Medikus sveikino „Anykštos“ laikraščio vyriausiosios redaktorės pavaduotojas Rytis Kulbokas. „Jeigu tikėsime, kad žmogus ir visata paklūsta tiems patiems dėsniams ir yra iš tos pačios materijos sukonstruoti, tai Jūs, gydytojai, kiekvieną dieną gelbėjate Visatą. Dar antikos graikai, sakydami, kad visi mokslai kilo iš filosofijos, išskyrė vieną, kuris iš jos nekilo. Tai medicina. Šis fundamentalumas ypač išryškėjo per šiuos krizinius metus, kuriuose jūsų reikšmė dar labiau išaugo. Visose šiose baimėse, biurokratinėse džiunglėse, kartais net ir neteisingumo užuomazgose“,- kalbėjo R.Kulbokas.
Populiariausiu gydytoju išrinktam Valdui Macijauskui dovanotas dailininko Algirdo Latėno paveikslas, populiariausiai slaugytojai Jolitai Abraškevičienei – keramikės Ramunės Pranckevičiūtės sukurta vaza. Nugalėtojams ir prizininkams įteikti ir pripažinimą liudijantys sertifikatai.
Antrąją vietą populiariausių gydytojų rinkimuose užėmė Dalia Kazlauskienė, o trečiąją – Gabėta Šinkūnaitė. Tarp slaugytojų antroji liko Rūta Paciūnienė, o trečioji – Regina Viršylienė.

Nugalėtojus ir prizininkus sveikino Anykščių rajono Pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) direktorės pavaduotojas, gydytojas Kęstutis Jacunskas. O įstaigos direktorė Sonata Steniulienė medikams linkėjo ne tik teikti viltį pacientams, bet ir patiems turėti jėgų, sveikatos ir energijos.
Gydytojas V.Macijauskas nuo 1995-ųjų dirba Viešintų ambulatorijoje, o nuo 2014-ųjų dar ir Anykščių poliklinikoje. „Anykščiai – miestas, o mano kabinetas net trečiame aukšte. Tai dabar aš, net ir tiesiogine prasme, pasikėlęs“, – juokavo gydytojas. V.Macijauskas į Viešintas atvažiavo po mokslų ir šio miestelio palikti neketino, sakė niekad neieškojęs kitų darboviečių.
Praktiškai visą laiką Viešintose jis dirba kartu su slaugytoja J. Abraškevičiene. Tik gydytojo darbo pradžioje J. Abraškevičienės nebuvo Viešintų ambulatorijoje, nes ji tada augino vaikus. „Ji šaunuolė, labai atsidavusi darbui“, – apie J.Abraškevičienę sakė V. Macijauskas.
V. Macijauskas kalbėjo, kad pastaraisiais metais Anykščių PSPC medikai dirbo beprotiškais krūviais, per dieną priimdami ir per 50 pacientų. Jis neslėpė, kad „Anykštos“ skaitytojų padėkos ir pergalė populiariausio Anykščių gydytojo rinkimuose džiugina. „Nedariau kažko specialiai, kad įtikčiau, kad tapčiau populiariausias… Bet smagu. Žinau, kad „Anykštoje“ buvo mano pacientų -vyro ir žmonos -atskiros padėkos mums. Dėl to, kad V.Macijauskas ir J.Abraškevičienė daugiau balsų gautų, laimėtų“, – sakė gydytojas.
V.Macijauskas ketina padėkoti dėkotojams. Pasak gydytojo, jo žmona užeis į „Anykštos“ redakciją ir susirinks visų padėkų autorių pavardes. „Svarstau kelis variantus – visiems dėkotojams padėkoti „Anykštoje“ arba kiekvienam iš jų ačiū pasakyti asmeniškai. O gal visus padėkų autorius sukviesti į nedidelį furšetą?“ – svarstė šiemet populiariausiu Anykščių gydytoju išrinktas V.Macijauskas.
Populiariausių Anykščių medikų rinkimus „Anykštos“ redakcija rengė kartu su Anykščių PSPC.

The post Svarsto, kaip padėkoti dėkotojams (Nr. 33, 2022-04-30) appeared first on Anyksta.lt.

Anykščių rajono savivaldybės administracijos direktorė Ligita Kuliešaitė Anykščių rajono tarybai pateikė siūlymą šį savivaldybei priklausantį objektą išbraukti iš viešame aukcione parduodamo savivaldybės turto sąrašo.
Anykščių rajono taryba informuota, kad oro uosto – aerodromo nusileidimo tako teritorijoje Anykščių rajono savivaldybės administracija planuoja statyti savo saulės elektrinių parką.
Planuojamo saulės elektrinių parko galia siektų 5 MW, o joje pagaminta elektra būtų tiekiama savivaldybei bei jai priklausančioms biudžetinėms įstaigoms.
Administracijos direktorė L.Kuliešaitė informavo Anykščių rajono tarybos narius, kad šiais metais saulės elektrinių parko įrengimo finansavimui gauti numatoma teikti paraišką Aplinkos projektų valdymo agentūrai.
Anykščių rajono meras Sigutis Obelevičius balandžio 15 dieną vykusiame Anykščių rajono tarybos posėdyje kalbėjo, kad kol kas elektrinės parko projekto vystymui nėra sąlygų dėl Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ „išsidirbinėjimo“.

„Bendrovė reikalauja pinigų už transformatorinių pertvarką. Net baisu pasakyti, kiek pinigų reikalauja, gal geriau tegul tai įvardija vicemeras“, – sakė S.Obelevičius.
Anykščių rajono mero pavaduotojas Dainius Žiogelis informavo, kad „Ligrid“ paprašė suremontuoti elektros pastotę ir liniją, kurios būtų reikalingos saulės elektrinės eksploatacijai.
„Ten kokių 5 milijonų eurų investicija. Dabar vyksta diskusijos, ar to reikia. Čia yra „Ligrid“ sąlygos energijos skirstymo operatoriui „ESO““, – sakė D.Žiogelis.
1976 metais statytą, daugiau nei 17 tūkst. kv.m ploto oro uosto – aerodromo nusileidimo taką Šerių kaime Anykščių rajono savivaldybė viešuosiuose aukcionuose nesėkmingai bandė parduoti du kartus. Pradinė objekto kaina siekė kiek daugiau nei 39 tūkst. Eur.

The post Saulės jėgainių parką savivaldybė statys aerodromo teritorijoje (Nr.31, 2022-04-23) appeared first on Anyksta.lt.

