Į jos sudėtį pasoūlyta įtraukti UAB „GROUP PRESIDENT“ vadovą Tomą Padūmį.

„Siekiant sklandžios Anykščių rajono savivaldybės turizmo komisijos veiklos, labai svarbu į veiklą įtraukti tiek viešojo tiek privataus sektoriaus atstovus, atsakingus už Anykščių rajono darnią kurortinę plėtrą“, – rašoma Anykščių rajono tarybai pateiktame sprendimo projekte.

Turizmo komisiją sudaro 14 narių.Didžioji dalis jų yra valdininkai.

The post Turizmo komisija pasipildys privataus sektoriaus atstovu appeared first on Anyksta.lt.

Į šį sąrašą pasiūlyta įtraukti Apverstą namą, medinių skulpturų parką „Praeities takas“ , esantį Puntuko kaime bei Lynų tiltą.

Tokie pasiūlymai buvo apsvarstyti Anykščių rajono savivaldybės Turizmo komisijos posėdyje.

The post Į lankytinų objektų sąrašą norima įtraukti tris naujus objektus appeared first on Anyksta.lt.

   Šiais metais konferencijai įgyvendinti buvo pasirinktas saugesnis renginio formato variantas – profesionali transliacija internetu. Tokia renginio forma pasirinkta dėl augančio susirgimų skaičiaus, bandant išlikti saugiais ir sveikais. Į Platelių dvaro sodybos tradicinių amatų centrą buvo pakviesti tik kandidatai laimėti, vertinimo komisijos atstovai bei sveikintojai. Tautinio paveldo konfereniją vedė etnomuzikologė Zita Kelmickaitė.

   Renginio metu Sėkmingiausio tradicinių amatų centro apdovanojimą Anykščių rajono Tradicinių amatų centrui Niūronyse įteikė LR Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas, pasveikino Anykščių rajono meras Sigutis Obelevičius. Specialiai konferencijai skirtą pranešimą apie Anykščių rajono Tradicinių amatų centro Niūronyse veiklas skaitė A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus Etninės kultūros skyriaus (Arklio muziejaus) vedėjas Mindaugas Karčemarskas. Konferencijoje apie muziejų vaidmenį puoselėjant tautinį paveldą kalbėjo Lietuvos liaudies buities muziejaus direktorė Gita Šapranauskaitė, Vytauto Didžiojo Universiteto ir Muzikos bei teatro akademijų docentas dr. Rimantas Astrauskas pristatė tautinio paveldo iššūkius moderniame pasaulyje ir Lietuvoje. Nuotolinę ekskursiją po Platelių dvaro sodybos amatų centrą pravedė, įdomiausias istorijas papasakojo Žemaitijos nacionalinio parko Gamtos ir kultūros paveldo vyr. specialistė Aldona Kuprelytė.

   A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus Anykščių rajono Tradicinių amatų centras Niūronyse veikia nuo 2011 metų Arklio muziejuje. Čia nuolat demonstruojami tradiciniai amatai, visus metus rengiamos edukacinės programos, organizuojami įvairūs renginiai.

   Tačiau dar prieš įkuriant Arklio muziejų, muziejaus iniciatorius prof. Petras Vasinauskas turėjo viziją išsaugoti senojo kaimo žmogaus gyvenimo būdą. Muziejaus pradžia – 1978 m. Pagrindinis Arklio muziejaus uždavinys yra atkurti visos Lietuvos arklininkystės istorijos paveikslą. Iki šių dienų buvo išsaugoti ne tik eksponatai, bet ir vasaros pirmą šeštadienį vykstanti žirgų šventė „Bėk bėk, žirgeli!”. Su šia švente, ten vykusiomis mugėmis, ir buvo susiję pirmieji tradicinių amatų bandymai ar tradicinių kinkinių važiavimai Niūronyse. XX a. pabaigoje muziejaus direktoriui Antanui Verbickui kilo mintis Arklio muziejuje stovėjusioje aukštaitiškoje sodyboje pradėti kepti duoną. Šio amato ėmėsi edukatorė Nijolė Kačkuvienė. Tėvelio sumūrytoje krosnyje vienas po kito buvo kepami ruginių miltų kepaliukai, kuriuos vaikai išsivežiodavo po visą Lietuvą. Nuo duonos kepimo muziejuje ir ėmė formuotis amatų ratelis. Pradėjo veikti kalvė. Joje dirbo ne vienas kalvis. Kas tik čia nebuvo kalama: nuo kalavijo ar arklio galvos dydžio spynos iki kuolo gyvuliui pririšti. Dar viena amatų centro pusė – audimas. Dalia Bernotaitė, tuomet palikusi Vilnių, vedama pašaukimo, šitaip išpuoselėjo audimo amatą, kad šiandien čia ne tik ekspozicija, ne tik demonstravimas ar dirbiniai, ne tik Anykščių krašto audimui skirta knyga, bet ir Audimo mokykla. Norinčiųjų austi netrūksta, amatų centre mokymuisi paruoštos kelios audimo staklės.

