vynas bei spaudžiamos obuolių sultys, kuriems rudenį šviežius obuolius ūkininkai kasmet suveža iš visos Lietuvos. Rūpinantis supančia aplinka, supirkti obuoliai gamykloje panaudojami visu šimtu procentu, nepaliekant jokių atliekų.

„Žalioji gamyba – pasaulinė tendencija, kuria sekame ir mes. Superkamus obuolius panaudojame, vaizdžiai tariant, lig pat sėklyčių – vaisių sultys naudojamos skirtingų gėrimų ir koncentratų gamybai, likusios išspaudos – džiovinamos ir parduodamos pektino, naudojamo maisto ir farmacijos pramonėse, gamintojams“, – sako „Anykščių vyno“ gamybos vadovė ir priduria, kad užtikrinti gamybos procesą be atliekų leidžia gamykloje įdiegtos moderniosios technologijos. 

95-asis „Anykščių vyno“ gimtadienis – ne vienintelis jubiliejus, šįmet žymimas „MV GROUP Production“. Dar vieną – net 115-ąjį – šįmet švenčia ir Kaune veikianti „Stumbro“ gėrimų gamykla.

Atšvęsti net du, vienu metu išpuolusius jubiliejus „MV GROUP“ nutarė ir kolegų gretose – dar vasarą įgyvendino pirmąkart surengtą žingsnių iššūkį, kurio metu grupės vienijamų bendrovių darbuotojai dažniau rinkosi vaikščioti pėsčiomis, savo žingsniais saugodami šalies gamtą. 

Apie „Anykščių vyną“  

„Anykščių vyno“ gamykla, valdoma AB „MV GROUP Production“, yra viena seniausių vyno gamintojų Lietuvoje. Šiuo metu gamykloje dirba beveik 100 darbuotojų. „Anykščių vyną“ labiausiai garsina natūralus vaisių ir uogų vynas „Voruta“, kurio prekės ženklu paženklintų gaminių dalis yra pripažinta Lietuvos tautiniu paveldu. Be jo gamykloje dar gaminamas sidras, sultys, trauktinės. „Anykščių vyno“ gaminami sulčių koncentratai bei džiovintos obuolių išspaudos yra sėkmingai eksportuojami. Gamykla praėjusiais metais supirko 16 tūkst. tonų obuolių ir 708 tonas kitų vaisių ir uogų iš Lietuvos ir kaimyninių valstybių.   

Užsak. Nr. 908

The post „Anykščių vyno“ jubiliejaus proga – simboliška dovana miestui appeared first on Anyksta.lt.