„Analizuojant internetinio tinklapio rodiklius šiemet pastebėti trukdžiai, stipriai iškraipantys nurodytus rezultatus. Be galo svarbu į juos atsižvelgti vertinant bendruosius Anykščių kultūros centro tinklapio rodiklius. Šie trukdžiai iškyla žvelgiant į tinklapio lankytojų geografinį plitimą ir lyginant su tolesniais, bendriniais rodikliais. Vienu pagrindinių lankytojų paplitimo vietų čia nurodoma Indonezija (13,2 proc. lankytojų). 98,79 proc. iš jų pažymėti kaip neaktyvūs lankytojai ir vidutinė apsilankymo trukmė nurodoma mažiau nei 1 s, tai reikštų, kad puslapis buvo atidarytas, tarsi, netyčia“, – rašoma Anykščių kultūros centro direktorės D.Petrokaitės veiklos ataskaitoje.
Anot D.Petrokaitės, nustatyti tokio veiksmo priežastis sudėtinga, tačiau Anykščių kultūros centro direktorė mano, kad įstaigos puslapis Indonezijoje kažkieno galėjo būti reklamuojamas.
„Galbūt per klaidą vienas mūsų tinklapių buvo reklamuojamas Indonezijoje, o galbūt jis buvo padarytas kaip iššokanti reklama. Bet kuriuo atveju matomas netyčinis apsilankymas, kuris vis tiek iškreipia visų dėmenų vidurkį“, – rašoma ataskaitoje.
Anykščių kultūros centro 2021-ųjų metų veiklos ataskaitoje nurodoma, kad panaši situacija matoma ir su Frimley miestu, esančio Didžiojoje Britanijoje. Iš šio miesto Anykščių kultūros centro tinklapį aplankė 1,68 proc. skaitytojų, tačiau jie buvo neaktyvūs.
„Tokie rodmenys nurodo akivaizdžius nukrypimus, į kuriuos būtinai atsižvelgsime ir kurių šaltinį mėginsime atrasti ateinančiais metais.“ – rašoma ataskaitoje ir konstatuojama, kad šie rodmenys neleidžia tiksliai nustatyti realaus Anykščių kultūros centro tinklapio lankytojų skaičiaus.
Anykščių kultūros centro veiklos ataskaitoje nurodoma, kad įstaigos tinklapis 2021 metais sulaukė kiek daugiau nei 19 tūkst. lankytojų. Tiesa, mažai tikėtina, kad bent dalis jų vėliau atvyko iš Indonezijos pasiklausyti kapelos „Grieža“ ar stebėti režisieriaus Jono Buziliausko spektaklių.
Anykščių kultūros centro direktorė D.Petrokaitė „Anykštai“ tą ir patvirtino – iš Indonezijos lankytojų įstaiga nesulaukė.
Anykščių kultūros centras informavo, kad įstaigos tinklapį sukūrė ir prižiūri 2017 metais Anykščių kultūros centre pradėjęs dirbti informacinių technologijų specialistas Tomas Baltušis.
Prieš tai Anykščių kultūros centro tinklapyje buvo skelbiama, kad įstaigos tinklapį sukūrė ir prižiūri „Tobalt“ – mažoji bendrija „Laikas atsinaujinti“, kurios vadovė yra Ema Baltušienė. Šios informacijos tinklapyje nebeliko, kai „Anykšta“ paskambino į Anykščių kultūros centrą ir direktorės D.Petrokaitės pasiteiravo, kiek įstaigai kainavo tinklapio sukūrimas ir kiek kainuoja jo priežiūra.
„Tobalt“ skelbia, kad specializuojasi kurdama interneto svetaines biudžetinėms ir savivaldybių įstaigoms. „Tobalt – revoliucija įstaigų prisistatymui internete“, – skelbia įmonės šūkis.
Praėjusių metų veiklos ataskaitoje, be kita ko, Anykščių kultūros centro direktorė D.Petrokaitė rašo, kad 2021 metais įstaigoje buvo daug problemų.
„Problemų laukas buvo nemenkas, nes įstaigos veiklą pakankamai ženkliai įtakojo pandemijos situacija ir apribojimai. Dėl šių priežasčių teko nutraukti darbą „Coffe hill“ kavinei, nuomavusiai patalpas kultūros centre, laikinai sustabdė veiklą „Kino namai“, administravę kino salės patalpas. Nuoširdžiai tikimės, kad 2022 metais galėsime susigrąžinti šias mūsų lankytojų labai mėgstamas ir populiarias erdves“, – ataskaitoje viliasi D.Petrokaitė.
Anot D.Petrokaitės, 2021 metais renginių skaičius lyginant su praėjusiais metais kultūros centre sumažėjo 200-tais. Bet, kaip teigiama, bendrai renginių lankytojų padaugėjo ir jie yra socialinių tinklų lankytojai.
Pernai už teikiamas paslaugas Anykščių kultūros centras surinko 24 tūkst.600 Eur.

The post Anykščių kultūra išpopuliarėjo Indonezijoje (Nr.30, 2022-04-16) appeared first on Anyksta.lt.

Policija ruošėsi galimai provokacijai

Utenos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pranešė, kad viešosios tvarkos pažeidimas Antrojo pasaulinio karo Sovietų sąjungos karių kapinėse pastebėtas apie 0.52 val. policijos pareigūnams vykdant prevencines priemones pagal planą. Išplatintame Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pranešime spaudai rašoma, kad Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariato pareigūnai įtardami, kad gali būti išniekinta viešosios pagarbos vieta, vykdė prevencines priemones, sustiprintą patruliavimą ir viešosios vietos stebėjimą vaizdo kameromis.
„Informacija apie galimą pagarbos vietos išniekinimą policija gavo nedelsiant. Tą pačią dieną dieną policija ėmėsi veiksmų ir buvo nustatyti įtariami asmenys. Tai du vyrai, kurie gimę 1977 ir 1979 metais, viena moteris, gimusi 1983 metais. Dar vieno vyro asmenybė nustatinėjama. Visų minėtų asmenų deklaruota gyvenamoji vieta yra Vilniaus mieste“, – sakė Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vedėja Asta Šuminienė.

Nemato politinių motyvų

Anykščių rajono policijos komisariato viršininkas Jonas Cicėnas atmetė, kad paminklo nudažymas Kurklių karių kapinėse galėtų būti provokacija.

„Tai yra teisės pažeidimas. Kokia čia provokacija? Tikrai nematau ir politinių motyvų. Yra Baudžiamasis kodeksas, įstatymai, kurie ir nusprendžia, kokia veika ir kokia atsakomybė“, – sakė J.Cicėnas.
„Anykštos“ paklaustas, ar po viešosios tvarkos pažeidimo Kurklių karių kapinėse, taip pat artėjant gegužės 9-ajai – Pergalės dienai, policija imsis Anykščių rajone papildomų prevencinių priemonių, kad nepasikartotų panašūs įvykiai, Anykščių rajono policijos komisariato viršininkas Jonas Cicėnas sakė: „Policija visą laiką imasi veiksmų užtikrinti viešąją tvarką. Kokių dar papildomų veiksmų jūs tikitės?“
Dėl įvykio Kurkliuose pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį (Viešosios tvarkos pažeidimas). Pagal šį straipsnį asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
„Anykštos“ žiniomis, minėti asmenys galimai turi sodybas Anykščių rajone.

Seniūnas abejoja ar tokiu būdu parodytas palaikymas ukrainiečiams

Kurklių seniūnijos seniūnas Algimantas Jurkus „Anykštai“ sakė, kad viešosios tvarkos pažeidimas Antrojo pasaulinio karo Sovietų sąjungos karių kapinėse jo labai nenustebino.
„Buvo tikimybė, kad toks dalykas gali įvykti. Artėja gegužės 9-oji, Pergalės diena… Žmonės išreiškė savo palaikymą ukrainiečių tautai, bet kodėl tai darė ant paminklo sovietiniam kariui? Geriau būtų paminklą vėliava uždengę. O dabar skurdžiai padaryta, chuliganiškai ir vaikiškai – paminklas nupurkštas dažais nakties metu. Ar čia pagarba patiems ukrainiečiams – nežinau, ar jie patys to norėtų?“, – kalbėjo seniūnas A.Jurkus.
Kurklių seniūnas A.Jurkus sakė, kad paminklas sovietų armijai Antrojo pasaulinio karo Sovietų sąjungos karių kapinėse Kurkliuose yra kultūros paveldo objektas, todėl jo dabar nuplauti negalima.

Paminklas – kultūros paveldo objektas

„Paminklas buvo bronzinis, jis praktiškai buvo nusidėvėjęs, „liūdnas kareivėlis stovėjo“. Pagal įstatymą jokių veiksmų su paminklu negalima imtis, nes jis yra kultūros paveldo objektas“, – aiškino A.Jurkus.
Prieš 15 metų Anykščių rajono tarybai buvo pateiktas anoniminis kreipimasis, kuriuo buvo prašoma iš Kurklių karių kapinių iškelti Antrajame pasauliniame kare žuvusių sovietinių karių atminimui stovintį paminklą. Vienoje iš Kurkliuose vykusių švenčių buvo perskaitytas tokio turinio kreipimasis:„Mes, kurkliečių šventės dalyviai, prašome gerbiamus Anykščių rajono tarybos narius priimti sprendimą – išmontuoti Kurkliuose stovintį okupacinio režimo simbolį „rusišką čebatą“. Režimo, trypusio mūsų žemę, deginusio mūsų sodybas, trėmusio, žudžiusio Kurklių parapijos žmones, mus dar esančius gyvus ir Anapilin išėjusius mūsų tėvus ir senelius. Mus skaudina ir žeidžia, kad laisvoj ir nepriklausomoj Lietuvoj, prieš Kurklių bažnyčios duris dar tebestovi okupacinio režimo simbolis. Todėl prašome padėti mums pasijausti laisvais savo laisvos valstybės piliečiais.“
Po šio kreipimosi niekas iš kurkliečių neparodė didesnės iniciatyvos, kad Antrajame pasauliniame kare žuvusių sovietinių karių atminimui stovintis paminklas Kurkliuose būtų demontuotas. Kurklių seniūnijos seniūnas A.Jurkus „Anykštai“ kalbėjo, kad iškeldinti šio paminklo nereikėtų ir šiomis dienomis.
„Buvo vienas pilietis, kuris man rašė laišką ir siūlė inicijuoti iškeldinti paminklą sovietų armijai. Bet juk net pati Premjerė Ingrida Šimonytė sakė, kad nereikia provokuoti ir aštrinti situacijos. Žinome, kad rusų politikai visą vaizdą vistiek po to iškreips ir viską akcentuos visai kitaip – sakys, kad nukeldami paminklą išniekinome karių palaikus. Propogandą savo varys. Aš laikausi tokios pozicijos, kad šiuo metu nereikia nieko daryti. Paminklas yra paveldo objektas. Pirma jį reikia išregistruoti, o tada galima kalbėti ir apie jo iškėlimą“, – dėstė A.Jurkus.