   Muziejuje veikia keramikos dirbtuvės, yra parengta edukacinė programa „Prakalbintas molis“. Karpytoja ir duonos kepėja Rita Vasiliauskienė kaip magnetas aplink save traukia įdomius sumanymus. Jau kelinti metai Niūronyse vyksta karpytojų pleneras, o dailininkas Donatas Inis, čia rengia tapytojų plenerą. Jo vadovaujami studentai savo darbuose fiksuoja šių dienų Niūronių kaimą ir apylinkes.

   Šalia amatų muziejuje nuolat formavosi saviti reiškiniai. Vienas seniausių – kaustymo varžytuvės. Nuo pat muziejaus pradžios  į šventę suvažiuodavo vietiniai ir kviestiniai arklių kaustytojai. Muziejus nuo seno kvietė važiuoti mediniais ratais. 2015 metais tradiciją imtasi atgaivinti kartu su Žemaitukų arklių augintojų asociacijos nariais. Ir štai jau septynerius metus kasmet į Niūronis suvažiuoja aukštaičiai, žemaičiai ir dzūkai, kuriuos vienija mediniai tekiniai, meilė kaimo gyvenimo būdui ir, žinoma, žemaitukai. Į Niūronis, visą savaitę, įveikę šimtus kilometrų, suvažiuoja ne tik pasirodyti, bet ir parduoti tautinio paveldo dirbinius.

   Niūronyse dera darbai ir šventės. Paskutiniais metais čia sėjama, šienaujama, kertami rugiai, raunami linai ir kasamos bulvės. Puoselėjami aludarystės, pynimo iš vytelių, kryždirbystės, stogdengystės ir kt. amatai. Niūronys tapo įvairių tradicinių amatų iniciatyvų traukos centru, tad 2021 m. sėkmingiausio Tradicinių amatų centro įvertinimas yra skirtas visiems Anykščių krašto amatininkams.

Anykščių rajono savivaldybės inf.

The post 2021 m. sėkmingiausiu apdovanotas Anykščių rajono Tradicinių amatų centras Niūronyse appeared first on Anyksta.lt.

Prioritetinių darbų sąraše numatyta, kad įstaiga bandys atkurti autentišką tarpukario laikų garvežį.
„Autentiško garvežio atkūrimas susijęs su noru turėti Lietuvoje bent vieną veikiantį tarpukario Lietuvos laikų garvežio modelį. Toks veikiantis garvežys gali tapti nauju turistinės traukos objektu“, – mano dr. D.Liutikas.
Siauruko keleiviams viešoji įstaiga „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ taip pat planuoja pasiūlyti patirti virtualią ir papildytą realybę.
„Diegiant turizmo inovacijas – virtualią ir papildytą realybę – tikimasi, kad šio elemento įtraukimas į maršrutus gali turistinę patirtį padaryti labiau įsimintiną ir patrauklią, pavyzdžiui, atsiras galimybė naudotis skaitmeninėmis programėlėmis (apps) su istorinio kraštovaizdžio rekonstrukcijomis ir pan.“, – teigia dr. D.Liutikas.
Tarp viešosios įstaigos planų – geležinkelio stočių įveiklinimas. Jose norima įrengti bendruomenės sales, kavines ar pabėgimo kambarius.
Tai, kad naujasis viešosios įstaigos „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ vadovas nestokoja fantazijos, rodo ir kiti užmojai. Pavyzdžiui, norima įrengti verslo klasės vagoną su miegamosiomis vietomis arba lankytojams pasiūlyti Siauruko bėgiais traukiamą pirtelę.
Beje, viešoji įstaiga turi planų rekonstruoti tiltą per Šventosios upę, kuriuo dabar pūškuoja Siaurukas.
Anykščių rajono tarybos nariai kai kurias dr. D.Liutiko idėjas sutiko su šypsenomis veiduose. Tiesa, iškilo ir vienas aktualiausių klausimų – iš kur įstaiga visiems sumanymams ims pinigų.
Viešosios įstaigos „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ direktorius dr. D.Liutikas sakė, kad įstaiga jau parengė bent keletą finansavimo paraiškų nacionaliniams bei tarptautiniams fondams. Sėkmės atveju, artimiausiais metais tikimasi gauti bent 150 tūkst. Eur.
Tiesa, prie kai kurių projektų vykdymo teks prisidėti ir viešosios įstaigos „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ dalininkams, tarp kurių yra ir Anykščių rajono savivaldybė.
Gruodį viešoji įstaiga pasiūlys į Troškūnus keliauti „Lietuvos kalėdiniu traukiniu“. Dr. D.Liutikas sakė, kad gruodžio mėnesio kelionėms šiuo traukiniu jau visos vietos rezervuotos.