Dr. Norbertas Černiauskas: skulptūrą reikia atskirti nuo kapinių

Iš Anykščių rajono kilęs istorijos mokslų daktaras, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto akademinių reikalų ir tarptautinių ryšių prodekanas Norbertas Černiauskas „Anykštai“ sakė, kad žinia apie Kurkliuose geltonos ir mėlynos spalvos dažais nudažytą paminklą sovietų armijai šių dienų kontekste nebuvo kažkuo išskirtinė.

„Galvojau apie tai, ar tai yra vandalizmas, ar ne. Mano požiūriu, skulptūra sovietų armijai labai aiškiai atskirta nuo pačių kapinių. Kapai tikrai neliesti. Pati skulptūra nesudarkyta, o tik nudažyta. Esu apmąstymuose“, – kalbėjo N.Černiauskas.
Pasiteiravus, galbūt dabar laikas būtų sugrįžti prie Kurkliuose stovinčio paminklo sovietų armijai demontavimo. N.Černiauskas kalbėjo: „Kiek pamenu, kalbos buvo dviejų tipų. Buvo norima nukelti skulptūrą ir 1997 metais buvo norima karių palaikus perlaidoti Anykščiuose. Mano nuomone, paminklas galėtų būti nukeltas, bet čia turėtų būti „žaidžiama“ pagal visas taisykles, o ne spręstų tai, kažkokia susirinkusi minia.“

Paminklas pastatytas ant karių kapų

Kurkliuose paminklas sovietų armijai stovi jau beveik 70 metų. Bronzinė kario skulptūra pastatyta ant kapinių, kuriose palaidoti Antrajame pasauliniame kare žuvę kareiviai.
2007 metais laikraštyje „Anykšta“, rašinyje „Prašo iškelti sovietinio kario paminklą“ žurnalistas Arvydas Lingaitis rašė, kad Kurklių karių kapinėse vyko iškilmės, kuriose dalyvavo ir Rusijos atstovybės Lietuvoje, skyrusios lėšų kapinėms sutvarkyti ir Lietuvos savanorių atminimo lentai pastatyti atstovai. Tuomet ceremonijoje kalbėjęs Rusijos laikinasis patikėtinis Lietuvoje Dmitrijus Cvetkovas akcentavo, jog Lietuvoje sovietinių karių kapinės ir paminklai prižiūrimi gerai, „ne taip, kaip kuriose šalyse.“

Siūlė diskutuoti

Kovo 28 dieną, dar prieš viešosios tvarkos pažeidimą Kurklių karių kapinėse, „Anykštos“ vyriausioji redaktorė Gražina Šmigelskienė gavo skaitytojo elektroninį laišką, kuriame siūloma diskutuoti apie būtinybę išsaugoti šį paminklą: „Esu anykštėnas, dažnai važiuoju į Kurklius, nes ten palaidoti mano seneliai. Norėčiau pasidalinti trumpai savo nuomone, bei siūlyčiau diskusiją galimai straipsnį jūsų dienraštyje, su gyventojų apklausa bei žingsnius pašalinant ne visą paminklą, o tik virš memorialinės lentelės esantį paminklą, skirtą raudonosios armijos kariams. Giliai įsitikinęs, kad tą patį reikia padaryti ir prie senųjų Anykščių kapinių stovinčioms skulptūroms ir tikiu, kad taip nutiks daugelyje Lietuvos miestų ir miestelių. Tą aktyviai daro mūsų kaimynai lenkai.<…> galimai žmonių akys yra įpratę prie šio vaizdo, tačiau susimasčius giliau, kažin, kiek labai ir ar ateities kartoms mes norime demonstruoti tariamus gynėjus su automatais rankose. Tai, mano asmenine nuomone, visiška atgyvena ir dvelkia visišku raudonosios armijos šlovinimu. Būkime pirmi ir drąsūs (laiško kalba netaisyta, red.pastaba)“.
Šį laišką skaitytojas taip pat nusiuntė ir Kurklių seniūnijos seniūnui A.Jurkui.

Karą su kaulais vadina mizerija

Pirmasis Lietuvos kultūros ministras, kultūrologas Darius Kuolys reaguodamas į Lietuvos užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio ir žurnalisto Andriaus Tapino kvietimą pradėti karą su sovietinių karių kaulais vadina mizerija. Savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje D. Kuolys pasidalino šiuo įrašu:
„Dieve, kokia mizerija!
Kai ukrainiečiai didvyriškai kaunasi su Rusijos kariuomene, kai rusai kariauja su ukrainiečių vaikais, moterimis ir seneliais, lietuviai pradeda karą su žuvusių sovietinių karių kaulais.
„Išvaduokime Lietuvą nuo išvaduotojų. Ukrainos kova tebūnie įkvėpimas“, – šaukia lietuvius į karą su mirusiais Gabrielius Landsbergis.
„Kokią stiprią žinutę pasiųstume ir sau patiems, ir pasauliui! Sudėtinga, bet įmanoma. Laiko nėra daug, bet įmanoma, ne tą dar esame padarę“, – kviečia tautiečius į karą su kaulais Andrius Tapinas.
Taip, „ne tą dar esame padarę“…
Tik kaip šis lietuvių karas su žuvusiųjų palaikais šiandien prisidės prie mūsų užsienio reikalų ministro teisingai keliamo Lietuvos, kaip NATO ir Europos Sąjungos šalies, „pagrindinio tikslo – padėti Ukrainai laimėti karą“?
Jei jau sugebėjome šiandien išsakyti svarbiausią tikslą – „padėti Ukrainai laimėti karą“, tai ir pasirenkime kuo greičiau kryptingą Lietuvos veiksmų programą, būtiną šiam tikslui pasiekti. Tokią programą, kurią mūsų prezidentas, premjerė, užsienio ir krašto apsaugos reikalų ministrai, Seimo nariai be gėdos galėtų išdėstyti Lietuvos visuomenei, pristatyti partneriams ir, šalies piliečių remiami, padedami, nuosekliai įgyvendintų.
O apie mirusiųjų žudynes yra kadaise rašęs lenkų karys ir poetas Jerzy Ficowskis (1924-2006). Prieš trejetą metų atradau ir išsiverčiau jo eilėraštį – skamba taip.

Jerzy Ficowski
IŠMUŠĖ VALANDA
Jau naktis išmušė valanda
žudysime mirusius
Jei kas nors liko
paversime į nieką
jei liko kaulas
jo nepripažinsime
jei nužengė į dangų
pasiųsime didelius paukščius
kad užkapotų juos dausose
jei jų žodis jų gestas
apsigyveno tarp mūsų
sugadinsime
atminties rodmenis
jei po jų liko ženklas
padarysime iš jo gaminio žymenį
kad ir žiurkių nuodams
jei paliko našlaičių
užkalbėsime išsiskyrimą
per šeimų sujungimo akciją
nes mirusieji gali užkrėsti
nes mirusieji per daug iškalbingi
nes mirusieji neturi nieko
kas mus išteisintų
Jau naktis išmušė valanda
žudysime mirusius
negalima jų palikti
amžinybės valiai.“

The post Kario paminklas Kurkliuose nudažytas Ukrainos vėliavos spalvomis (Nr.29, 2022-04-12) appeared first on Anyksta.lt.

Vilniaus politikos analizės institutas paskelbė „Savivaldybių Gerovės Indeksą 2021“. 2020 metais šiame indekse tarp 60 Lietuvos savivaldybių užėmusi 51 vietą, 2021-aisiais Anykščių rajono savivaldybė nusirito į 55-ąją vietą. Tai blogiausia vieta Anykščių savivaldybei per pastaruosius penkerius metus.
Anykščių savivaldybė buvo pripažinta pačia nesaugiausia fizinio saugumo srityje, per metus stipriai krito socialinio saugumo ir ekonomikos gyvybingumo srityse, ir tik mokytojams su mokiniais reikia dėkoti, kad jie patempė savivaldybės indeksą iš paties pačiausio dugno.

Utenos regiono savivaldybių vieta ,,Savivaldybių Gerovės indekse“
Utenos savivaldybė – 21
Visagino savivaldybė – 26
Zarasų savivaldybė – 41
Molėtų savivaldybė – 42
Anykščių savivaldybė – 55
Ignalinos savivaldybė – 60

Kaimyninių Anykščiams savivaldybių vieta „Savivaldybių Gerovės indekse“
Panevėžio savivaldybė – 13
Utenos savivaldybė – 21
Ukmergės savivaldybė – 35
Kupiškio savivaldybė – 39
Rokiškio savivaldybė – 49

„Savivaldybių Gerovės Indeksą“ sudaro 5 komponentai: socialinis, fizinis saugumas, ekonomikos gyvybingumas, švietimo kokybė bei demografija.
Anykščių rajono savivaldybė pasidžiaugti gali tik švietimo kokybės srityje, kuri bendrai šalyje buvo įvertinta 18- ta vieta, o tarp kaimiškų rajonų, kurie klasifikacijoje sudaro daugiau nei pusę visų savivaldybių, pasirodymą galima pavadinti net solidžiu – Anykščių švietimas 8-tas. Tačiau, Anykščių rajonas zonoje nėra geriausias – Kupiškis tarp kaimiškų rajonų 3-ias.
Švietimo kokybėje pernai Anykščių rajonas, lyginant su 2020 metais, kai buvo įvertintas 27- ta vieta, progresavo, tačiau tai greičiau reikia vadinti grįžimu į realią vietą, nes 2019 metais rajonas buvo 17-tas, o 2016 metais net 16- tas.
Vertinant švietimo rodiklį, indekso sudarytojai atsižvelgė į abiturientų brandos egzaminų pasiekimus, 4-6 metų vaikų ugdymo aprėptį, nelankančių mokyklos privalomo mokytis amžiaus vaikų dalį.
Sveikos demografijos srityje, kurioje vertinami demografiniai rodikliai, kaip aiškina indekso sudarytojai, skaičiuojama, kiek vyresnių nei 65 metų amžiaus gyventojų tenka 100-tui vaikų, taip pat vertinami migracijos skaičiai. Šioje srityje Anykščių rajono savivaldybė užėmė 57- tą vietą iš 60- ties savivaldybių. Bet tai geriau nei buvo 2020 metais, kai savivaldybė buvo 59- ta ir paradoksas, bet ketvirta vieta nuo galo yra geriausias Anykščių savivaldybės pasiekimas nuo 2016- ųju metų, kai visus tuos metus iki pernai savivaldybė buvo arba blogiausia, arba antra pagal blogumą Lietuvoje.
Tačiau su šiais rodikliais visos geros žinios Anykščių rajonui baigiasi.
Socialinio saugumo srityje Anykščių rajono savivaldybė per metus krito net per keturiolika vietų – iš 28- tos į 42-ąją. Tai vienas didžiausių kritimų šalyje. Maža to – tai yra blogiausia rajono vieta nuo 2016- ųjų metų, kai ji buvo 22 – oje vietoje. Beje, 2017 metais Anykščių rajonas socialinio saugumo srityje buvo net 16- tas.
Vertinant socialinį saugumą indekso sudarytojų buvo atsižvelgta į socialinės paramos gavėjų skaičių, nemokamą maitinimą gaunančių vaikų skaičių, ilgalaikių bedarbių skaičių, moterų/vyrų užimtumo santykį, skurdo rizikos lygį.
Nors indeksas liudija, kad socialinio saugumo srityje Anykščių rajono nebegalima vadinti socialiai saugiu, bet dar vienas – fizinio saugumo rodiklis, lyginant su kitais rajonais, leidžia rajoną vadinti tiesiai – fiziškai pavojingiausiu.
Fizinio saugumo srityje Anykščių rajono savivaldybė ir taip jau iš itin blogos 52- os vietos nukrito į pačią paskutinę 60- tą vietą tarp savivaldybių ir vertinimo lentelėje buvo vienintelė pateikta tamsiausia iš sudarytojų naudota spalvų.
Fizinio saugumo komponentą sudaro šie statistikos rodikliai: saugumas keliuose, nusikalstamumas, medicinos pagalbos prieinamumas, mirštamumas nuo neužkrečiamų ligų. Dar labiau šokiruoja kokiu greičiu kurortu norinti būti savivaldybė regresuoja – 2016 metais pagal fizinį saugumą savivaldybė buvo viena saugiausių Lietuvoje ir reitinge užėmė net 9 vietą. Kitais metais ji krito iki 47- tos, dar kitais iki 50- tos, 2019- taisiais padėtis lyg ir ėmė taisytis ir saugumas pakilo iki 33-ios vietos, bet vėliau vėl krito į pabaigą.
Ekspertų vertinimas negali guosti Anykščių rajono ir ekonomikos gyvybingumo srityje. Komponente, kuris apima darbo užmokestį, veikiančių mažų ir vidutinių įmonių skaičių metų pradžioje, veikiančius ūkio subjektus metų pradžioje, tiesiogines užsienio investicijas, tenkančios vienam gyventojui metų pabaigoje ir užimtumo lygį, Anykščių rajonas iš 43 -ios vietos 2020 metais krito į 55-tą vietą. Ir nors kritimas per 12 vietų reitinge nėra pats didžiausias šalyje, tik Rietavo savivaldybė krito per daugiau vietų, o Šakių savivaldybė krito tiek pat kiek Anykščiai.
Ir turbūt net nebereikia sakyti, kad ir šis savivaldybės kriterijus blogiausias nuo 2016 metų reitinge. Iki pernai Anykščių savivaldybė balansuodavo nuo 35- tos iki 43- ios vietos reitinge.
Galima tik pasiguosti, kad galutinai tekusi 55- oji bendra Anykščių savivaldybės vieta 2021- ųjų metų indekse nėra pats blogiausias rezultatas nuo 2016- ųjų metų. Jis pakartoja blogiausią 2018- aisiais metais pasiektą rezultatą, kai reitinge taip pat buvo užimta 55- oji vieta.
Aukščiausiai Anykščių savivaldybė buvo įvertinta 2016 metais. Tuomet savivaldybė bendrame reitinge buvo 30- ta.
Rengiant „Savivaldybių Gerovės incdeksą“, patogesnei analizei ir lygiaverčiam palyginimui savivaldybės buvo sugrupuotos į penkias kategorijas (didieji miestai, kaimiškosios savivaldybės, urbanizuotos savivaldybės, žiedinės savivaldybės ir kurortai). Anykščių rajono savivaldybė pateko į kaimiškųjų savivaldybių krepšelį.
Geriausiai „Savivaldybių Gerovės indekse“ įvertintos Vilniaus, Klaipėdos, Neringos savivaldybės. Utenos savivaldybei indekse skirta 21 vieta, Visaginui – 26 vieta, Zarasams – 41, Molėtams – 42, Ignalinai paskutinė 60 vieta. Rokiškio savivaldybė šiame indekse užėmė 49, Kupiškio savivaldybė – 39, Ukmergės savivaldybė – 35, Panevėžio savivaldybė – 13 vietą.
Skelbiamo 2021 metų „Savivaldybių Gerovės indekso“ skaičiavimuose buvo naudojami viešai prieinami 2020 metų oficialiosios statistikos duomenys surinkti iš Lietuvos Statistikos departamento, Lietuvos darbo biržos, Higienos instituto ir Švietimo valdymo informacinių sistemų.
Savivaldybių gerovės indeksą parengęs Vilniaus politikos analizės institutas 2016 metais susikūrė kaip įvairių sričių politikos ekspertų sambūris.

The post Jei ne švietimas – Anykščių rajonas muštų indekso dugną (Nr.28, 2022-04-09) appeared first on Anyksta.lt.

Nesusirinko du komitetai, socialdemokratas Donatas Krikštaponis – ligoninėje

„Nebuvo svarstyta 20 klausimų. Pagal galiojančius įstatymus, komitete nesvarstyti klausimai negali būti teikiami Tarybai“, – posėdžio pradžioje informavo Anykščių rajono meras Sigutis Obelevičius.

Į posėdžius nesusirinko Biudžeto, ekonomikos ir kaimo reikalų komitetas, kurio pirmininkas yra liberalas Lukas Pakeltis bei Socialinių reikalų, sveikatos ir aplinkos apsaugos komitetas, kurio pirmininkas yra Anykščių rajono mero pavaduotojas, socialdemokratas Dainius Žiogelis.
Anykščių rajono meras S. Obelevičius per posėdį informavo, kad vienas iš Biudžeto, ekonomikos ir kaimo reikalų komiteto narių, socialdemokratas Donatas Krikštaponis susilaužė koją ir pateko į ligoninę.
Balandžio 15 dieną bus šaukiamas neeilinis Anykščių rajono tarybos posėdis, kuriame bus nagrinėjami iš kovo 31-osios posėdžio darbotvarkės išbraukti sprendimų projektai, susiję su kelių remonto, žemės ūkio bei savivaldybės turto klausimais.
Ketvirtadienio posėdyje dalyvavo tik 17 iš 25 Anykščių rajono tarybos narių. Jau tapo įprasta, kad dažniausiai posėdyje kalbėjo Darbo partijos narys Ričardas Sargūnas – jam po bene kiekvieno pristatyto sprendimo projekto iškildavo vienokių ar kitokių klausimų, į kuriuos įprastai atsakymai pateikiami komitetų posėdžiuose.