The post Planuose – tarpukario garvežio atkūrimas ir miegamasis Siauruko vagone appeared first on Anyksta.lt.

Tarp didžiausių nusiskundimų šalies turizmu – viešųjų tualetų problemos 

Pasak UAB „BERENT Research Baltic“ tyrimo vadovės Vaidos Bröcher, tarp veiksnių, bloginančių keliautojų patirtį, išsirikiavo įsisenėjusios problemos.

„Didžiausia problematika atsiskleidė vertinant viešuosius tualetus. Pastebėta ne tik jų stoka, tačiau ir higienos standartų neatitinkantys ir netvarkomi lauko tualetai. Tyrimo duomenimis, net 130 turistinių vietovių trūksta tualetų, dalis esamų neatitinka šiuolaikinių higienos normų arba dar vis naudojami netvarkomi, šių laikmečių neatitinkantys lauko tualetai. Be to, ypač prasta situacija žvelgiant į tualetų pritaikomumą šeimoms su vaikais ir neįgaliesiems. Pažymėtina, kad iš 1 165 vertintų objektų, kuriuose lankytojai tikėjosi pasinaudoti tualetais, jų neturi net 36 proc. objektų“, – rezultatus komentuoja V. Bröcher.

Ši problematika, anot „Keliauk Lietuvoje“ vadovo Daliaus Morkvėno, opi ne vienerius metus, kenkia šalies įvaizdžiui ir smukdo gerąją turisto patirtį.

„Mes nuolat siekiame, jog potyriai, su kuriais susiduria tiek įvairius objektus lankantys vietos gyventojai, tiek turistai iš užsienio valstybių būtų kuo įmanoma pozityvesni, kviečiantys sugrįžti, inspiruojantys dalytis gerąją patirti ir rekomenduoti mūsų šalį kitiems. Viešieji tualetai prisideda prie šalies reprezentavimo, tad toks įvertinimas indikuoja, jog turime įsisenėjusią problemą, kurią būtina nedelsiant spręsti“, – įsitikinęs D. Morkvėnas.

Panašią problematiką stebi ir kelionių organizatoriaus „Baltic Travel Group“ vykdančioji direktorė Renata Juškaitienė. Ji akcentuoja, jog viešųjų tualetų stygius gerokai apkartina keliautojų patirtį, sukelia daug nepatogumų.

„Kita problema, susijusi su viešaisiais tualetais, kurią dažnai mini šalyje besilankantys keliautojai – tai atsiskaitymas už juos grynaisiais pinigais. Dažnai dėl besiskiriančių valiutų keliautojai užsienyje įpratę atsiskaityti kortele, to tikisi ir čia, ypač pažangioje technologiškai šalyje, tačiau tenka nusivilti ir ieškoti centų. Rodos, smulkmena, bet gero įspūdžio nepalieka“, – teigia R. Juškaitienė. 

Išskyrė ir pagrindines vartotojų patyrimų problemas  

Tyrimo metu, analizuojant konkrečių paslaugų pasiūlą bei kokiomis kalbomis jos teikiamos, išryškėjo takoskyra tarp turizmo informacijos centrų teikiamų paslaugų lygio bei muziejų, dvarų, galerijų, lankytojų centrų ir kitų panašaus pobūdžio objektų. Vertintojų matymu, muziejuose, dvaruose ir kituose lankomuose objektuose trūksta lankytojų patirtį gerinančių paslaugų, ypač informacijos pateikimo užsienio kalbomis, taip pat ekskursijų su gidais, informacinių lentelių ekspozicijose, lankstinukų ir audioekskursijų, kurios yra itin aktualios pandemijos metu.  