Tilto gatvės kompleksas
lieka be šeimininko

Anykščių rajono meras Sigutis Obelevičius taip pat informavo, kad klausimą dėl Anykščių socialinio ir bendruomeninio verslo bei paslaugų klasterio steigimo iš Anykščių rajono tarybos posėdžio darbotvarkės tenka išbraukti dėl Vyriausybės atstovo pastabų.
Iš posėdžio darbotvarkės taip pat išbrauktas klausimas ir dėl Tilto gatvės komplekse esančio restorano pastato nuomos įkainio nustatymo.
Kaip rašoma Anykščių rajono tarybai pateiktoje medžiagoje, Anykščių socialinio ir bendruomeninio verslo bei paslaugų klasterio steigiamajame susirinkime numatoma siūlyti Anykščių turizmo ir verslo informacijos centrą paskirti klasterio jungtinės veiklos koordinatoriumi, atsakingu už jo veiklos organizavimą bei klasterio partnerių sukurtos produkcijos ir paslaugų pardavimą.
Klasterio partneriais bus kviečiami tapti verslo subjektai (juridiniai ar fiziniai asmenys, užsiimantis ūkine-komercine veikla), bendruomeninės ar NVO organizacijos, biudžetinės įstaigos, kurios atitiks klasterio partneriui keliamus reikalavimus.
Tilto gatvės kompleksas eksploatacijai priduotas praėjusių metų lapkričio pradžioje ir jau prasidėjo šeštas mėnuo, kai yra tuščias ir nenaudojamas. Už tuščių patalpų šildymą, teritorijos priežiūrą mokama iš Anykščių rajono savivaldybės biudžeto lėšų. Tik viename iš komplekso pastatų įsikūręs Anykščių turizmo ir verslo informacijos centras.
Priminsime, kad Anykščių Tilto gatvės komplekas pastatytas už 2,463 mln. Eur (iš jų ES fondų lėšos – 1,441 mln. Eur, 127 tūkstančiai – valstybės biudžeto lėšos). Anykščių rajono savivaldybė Tilto gatvės pastatų komplekso statyboms skyrė beveik milijoną – 894 779 Eur.
Prie kompleso įrengimo savo lėšomis prisidėjo ir Anykščių savivaldybė. Kompleksą projektavo UAB ,,Metro architektūra”, o vienas iš architektų yra iš Anykščių kilęs architektas Julius Biliūnas. Statybų darbus atliko UAB ,,Statybų kodas”.

Anykščių menų centre
nebeliks trijų skyrių

Ketvirtadienio Anykščių rajono tarybos posėdyje didžiąją darbotvarkės dalį sudarė biudžetinių įstaigų 2021 metų veiklos ataskaitų tvirtinimas. Prie kai kurių jų Tarybos nariai stabtelėjo kiek ilgėliau.
Svarstant Anykščių menų centro 2021 metų veiklos ataskaitą, nuo visuomeninio rinkimų komiteto „Kęstučio Tubio sąrašas „Anykščių krašto labui“ išrinktas Audronius Gališanka turėjo pastabų dėl personalo valdymo.
„Mes jau pernai atkreipėme dėmesį, kad Anykščių menų centre yra per daug vadovaujančių pareigybių. Matome, kad iš 11,5 pareigybės, yra 5 vadovaujančios. Iš jų: du vedėjai turi po vieną pavaldinį ir vienas vedėjas – du pavaldinius. Tai yra išlaidavimas ir man keista, kaip administracija toleruoja tokius dalykus“, – kalbėjo A.Gališanka.
Anykščių menų centro direktorius Tomas Tuskenis informavo, kad Anykščių menų centre bus naikinami Angelų muziejaus, Sakralinio meno centro ir Koplyčios skyriai. Dėl to keisis ir įstaigos pareigybės.
„Tik nemanau, kad kažkas labai keisis. Jei buvo Angelų muziejaus vedėjas, tai po to bus Angelų muziejaus kuratorius“, – sakė T.Tuskenis.
Anykščių rajono meras S.Obelevičius juokavo, kad esmė ne pareigybių pavadinimuose, o tai „kas kaip dirba“.
„Prisimenu, kada prasidėjo nepriklausomybės laikai, būdavo kompanijos, kuriose dirbdavo trys darbuotojai: prezidentas, generalinis direktorius ir direktorius. Tačiau kiek tenka susidurti su Anykščių menų centro veikla, matau, kad ten vedėjas ne tik kažkam vadovauja, bet ir dirba viską, ką reikia“, – kalbėjo meras S.Obelevičius.

Ženkliai sumažėjo
sportuojančių vaikų
skaičius

Svarstant 2021 metų Anykščių kūno kultūros ir sporto centro veiklos ataskaitą, Darbo partijos narys R.Sargūnas domėjosi, kodėl įstaigoje mažėja treniruotes lankančių vaikų skaičius.
„Man atrodo, visiems ne naujiena, kad moksleivių skaičius mažėja ir mokyklose. Ir ta „kovido“ situacija, kuri mus nubloškė į nuotolinį darbą, sudarė tokią situaciją, kad sumažėjo lankančiųjų vienos ar kitos sporto šakos grupes. Per „kovidą“ daug kas išsibraukė iš grupių ir ne visi sugebėjo sugrįžti. Kalbėjausi su ne vienu tėvu, motina, kurie nutraukė su Anykščių kūno kultūros ir sporto centru sutartis. Atrodo, kad prieš nuotolinį mokymą patikdavo vaikams ir sporto šaka, ir treneris, bet dirbant per nuotolį, labai pamėgo žaidimus kompiuteryje ir negali nuo jo atsitraukti“, – kalbėjo Anykščių kūno kultūros ir sporto centro direktorius Arvydas Krikščiūnas.
Anykščių rajono tarybos narys A.Gališanka dėstė, kad „nėra normalu“, kai Anykščių kūno kultūros ir sporto centre ugdytinių skaičius sumažėja 13,5 proc. per metus. „Savivaldybė investavo nemažus pinigus į sporto bazes ir sąlygos sportuoti pagerėjo ženkliai“, – pastebėjo jis.
Direktorių ragino
„pajudėti“

Nuo visuomeninio rinkimų komiteto „Kęstučio Tubio sąrašas „Anykščių krašto labui“ išrinktoji Dangira Nefienė dėstė, kad Anykščių kūno kultūros ir sporto centras turėtų įdėti daugiau energijos į sporto veiklas integruodamas į Anykščių rajoną atvykusių karo pabėgėlių iš Ukrainos vaikus.
Ji ragino Anykščių kūno kultūros ir sporto centro direktorių atvykti į Anykščių Antano Baranausko pagrindinę mokyklą ir pristatyti, kokius sportinius užsiėmimus įstaiga gali pasiūlyti.
„Mes į mokyklos būrelius vaikus nukreipiame. Bet jūs patys bent kiek pajudėkite“, – A.Krikščiūną ragino D.Nefienė.
„Mažai judu, tai pasistengsiu“, – žadėjo Anykščių kūno kultūros ir sporto centrui vadovaujantis imtynių treneris.
Anykščių rajono tarybos narys, socialdemokratas Kęstutis Jacunskas sakė, kad ukrainiečių vaikų įtraukimas į sporto užsiėmimus jiems būtų „pati geriausia psichologinė pagalba“.
Anykščių kūno kultūros ir sporto centro direktorius A.Krikščiūnas posėdyje taip pat kalbėjo, kad Anykščių miesto aikštynų priežiūra įstaigai kelia daug rūpesčių.
„Reikia kiekvieną dieną priskirtam žmogui ten viską tvarkyti. Plytas susineša pasisupimui. Parke buvau – vienas vaikas žaidžia, o mamos šokinėja ant batuto. Jau nežinau kiek tų spyruokių pakeista“, – kalbėjo A.Krikščiūnas.

The post Iš Tarybos darbotvarkės išbrauktas 21 klausimas (Nr.26, 2022-04-02) appeared first on Anyksta.lt.

Pastatą planuoja išnuomoti dešimčiai metų

Bendras nuomojamų negyvenamųjų patalpų plotas siekia 19,83 kv.m. Per metus už nuomą Anykščių rajono savivaldybės biudžetas pasipildytų daugiau nei 23 tūkst. Eur. Viešojo maitinimo paskirties pastatą numatyta išnuomoti 10 metų laikotarpiui.
Numatytose viešojo nuomos konkurso sąlygose nurodyta, kad Tilto gatvės komplekse esančio viešojo maitinimo paskirties pastato nuomininkas turės įsipareigoti per kiekvienus nuomos sutarties metus prisidėti prie vieno Anykščių turizmo ir verslo informacijos centro organizuojamo nekomercinio renginio, skirto socialinio, bendruomeninio verslo skatinimui, organizavimo ir jo dalyvius pavaišinti ne mažiau kaip 60-čia puodelių kavos ar arbatos bei stalo vandeniu.
Sutarties sąlygose taip pat numatyta, kad nuomininkas turi sukurti iš išlaikyti ne mažiau kaip tris darbo vietas socialiai jautrių asmenų grupių atstovams – neįgaliesiems, vienišoms motinoms ar tėvams, pensininkams ar pabėgeliams.

Anykščiuose nuomos rinka nestabili

„Anykšta“ pasidomėjo, kokios šiuo metu Anykščių mieste yra komercinių patalpų nuomos kainos.
Anykščiuose, Vilniaus gatvėje, komercines patalpas renovuotame buvusios pieninės pastate nuomojančios UAB „Boresa“ direktorius Audrius Mulevičius sakė, kad šiuo metu komercinės paskirties nekilnojamojo turto nuomos kaina už 1 kv.m siekia vidutiniškai 8 Eur.
„Už 1 kv.m mokėdami 10 Eur dabar komercinių patalpų niekas jau nenuomoja. Rinka nestabili, neramumai, sezoninis darbas – sudėtinga“, – kalbėjo A.Mulevičius.
A.Mulevičius taip pat sakė, kad komercinių patalpų nuomos kaina daug priklauso ir nuo jų ploto.
„Jeigu patalpų plotas siekia 30 kv.m, už 1 kv.m galima imti ir 10 Eur mokestį, bet jei plotas siekia virš 100 kv.m, daugiau nei 8 Eur už 1 kv.m nelabai galima tikėtis. Tai susiję su patalpų išlaikymu – komunaliniais mokesčiais, šildymu ir kitomis išlaidomis“,-aiškino A.Mulevičius.
Nekilnojamojo turto nuomos skelbimuose komercinių patalpų nuomos įkainiai Anykščių mieste labai įvairūs.
Pavyzdžiui, buvusio buitinio pastate 110 kv.m patalpos išnuomojamos už 10 Eur/kv.m. Tame pačiame pastate už 25 kv.m ploto komercines patalpas norima gauti ir po 18 Eur/kv.m.
Nuomotojų ieškoma ir Šaltupio gatvėje dar net nepastatytoms 55,90 kv.m patalpoms. Čia vienas kvadratinis metras įkainotas 12 Eur.
Kaip skelbiama Anykščių rajono tarybai pateiktame sprendimo projekte, Tilto gatvės komplekse stovinčio viešojo maitinimo paskirties pastato nuomos kaina nustatyta atsižvelgiant į nekilnojamojo turto Anykščių mieste nuomos kainas, kurios viešai skelbiamos skelbimų portaluose ir įvertinus skelbiamų kainų aritmetinį vidurkį.

Maitinimo patalpose išskirtinis dizainas

Vis dėlto reikėtų atkreipti dėmesį, kad Tilto gatvės komplekse viešojo maitinimo paskirčiai skirtas pastatas yra visiškai naujas, jame jau įrengta rekuperacinė sistema, sukurtas dalinis interjero dizainas, be to jis yra strategiškai patrauklioje vietoje, tad siūlomas pradinis nuompinigių dydis yra palyginti nedidelis.

Savivaldybė skyrė daugiau nei trečdalį sumos

Priminsime, kad Anykščių Tilto gatvės komplekas pastatytas už 2,463 mln. Eur (iš jų ES fondų lėšos – 1,441 mln. Eur, 127 tūkstančiai – valstybės biudžeto lėšos). Anykščių rajono savivaldybė Tilto gatvės pastatų komplekso statyboms skyrė beveik milijoną – 894 779 Eur.
Prie kompleso įrengimo savo lėšomis prisidėjo ir Anykščių savivaldybė. Kompleksą projektavo UAB ,,Metro architektūra”, o vienas iš architektų yra iš Anykščių kilęs architektas Julius Biliūnas. Statybų darbus atliko UAB ,,Statybų kodas”.
Pernai lapkričio 1 dieną eksploatacijai atiduotas kompleksas iki šiol neturi operatoriaus ir stovi praktiškai tuščias. Tik viename iš pastatų jau veikia Anykščių turizmo ir verslo informacinis centras.
,,Anykštos“ žiniomis, Tilto gatvės komplekse stovinčio viešojo maitinimo paskirties pastato nuoma domisi UAB „Saulėtas ąžuolas“, kuriai priklauso restoranas „5 taškai“, taip pat buvusios mero patarėjos, konservatorės Gabrielės Griauzdaitės – Patumsienės vadovaujama mažoji bendrija „Novėja“, kuriai priklauso gastrobaras „Pirmas daigas“. Šio pastato nuoma domisi ir UAB „Mandri puodai“, kuriai mieste tokiu pačiu pavadinimu priklauso gastrobaras.
Beje, verslininkams, kurie iki šiol nuomojasi patalpas iš Anykščių rajono savivaldybės, veikla sekėsi gan prastai. Anykščių Liudvikos ir Stansilovo Didžiulių viešojoje bibliotekoje kurį laiką veikęs viešojo maitinimo taškas išnyko kaip dūmas. Nebeliko ir Anykščių kultūros centro patalpose veikusios kavinės. Jau kurį laiką neveikia verslininko Roko Galvono Istorijų dvarelyje bandyta puoselėti viešojo maitinimo įstaiga.

The post Restoraną ant Šventosios kranto numatyta nuomoti už kuklią kainą (Nr.25. 2022-03-29) appeared first on Anyksta.lt.

Rajone – jau virš 100 karo pabėgėlių

Anykščių rajono savivaldybės mero pavaduotojas, Ekstremalių situacijų valdymo komisijos Operacijų vadovas Dainius Žiogelis sakė, kad ketvirtadienį Anykščių rajone buvo užsiregistravę 97 ukrainiečiai.
„Tačiau aš žinau, kad jų yra apie 110 – vis dar ne visi užsiregistruoja, bet pasiekėm labai gerų rezultatų, nuolat primindami žmonėms registruotis. Kiek rodo Statistikos departamentas, kitos savivaldybės neturi net pusės registruotų karo pabėgėlių. Ketvirtadienį kalbėjome su Ministerijos atstovais, jau yra skelbiama, kad Lietuva viršijo oficialiai registruotus 30 000 pabėgėlių, kuriuos, prieš mėnesį buvo kalbėta, jog bus galima priimti. Taigi, registruotų virš 30 000, o neregistruotų bus turbūt kita tiek“, – kalbėjo D. Žiogelis.
Ketvirtadienio duomenimis, iš 97 Anykščių rajone apsistojusių ukrainiečių, 52 yra vaikai: du kūdikiai, dešimt ikimokyklinukų iki 6 metų.
„Vienas jau lanko darželį: sutarėm taip, kad eis tik tie, kurių mamos pradės dirbti. Yra trys priešmokyklinukai darželyje, 26 eina į mokyklą (21 į Anykščių A. Baranausko pagrindinę mokyklą ir 5 į Svėdasų J. Tumo-Vaižganto gimnaziją), 9 mokosi nuotoliniu būdu Ukrainos mokyklose, 2 nesimoko, nes nusprendė, kad jiems jau 16 metų ir jie jau nebesimokys“, – apie mažuosius ukrainiečius pasakojo D. Žiogelis.

Pagalbos atsisako

Pasak vicemero, karo pabėgėlių skaičius nuolat kinta: vieni čia apsistoja laikinai, kitų dar tik laukiama.
„Žinau, kad neseniai į Anykščius atvyko penki žmonės, o yra dar dešimt, kurių mes net nematėm, bet jie jau žino, kur registruotis, mes su jais bendrausime ir suteiksime pagalbą“, – sakė D. Žiogelis ir pridūrė, kad pagalba yra reikalinga ne visiems iš svečios šalies pabėgusiems žmonėms: „Šeši žmonės nenori su mumis turėti jokių reikalų, niekur nesiregistruoja: jie galbūt gyvens su vizomis, tikisi, kad atvažiavo laikinai. Jų vaikai mokosi nuotoliniu būdu ir jiems jokios pagalbos nereikia“.

Apgyvendinimo vietų netrūksta

Paklaustas, ar Anykščiuose ukrainiečiams dar netrūksta vietos gyventi, D. Žiogelis teigė, kad ne: „Kol kas vietos tikrai užtenka, dabar intensyviai ruošiamasi priimti apie 100 žmonių į Anykščių technologijos mokyklos bendrabutį: jis buvo intensyviai tvarkomas, sustatyti baldai, bandoma surinkti įvairią reikalingą įrangą. Visą savaitę kambariai yra komplektuojami, nes jaučiam, kad reiks priimti didelį kiekį žmonių. Dar laukiame ir tų, kurie galbūt atsiras iš Vasilkovo miesto, jei jiems pavyks nukeliauti iki Lvovo: jei ten atsiras, mes juos pasiimsim nuo Lenkijos sienos. Tik deja, kažkokių konkrečių signalų iš jų šiandien nėra“.
Rajono savivaldybės vicemero teigimu, ukrainiečiams Anykščiuose patinka: žmonės dalijasi vieni su kitais įspūdžiais – taip mūsų rajone atsiranda čia apsigyvenusių ukrainiečių giminės ir iš Lenkijos, ir iš kitur.
„Matau, kad atsirado noras iš kitų vietų persikraustyti į Anykščius. Žmonės priima pabėgėlius į butus: dabar vėl truputį aktyviau tai daro, nes atsirado parama iš valstybės, išmokos priėmusiems ukrainiečius. Vienu metu J. Biliūno gimnazijos bendrabutyje gyveno 22 žmonės, bet po poros dienų ten jų turėtų likti apie dešimt – kiti išeis gyventi į tris naujas šeimas. Į vieną negyvenamą namą, žinau, kažkas priims net 10 žmonių“.
„Stengiamės, kad žmonės būtų apgyvendinti arčiau didžiųjų miestų, didžiųjų seniūnijų, ten, kur yra mokyklos. Yra privačiomis iniciatyvomis pabėgėliai apgyvendinti Svėdasų, Andrioniškio, Kurklių pakrašty, bet mes nepaliekame jų likimo valiai, sprendžiam vaikų atvežimą į mokyklas. Savivaldybė kol kas jokių kompensacijų negavo ir negaus, mes viską darom iš tų pačių biudžeto lėšų“, – pasakojo D. Žiogelis.