Prie likusių problemų priskiriamas netikslus objektų darbo laikas arba su tuo susiję nesklandumai: dalis objektų nedirba savaitgaliais, lankymo laikas yra ribotas arba objektai priima lankytojus tik pagal išankstinį susitarimą. Kritikos sulaukė ir atsiskaitymo kriterijus – tiek miestų objektuose, tiek rajonuose dominuoja viena atsiskaitymo opcija, dažniausiai – grynaisiais pinigais.

Minimoms spragoms antrina ir „Baltic Travel Group“ atstovaujanti R. Juškaitienė. Komentuodama situaciją, ji pažymėjo ne tik ypač opią viešųjų tualetų spragą, bet ir parkavimo problemas didžiuosiuose miestuose.

„Tiek sostinėje, tiek kituose didmiesčiuose susiduriame su didelių autobusų parkavimu centrinėse miesto dalyse, senamiesčiuose. Neturime specialių kišenių, kur keleiviniai autobusai galėtų patogiai išlaipinti keleivius, tad dažnai lankytojai priversti iki objektų eiti nemažus atstumus“, – pastebi R. Juškaitienė.

Ji taip pat mananti, kad Lietuvoje, kuri save pozicionuoja kaip itin technologiškai ir interneto srityje pažengusią šalį, šių privalumų galėtų būti daugiau nukreipta ir į turizmo sektorių:

„Kiekvienoje šalyje svetingumas prasideda nuo mažų dalykų, tad aš leidžiu sau pagalvoti, kaip turistai iš tiesų pasijustų, jei audiogidai ar audioekskursijos turėtų įvairesnių kalbų pasirinkimo galimybes, pavyzdžiui, ne tik anglų, rusų, bet ir prancūzų, vokiečių, italų. Žinoma, mes Europos kontekste neatrodome dėl šių infrastruktūros spragų kažkaip ypatingai prasčiau, tačiau jų eliminavimas tikrai geriau reprezentuotų mus pasaulyje“, – įsitikinusi „Baltic Travel Group“ vykdančioji direktorė.

The post Lietuvos lankytinų vietovių spragos: atgyvenę tualetai, turistiniai objektai nesuprantami užsieniečiams appeared first on Anyksta.lt.

Įvertinta net 1200 traukos objektų

Tyrimų bendrovės „BERENT Research Baltic“ atlikto vertinimo metu pagal specialią metodologiją buvo išskirti patraukliausi Lietuvos turistiniai objektai, paslaugų išvystymo stiprybės ir silpnybės, įvardytos tobulinimo kryptys bei galimybės. Turizmo infrastruktūros ir paslaugų išvystymo lygio vertinimas apėmė 1 200 atrinktų valstybinių, privačių ar viešųjų traukos objektų visose 60 šalies savivaldybių.

Pasak „Keliauk Lietuvoje“ vadovo Daliaus Morkvėno, šio tyrimo rezultatai yra bendras turizmo suinteresuotųjų šalių įrankis, kuris padeda efektyviai ir visapusiškai įvertinti šalies turizmo lygį bei leidžia kurti geresnę keliautojo patirtį Lietuvoje.

„Siekiame, kad šalies turizmo infrastruktūra būtų kokybiška ir konkurencinga užsienio šalių atžvilgiu. Tai svarbus komponentas, kuris imlus darbo jėgai, kuriantis teigiamą poveikį didžiųjų miestų ir regionų plėtrai, ekonominiam ir socialiniam sektoriui. Atliktas tyrimas išryškina koreguotinas vietas, kurias pagerinus, būtų galima geriau atliepti užsienio ir vietos keliautojų lūkesčius ir poreikius. Norime, kad keliaujančiųjų patyrimas būtų pozityvus visoje Lietuvoje, o ne tik konkrečiame regione“, – komentuoja D. Morkvėnas.

Reitingavimas pagal savivaldybes: kas turizmo lyderės?