Greičiausiai liks čia gyventi

Paklaustas, ar ukrainiečiai Anykščiuose ieško darbo, D. Žiogelis sakė, kad dauguma nori dirbti: vieni nukreipiami į Užimtumo tarnybą, kitiems darbą suranda juos priglaudę žmonės.
„Yra gal pora moterų, kurios nenori dirbti, tik su visais šnekasi ir visiems pasakoja, kaip kas turi būti. Bet absoliuti dauguma nori dirbti ir pasiruošę integruotis, yra labai dėkingi jiems padėjusiems žmonėms.

Kai ukrainiečiai eina įsidarbinti ir sužino, kokia čia yra minimali alga į rankas – tie, kurie atvažiavę iš Luhansko, Donecko – akis išpučia. Aš klausiu: gal jūs parduotuvėj nebuvot? Teigia, kad kainos labai panašios, kaip ir pas juos, o kai kas net pigiau, ir asortimentas didesnis. Kai kurie atvažiuoja su 70 eurų pensija ar 130 eurų atlyginimu, tai jiems ūkininko Audriaus Juškos šiltnamis, kuriame dirba, kažkoks stebuklas. Turiu nuojautą, kad didesnė dalis iš čia nebenorės išvažiuoti. Aišku, dalis ir nebeturi kur“, – sakė rajono mero pavaduotojas.
Nuo karo baisumų pabėgusiems žmonėms organizuojamos ne tik darbo paieškos, bet ir įvairūs kultūriniai renginiai. „Penktadienį vyko smagi popietė su vakariene, bus vėl surinkta grupė pasivažinėti po Anykščius. Stengiamės visi. Tik bijau, kad, atsiradus keliems šimtams karo pabėgėlių, jau kils problemų…“, – mintimis dalijosi D. Žiogelis.

Gali kilti nepasitenkinimų

D. Žiogelis sakė, kad anykštėnai karo pabėgėlių atžvilgiu yra geranoriški: pačiam sutikti priešiškai nusiteikusių žmonių neteko.
„Nepatenkintų anykštėnų komentarų aš matau, bet man tiesiai į akis niekas nieko nėra pasakęs. Vienas vyras piktinosi, kad Ukrainos vėliava kaba prie Kultūros centro. Įtampa, laikui bėgant, manau, atsiras. Ir dėl darbo, dėl dėmesio. Nes šie žmonės gauna leidimą Lietuvoje gyventi metus, o vėliau bus traktuojami kaip Lietuvos piliečiai, kuriems bus suteikiamos ir išmokos, ir pašalpos, ir kiti dalykai“, – apie galimą neigiamą visuomenės nusiteikimą kalbėjo vicemeras.

The post Anykščiuose ukrainiečius šokiravo atlyginimo dydis (Nr. 24, 2022-03-26) appeared first on Anyksta.lt.

Pasak Anykščių rajono savivaldybės mero Sigučio Obelevičiaus, karo pabėgėlių iš Ukrainos skaičius nuolat kinta: „Skaičiai nėra tikslūs – manome, kad rajone ukrainiečių yra daugiau, nes ne visi žmonės užsiregistravę. Yra anykštėnų, kurie tiesiog atsiveža giminaičius į savo namus, ir apie juos oficialių duomenų nėra. Jau apsistoję Anykščiuose, ukrainiečiai ieško darbo, kiek žinau, yra ir vaikų, lankančių Anykščių mokyklas, darželius.“
Šiuo metu, pasak S. Obelevičiaus, daugiausia ukrainiečių gyvena butuose, namuose pas privačius asmenis.
„Vienas kitas laikinai, kol susitvarko dokumentus, apsistoja J. Biliūno gimnazijos bendrabutyje ar Troškūnų vienuolyne. Kol kas vietų karo pabėgėliams užtenka“, – teigė rajono meras.
Atvykę į Lietuvą ukrainiečiai turi užsiregistruoti Migracijos departamente – taip jie gauna pabėgėlio statusą, jiems suteikiamos socialinės garantijos, parama.
S. Obelevičius sakė, kad į Anykščius iš Ukrainos norėtų atvykti ir didelė žmonių grupė: „Jau antra savaitė susirašinėju su Anastasija Sabova, buvusio Vasilkovo mero dukra, kuri kažkada Anykščiuose atliko praktiką. Ji prašo, kad Anykščiai priimtų bent vieną autobusą mamų su vaikais iš šio bombarduojamo miesto. Vienu metu susirašinėjimas buvo nutrūkęs, Vasilkove įvesta komendanto valanda, vyksta apšaudymai ir planas vykti autobusu nepavyko. Dabar vasilkoviečiai mėgins pasiekti Lvivą mažomis grupelėmis savais automobiliais, tuomet vėl bandysime susisiekti ir jiems padėti. Jau rezervavome Anykščių technologijos mokyklos bendrabutį, kuriame tilptų apie 50 žmonių. Šiuo metu savanoriai jau tvarko patalpas“.
Ukrainos piliečiai Anykščių turizmo ir informacijos centro bei Anykščių jaunimo klubo iniciatyva turėjo galimybę nemokamai aplankyti žymias rajono vietas – medžių lajų taką, apverstą namą, pasivažinėti vasaros rogučių trasa ir papietauti.
Gidu jiems tądien dirbo Ukrainoje gimęs ir augęs verslininkas, politikas Petro Šostucha.

The post Prašoma priimti autobusą mamų su vaikais iš bombarduojamo Vasilkovo (Nr. 23, 2022-03-22) appeared first on Anyksta.lt.

Projektas svarbus visiems

Anykščių rajono savivaldybės vyriausioji architektė Daiva Gasiūnienė sakė, kad šiuo metu vyksta labai svarbios Anykščių rajonui teritorijos planavimas: „Dabar intensyviai ruošiama Anykščių regioninio parko planavimo schema. Kitaip tariant, tai yra parko ribų ir tvarkymo planai. Anykščių regioninis parkas užima nemažą Anykščių rajono dalį. Tai beveik visas Anykščių miestas, išskyrus pramoninį rajoną. Taip pat visos gražiosios apylinkės Rubikių ežero, Kurklių, Kavarsko link.“
Paklausta, kam šis projektas yra reikalingas, D. Gasiūnienė pasakojo: „Nepaprastai svarbu yra tai, kad šiuo dokumentu planuojama ir reglamentuojama veikla, apimant didžiąją Anykščių miesto dalį ir nemažą rajono dalį, esančią pačiose gražiausiose vietose. Priminsiu, kad Anykščių regioninis parkas įkurtas 1992 metų rugsėjo 24 dieną vertingiausioms gamtos ir kultūros požiūriu šiaurės rytų Aukštaitijos teritorijoms išsaugoti, naudoti ir tvarkyti. Anykščių regioninio parko bendrasis plotas – per 15 tūkst. hektarų. Projektas yra svarbus ir todėl, kad vertinama visuma – gamtos, kultūros paveldas, moreniniai masyvai, raguvos, želdynai, miškai, slėniai, vandens telkiniai, derinamas vyraujantis užstatymas, esama ir planuojama žmonių veikla, poreikiai. Tik viską suderinus, galimas tinkamas šios saugomos teritorijos ir išsaugojimas, ir tvarus, ir darnus plėtimasis. Regioniniame parke yra nemažai draustinių, kuriuose veikla yra daug griežčiau reglamentuojama. Todėl šiandien, kalbant apie rengiamą regioninio parko planavimo schemą, žinia žmonėms apie tai yra itin svarbi, nes tai liečia didelę dalį žmonių veiklų: ūkinę, komercinę veiklas, rekreacinę plėtrą.“

Skatina domėtis projektu

Architektė D. Gasiūnienė gyventojams projektu siūlo domėtis jau dabar.
„Mūsų rajono savivaldybė, kaip viena iš dalyvių, turi teikti informaciją ir skatinti žmones domėtis projektu. Platesnė informacija yra Anykščių regioninio parko direkcijos puslapyje (www.anyksciuparkas.lt). Aš, kaip Anykščių rajono vyriausioji architektė, kreipiuosi į gyventojus, kad jie domėtųsi dabar, o ne po to, kai priartėja projekto pabaiga arba kai galutiniuose planavimo etapuose būna jau per vėlu, nes praleisti prašymų pateikimo terminai, todėl žmonės susiduria su taisyklėmis, kurių ne visada linkę laikytis, o tuomet piktinasi. Mūsų tikslas, kad kuo daugiau žmonių suprastų, kas yra regioninis parkas, kam jis reikalingas bei kokia jam iš to nauda. O nauda tikrai didelė“, – kalbėjo architektė.
D. Gasiūnienės teigimu, dokumentas ruošiamas atestuoti ne vienos srities specialistų: toks dokumentas ruošiamas ilgai, jame daug sudėtinių dalių, jam galioja nustatytos planavimo taisyklės, taip pat yra taisyklės, apibrėžiančios terminus. Tai atsakinga.
„Gali atsitikti ir taip, kad ne visi pageidavimai bus įgyvendinti, pavyzdžiui, jei teritorija yra itin vertinga, raiškus jos reljefas, atsiveria vertingi kraštovaizdžiai, išklotinės, apžvalgos taškai – gali būti, kad nebus planuojamas tikėtinas tos vietos užstatymas“, – sakė D. Gasiūnienė.
„Regioninio parko tvarkymo schemos sprendiniai bus paviešinti, projektas bus pristatytas maždaug gegužės mėnesį. Dabar dar yra renkamos paraiškos, prašymai“, – pasakojo savivaldybės vyriausioji architektė.

Rengiami nauji planai

Anykščių regioninio parko direkcijos direktorius Kęstutis Šerepka paantrino D. Gasiūnienei, kad šiuo metu vyksta planavimo procesas.
„Koreguojamas senas tvarkymo planas, kuris buvo rengtas 2009 metais. Principas labai paprastas – laikas eina, reikia rengti naujus planus. Kai kas jau yra padaryta, kas tame plane buvo numatyta, kai kurios priemonės pasiektos, įgyvendintos. Kažkas nebeaktualu, kažkas nebuvo įgyvendinta. Laikas eina, poreikiai keičiasi. Šiuo metu vyksta atnaujinimas“, – sakė K. Šerepka.
O įvykdyta per trylika metų labai daug: „Beveik visi kultūros paveldo objektai, piliakalniai yra pritaikyti lankymui. Atsirado ir neplanuotų objektų, pavyzdžiui, Medžių lajų takas: jo pirminiame variante nebuvo. Įrengta nemažai stovyklaviečių, sutvarkyta infrastruktūra. Todėl jau reikia numatyti ir tolesnius žingsnius“, – teigė regioninio parko direkcijos direktorius.

Gyventojai pateikia ir neįgyvendinamų pasiūlymų

Paklaustas, kam šio plano reikia, K. Šerepka sakė: „Nauda yra visai mūsų bendruomenei, visuomenei, taip pat ir turistams. Šiame etape labiau nei pirmajame didesnis dėmesys skiriamas saugomoms vertybėms – turimos omenyje biologinės vertybės. Atsirado daug naujų teritorijų, kurias Lietuva Europos Sąjungai yra įsipareigojusi saugoti. Šie dalykai bus pažymimi plane.“
Pasak K. Šerepkos, konkursą yra laimėjusi firma, kuri turi licenciją, gali rengti tokius darbus: „Yra mokslininkų, projektuotojų grupė, jiems situaciją išnagrinėjus, bus pateikti nauji siūlymai, nauji planai. Tai toks naujas planas ateičiai. Didžiausias indėlis yra projektuotojų, kurie visa tai rengia. Dalyvauja ir piliečiai, kurie pateikia siūlymus. Informacija gyventojams yra pateikta mūsų tinklapyje. Projektui artėjant prie pabaigos, vyks antras susitikimas su visuomene: kiekvienas galės ateiti, pabendrauti su projektuotojais, pasiūlyti savo idėjas, užduoti klausimus, pasidomėti, kaip vyksta darbai, ar yra pritarta gyventojų pasiūlymams, išklausyti visus argumentus. Iš visuomenės pasiūlymų yra palyginti daug, o pasiūlymų yra visokių – ir tokių, kurie yra neįgyvendinami“.
Paklaustas, kas finansuoja projektą, K. Šerepka sakė, kad lėšos yra skiriamos LR Vyriausybės ir Valstybės saugomų teritorijų tarnybos. „Kiek tiksliai kainuos projektas, negaliu pasakyti, nes jis apima ne tik Anykščių regioninį parką, bet ir dar kelis Lietuvos regioninius parkus. Anykščių regioninio parko direkcija savų lėšų neskyrė“, – kalbėjo K. Šerepka.

Saugomos zonos turi pridėtinę vertę

Anykščių rajono savivaldybės meras Sigutis Obelevičius sakė, kad planavimo schema periodiškai yra atnaujinama: „Šiuo metu kaip tik tai ir vyksta. Mes su architekte D. Gasiūniene pateikėme pasiūlymų, kad būtų galima regioninį parką išplėsti link Šimonių girios, kur yra biosferos paukščių poligonas: ten galima būtų kažkiek parką plėsti. Planavimo schemoje dabar patvirtinamos zonos, kur viena zona turėtų būti labiau saugoma, kita skirta rekreacijai“.
S. Obelevičius sako, kad, kiek jam pačiam teko matyti šią planavimo schemą, kardinalių teritorijų pakeitimų nėra numatyta, tačiau daug dėmesio skiriama rekreacinėms zonoms, saugomoms teritorijoms.
„Kai kurios savivaldybės prieštarauja dėl šių zonų apsaugos statusų, bet aš su tuo nesutinku, nes saugomos zonos turi pridėtinę vertę, ypač kurorto statuso siekiančioms savivaldybėms. Vargu ar žmogus norės važiuoti į kurortą, kuriame vykdoma kokia nors tarši gamyba. Jis rinksis tokį kurortą, kur yra švarus oras, graži gamta“, – kalbėjo rajono meras.

Sieks apsaugoti teritorijos aplinką

Valstybės saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateikia tokius Anykščių regioninio parko planavimo schemos tikslus:

1. Nustatyti Anykščių regioninio parko ir jo funkcinio prioriteto zonų, įskaičiuojant kultūrinius draustinius ar kultūros paveldo vietoves, ribas, prireikus iš naujo nustatyti arba pakoreguoti esamas šios saugomos teritorijos buferinės apsaugos zonos ribas.
2. Nustatyti Anykščių regioninio parko kraštovaizdžio apsaugai ir naudojimui reguliuoti skirtas kraštovaizdžio tvarkymo zonas ir jų reglamentus, gamtos ir kultūros paveldo objektų apsaugos ir tvarkymo kryptis bei priemones, kultūros paveldo kompleksinių objektų ir kultūros paveldo vietovių nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos ir veiklos plėtojimo paveldosaugos reikalavimus, taip pat kraštovaizdžio formavimo, rekreacinės infrastruktūros kūrimo ir kitas tvarkymo priemones, sudaryti sąlygas vertingoms ekosistemoms, gyvūnų, augalų ir grybų rūšims, miško medžių genetiniams ištekliams išsaugoti, numatyti priemones atkurti veiklos pažeistą gamtinį kraštovaizdį, ekosistemas ir objektus; numatyti priemones, užtikrinančias palankią Europos Bendrijos svarbos rūšių ir natūralių buveinių būklę, planuoti teritorijas gyvenamųjų vietovių plėtrai, naujai statybai; numatyti priemones ūkinei, įskaičiuojant rekreacinę, veiklai reguliuoti. Įvertinus poreikius ir galimybes, regioninio parko buferinės apsaugos zonoje numatyti priemones, mažinančias neigiamą veiklos poveikį ir saugančias šios saugomos teritorijos aplinką.
   Pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumento galima teikti raštu planavimo organizatoriui ir (ar) LR Teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje (TPDRIS) visą teritorijų planavimo dokumento rengimo laikotarpį iki viešo susirinkimo, apie kurį bus paskelbta atskirai, pabaigos. Teikiant pasiūlymus, privalu nurodyti vardą, pavardę, adresą ir motyvus, kuriais grindžiamas pasiūlymas.
   Projekto organizatorius – Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos. Po laimėto konkurso jį rengia Gamtos paveldo fondas. Šalia dalyvauja ir darbus prižiūri Anykščių regioninio parko direkcija ir Anykščių rajono savivaldybė.

The post Anykščių regioninis parkas atsinaujins (Nr.22, 2022-03-19) appeared first on Anyksta.lt.