UAB „BERENT Research Baltic“ tyrimo vadovė Vaida Bröcher atskleidžia, kad išanalizavus tyrimo rezultatus, paaiškėjo, jog pagal bendrą šalies reitingą geriausius įvertinimus už išvystytą infrastruktūrą turistų traukos objektuose gavo Vilniaus miesto, Kaišiadorių ir Jonavos rajonų savivaldybės.

Vertinant juose pasirinktą objektą atsižvelgta į susisiekimo galimybes ir orientavimosi aspektus, pavyzdžiui, adreso tikslumą, ar tvarkingai išdėstyti kelio ženklai į objektus užmiestyje. Taip pat buvo vertinta lankytinų vietų būklė ir tvarka – ar yra įrengti tinkami pėsčiųjų takai bei kiti komfortą užtikrinantys elementai. Svarbūs ir pritaikomieji kriterijai, kurie ženkliai pagerina turisto patirtį – pagal juos vertinama, ar objektai draugiški šeimoms su vaikais, neįgaliesiems, ar informacija pateikta ir užsienio kalbomis, atkreipiamas dėmesys į atsiskaitymo galimybes ir kt.

„Vilniaus miesto savivaldybė geriausiai įvertinta dėl draugiškų ir profesionalių darbuotojų, puikios lankytinų vietų būklės, orientavimosi ir susisiekimo kriterijų. Daugelyje objektų informacija pateikiama užsienio kalbomis, muziejai priima lankytojus ir savaitgaliais, daug kur galima atsiskaityti tiek kortele, tiek grynaisiais. Šios savivaldybės paslaugos yra neblogai pritaikytos ir neįgaliesiems, tačiau kalbant, pavyzdžiui, apie poilsiautojus su augintiniais, pritaikomumo vis dar pasigendama. Analizuojant sostinės infrastruktūros spragas, prasčiausiai įvertintas elektromobilių įkrovos stotelių kriterijus. Lyginant su Kaišiadorių ir Jonavos rajonais, minėtas elektromobilių kriterijus šiose savivaldybėse įvertintas itin gerai. Visgi, kaip ir Vilniuje, šiose savivaldybėse trūksta vietų, kurios būtų draugiškos lankytojams su augintiniais“, – teigia V. Bröcher.

Patraukliausių lankytinų vietų reitingas

Siekiant struktūrizuoto vertinimo, tyrimo metu turistiniai objektai buvo sugrupuoti į skirtingas kategorijas. Vienoje skiltyje atsidūrė gamtos paveldo objektai, kitoje – muziejai, lankytojų centrai, meno galerijos, pilys ir dvarai, trečioje – sakralinio paveldo objektai. Iš viso išskirta 10 skirtingų kategorijų, kurios apima svarbiausius turistinius traukos objektus visoje šalyje:

• Žvelgiant į turizmo objektus, geriausiai vertinamas Trakų turizmo informacijos centras dėl puikiai prižiūrėtos pastato būklės, pėsčiųjų takų, nuorodų į pagrindinius miesto objektus, funkcionalumo bei kitų privalumų
• Antroje vietoje pagal objektų tipą reitinguojamos autobusų ir geležinkelių stotys. Geriausiai pasirodė Kupiškio autobusų stotis, kurioje visi kriterijai buvo įvertinti itin aukštais balais.
• Trečią vietą užėmė miestų aikštės, pagrindinės gatvės, alėjos ir krantinės. Daugiausia balų pelniusiu pavyzdžiu išrinktas Trakų senamiestis ir Alytaus miesto aikštė, kurioje yra ne tik visa turistams reikalinga infrastruktūra, bet ir gyvūnams draugiška aikštė su jiems skirtais vandens dubenėliais, čia veikia ir nemokamas Wi-Fi ryšys.
• Muziejų, lankytojų centrų, dvarų ir pilių kategorijoje geruoju pavyzdžiu laikoma Panevėžio miesto dailės galerija, kuri veikia patogiu metu, čia galimas aptarnavimas lietuvių ir anglų kalbomis, vyksta edukacijos, pritaikytos vaikams.
• Neringos miesto ekspozicija „Gyvenimas Kuršių Nerijoje XIX a. viduryje“ išskirta kaip pavyzdingiausiai atitinkanti paminklų, skulptūrų, architektūrinio paveldo objektų kriterijus. Atkreiptinas dėmesys, jog vertindami šį Lietuvos objektų kriterijų tyrėjai išryškino bendrą opią viešųjų tualetų stoką: net 130 lankytinų objektų, kuriuose šis kriterijus vertintas, neturi tualetų arba jie – itin prastos būklės.
• Sakralinio paveldo objektas, geriausiai pritaikytas turistams, yra Šiaulių rajone esantis Kryžių kalnas, turintis savo informacijos centrą, geros būklės pėsčiųjų takus, pritaikymą neįgaliesiems, funkcionalią parkavimo aikštelę, nuorodas įvairiomis kalbomis, tvarkingą tualetą.
• Geruoju pavyzdžiu paplūdimių kategorijoje tapo Klaipėdos miesto Melnragės I paplūdimys, turintis informacinį stendą, geros kokybės pėsčiųjų ir dviračių takus, be barjerinio judėjimo galimybę, funkcionalų tualetą, žaidimų aikštelę, kavinukę, ruožą augintiniams.
• Geriausiu parku Lietuvoje, kuris labiausiai prisitaikęs prie turistų poreikių, įvertintas Panevėžio poilsio ir pramogų parkas. Jame įrengtas tvarkingas ir funkcionalus tualetas neįgaliesiems, žaidimų aikštelės, aktyvios erdvės bei geriamojo vandens stotelės.
• Tarp gamtos paveldo objektų, pažintinių takų aukščiausiais balais įvertintas Anykščiuose esantis medžių lajų takas, turintis atpažinimo ženklus ir keletą informacinių stendų lietuvių ir anglų kalbomis, aiškų vietovės žemėlapį, geros kokybės pėsčiųjų takus.
• Nors bendrai visos apžvalgos aikštelės, bokštai ir piliakalniai įvertinti iš visų lankytinų objektų buvo prasčiausiai, geriausiu kategorijoje laikomas Klaipėdos rajone įrengtas Drevernos apžvalgos bokštas.

The post Savivaldybių turizmas: objektų reitinguose geriausiai pasirodė Kupiškio autobusų stotis appeared first on Anyksta.lt.

Pasaulį pakeitusi COVID-19 pandemija tapo sveikatos priežiūros, socialinės gerovės, ekonomikos bei visos visuomenės išbandymu, ypatingai smogusi turizmo sektoriui bei stipriai paveikusi Lietuvos turizmo ašį – kurortus ir kurortines teritorijas bei juose veikiančias sanatorijas, reabilitacijos įstaigas, sveikatingumo centrus.

Spalio 22 d. Birštone, tarptautinėje konferencijoje „Kurortų, kurortinių teritorijų ir sanatorijų vaidmuo COVID-19 paveiktame pasaulyje“, rinkosi turizmo vystymo, sveikatinimo ir sveikatingumo sektoriaus ekspertai – tyrėjai ir praktikai. Pranešimus skaitė Lietuvos kurortų asociacijos prezidentė, Birštono savivaldybės merė Nijolė Dirginčienė, Nacionalinės sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų prezidentas, „Eglės sanatorijos“ generalinis direktorius Artūras Salda, LR Ekonomikos ir inovacijų viceministras Vincas Jurgutis, Europos SPA asociacijos generalinė sekretorė Csilla Mezosi, asociacijos „Quality in Health Prevention“ vykdantysis direktorius  Kurt von Storch, Pasaulio sveikatos organizacijos atstovybės Lietuvoje vadovė Ingrida Zurlytė, Klaipėdos universiteto Rekreacijos ir turizmo programų vadovė prof. dr. Diana Šaparnienė, Klaipėdos universiteto Sveikatos tyrimų ir inovacijų mokslo centro direktorė doc. dr. Alona Rauckienė-Michaelsson, advokatų profesinės bendrijos „Walless“ asocijuota teisininkė Guoda Šileikytė.

Pranešimuose buvo aptariama Lietuvos kurortų ir kurortinių teritorijų būklė, vertinama, kaip krizė paveikė sanatorijas bei visą turizmo segmentą. Tačiau, užuot susikoncentravus į nesėkmes, buvo diskutuojama ir apie pamokas, kurias teko išmokti rinkos dalyviams bei uždavinius, kurie padėtų sektoriui atsigauti.

Sveikindama konferencijos dalyvius, Lietuvos kurortų asociacijos prezidentė N. Dirginčienė atkreipė dėmesį į Lietuvos kurortų ir kurortinių teritorijų įvairiapusiškumą ir svarbą Lietuvos ekonomikai. Anot jos, būtina žengti koja kojon su laiku ir atsižvelgti į pasaulyje ir tarptautinėje konkurencinėje rinkoje vykstančius pokyčius bei priimti būtinus sprendimus, kurie padėtų stiprinti sveikatingumo sektorių. Vienas jų – LR Kurortų ir kurortinių teritorijų darnaus vystymo įstatymo priėmimas.

„Nepasaint COVID-19 sukeltų iššūkių, reikia žiūrėti į ilgalaikes perspektyvas ir ieškoti sprendimų, kurie būtų ilgalaikiai ir tvarūs.”, – kalbėdamas apie turizmo, kurortų ir sveikatinimo svarbą pabrėžė LR Ekonomikos ir inovacijų viceministras V. Jurgutis.

Pasak Europos SPA asociacijos generalinės sekretorės, turizmas gali būti vienas efektyviausių tvaraus ekonominio atsigavimo veiksnių, nes palaiko užimtumą daugelyje sričių. Prognozuojama, kad ypatingai didelės galimybės ateinančiame laikotarpyje atsivers sveikatos turizmui. Lietuva turi visą reikalingą potencialą tapti sveikatos turizmo lydere Europoje, tačiau tam reikalinga Valstybės pagalba.

„Atrodo, jog visi sutariame, kad sveikatos priežiūroje daugiau dėmesio turi būti skiriama prevencijai ir profilaktikai, nes tai padeda užkirsti kelią sveikatos problemoms, jas atitolinti, taip gerinama visuomenės sveikata ir taupomos biudžeto lėšos. Tačiau šalys, kurios praktikoje laiko prevenciją ir profilaktiką savo politikos prioritetu, tai įgyvendina konkrečiomis priemonėmis. Pavyzdžiui, Lenkijoje ir Vokietijoje piliečiai kartą per dvejus ar trejus metus gauna kompensaciją už sanatorinį kurortinį gydymą. Galbūt šiandien valstybė ir nepasiruošusi tokiam dideliam dėmesiui piliečių sveikatai, tačiau yra ir daug kitų sprendimų, kuriems priimti reikalinga tik politinė valia, o ne papildomos finansinės lėšos.“, – teigė Nacionalinės sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų asociacijos prezidentas.

Po konferencijoje išsakytų ekspertinių įžvalgų, diskusijų ir apibendrinimų, Lietuvos kurortų asociacija bei Nacionalinė sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų asociacija parengė jungtinius siūlymus dėl kurortų, kurortinių teritorijų ir sveikatos bei sveikatingumo sektoriaus stiprinimo ir įteiks juos Lietuvos Respublikos Seimui ir Vyriausybei. Dokumente dėmesys skiriamas įstatyminei bazei, ilgalaikės sveikatos turizmo strategijos formavimui ir įgyvendinimui, kurortologinių mokslinių tyrimų įgyvendinimo politikos sukūrimui bei kitiems svarbiems sektoriaus vystymosi ir plėtros dėmenims.

Apie Lietuvos kurortų asociaciją:

Lietuvos kurortų asociacija yra ne pelno organizacija, sprendžianti savo narių – savivaldybių, miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių, kurioms suteiktas kurorto ar kurortinės teritorijos statusas, bendrąsias problemas, atstovaujanti savo narių bendriesiems interesams valstybės valdžios ir valdymo institucijose, užsienio valstybių kurortų ir kitose tarptautinėse organizacijose, formuojanti Asociacijos narių veiklos strategiją, koordinuojanti jų kryptingą veiklą Sveikatos turizmo, kurortinio gydymo, sveikatinimo natūraliais gamtiniais ištekliais, kurortologijos mokslo, Spa paslaugų ir kitose srityse, tenkinanti ir ginanti kitus Asociacijos narių viešuosius interesus.

Asociacija veiklą pradėjo 2007 metų kovo 2 d. ir šiuo metu vienija Birštono, Druskininkų, Neringos ir Palangos kurortus bei Anykščių, Ignalinos, Trakų, Zarasų ir Kauno rajono kurortines vietoves. 

The post Lietuvos kurortai, kurortinės teritorijos ir sanatorijos kreipiasi į Vyriausybę: siūlo sektoriaus atsigavimo planą appeared first on Anyksta.lt.