Lietuvos kurortų asociacija ir Nacionalinė sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų asociacija penktadienį Birštone surengė tarptautinę konferenciją, kurioje diskutavo apie kurortų, kurortinių teritorijų ir sveikatingumo verslo stiprinimą Lietuvoje popandeminiu laikotarpiu. Atsižvelgdamos į konferencijoje išsakytus argumentus, asociacijos siūlo stiprinti sektoriaus įstatyminę bazę, priimti šiuo metu parengtą LR Kurortų ir kurortinių teritorijų darnaus vystymo įstatymo projektą, tobulinti finansavimo modelį, inicijuoti mokslinius tyrimus ir taip prisidėti prie šalies ekonominio atsigavimo skatinimo.
Pasaulį pakeitusi COVID-19 pandemija tapo sveikatos priežiūros, socialinės gerovės, ekonomikos bei visos visuomenės išbandymu, ypatingai smogusi turizmo sektoriui bei stipriai paveikusi Lietuvos turizmo ašį – kurortus ir kurortines teritorijas bei juose veikiančias sanatorijas, reabilitacijos įstaigas, sveikatingumo centrus.
Spalio 22 d. Birštone, tarptautinėje konferencijoje „Kurortų, kurortinių teritorijų ir sanatorijų vaidmuo COVID-19 paveiktame pasaulyje“, rinkosi turizmo vystymo, sveikatinimo ir sveikatingumo sektoriaus ekspertai – tyrėjai ir praktikai. Pranešimus skaitė Lietuvos kurortų asociacijos prezidentė, Birštono savivaldybės merė Nijolė Dirginčienė, Nacionalinės sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų prezidentas, „Eglės sanatorijos“ generalinis direktorius Artūras Salda, LR Ekonomikos ir inovacijų viceministras Vincas Jurgutis, Europos SPA asociacijos generalinė sekretorė Csilla Mezosi, asociacijos „Quality in Health Prevention“ vykdantysis direktorius Kurt von Storch, Pasaulio sveikatos organizacijos atstovybės Lietuvoje vadovė Ingrida Zurlytė, Klaipėdos universiteto Rekreacijos ir turizmo programų vadovė prof. dr. Diana Šaparnienė, Klaipėdos universiteto Sveikatos tyrimų ir inovacijų mokslo centro direktorė doc. dr. Alona Rauckienė-Michaelsson, advokatų profesinės bendrijos „Walless“ asocijuota teisininkė Guoda Šileikytė.
Pranešimuose buvo aptariama Lietuvos kurortų ir kurortinių teritorijų būklė, vertinama, kaip krizė paveikė sanatorijas bei visą turizmo segmentą. Tačiau, užuot susikoncentravus į nesėkmes, buvo diskutuojama ir apie pamokas, kurias teko išmokti rinkos dalyviams bei uždavinius, kurie padėtų sektoriui atsigauti.
Sveikindama konferencijos dalyvius, Lietuvos kurortų asociacijos prezidentė N. Dirginčienė atkreipė dėmesį į Lietuvos kurortų ir kurortinių teritorijų įvairiapusiškumą ir svarbą Lietuvos ekonomikai. Anot jos, būtina žengti koja kojon su laiku ir atsižvelgti į pasaulyje ir tarptautinėje konkurencinėje rinkoje vykstančius pokyčius bei priimti būtinus sprendimus, kurie padėtų stiprinti sveikatingumo sektorių. Vienas jų – LR Kurortų ir kurortinių teritorijų darnaus vystymo įstatymo priėmimas.
„Nepasaint COVID-19 sukeltų iššūkių, reikia žiūrėti į ilgalaikes perspektyvas ir ieškoti sprendimų, kurie būtų ilgalaikiai ir tvarūs.”, – kalbėdamas apie turizmo, kurortų ir sveikatinimo svarbą pabrėžė LR Ekonomikos ir inovacijų viceministras V. Jurgutis.
Pasak Europos SPA asociacijos generalinės sekretorės, turizmas gali būti vienas efektyviausių tvaraus ekonominio atsigavimo veiksnių, nes palaiko užimtumą daugelyje sričių. Prognozuojama, kad ypatingai didelės galimybės ateinančiame laikotarpyje atsivers sveikatos turizmui. Lietuva turi visą reikalingą potencialą tapti sveikatos turizmo lydere Europoje, tačiau tam reikalinga Valstybės pagalba.
„Atrodo, jog visi sutariame, kad sveikatos priežiūroje daugiau dėmesio turi būti skiriama prevencijai ir profilaktikai, nes tai padeda užkirsti kelią sveikatos problemoms, jas atitolinti, taip gerinama visuomenės sveikata ir taupomos biudžeto lėšos. Tačiau šalys, kurios praktikoje laiko prevenciją ir profilaktiką savo politikos prioritetu, tai įgyvendina konkrečiomis priemonėmis. Pavyzdžiui, Lenkijoje ir Vokietijoje piliečiai kartą per dvejus ar trejus metus gauna kompensaciją už sanatorinį kurortinį gydymą. Galbūt šiandien valstybė ir nepasiruošusi tokiam dideliam dėmesiui piliečių sveikatai, tačiau yra ir daug kitų sprendimų, kuriems priimti reikalinga tik politinė valia, o ne papildomos finansinės lėšos.“, – teigė Nacionalinės sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų asociacijos prezidentas.
Po konferencijoje išsakytų ekspertinių įžvalgų, diskusijų ir apibendrinimų, Lietuvos kurortų asociacija bei Nacionalinė sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų asociacija parengė jungtinius siūlymus dėl kurortų, kurortinių teritorijų ir sveikatos bei sveikatingumo sektoriaus stiprinimo ir įteiks juos Lietuvos Respublikos Seimui ir Vyriausybei. Dokumente dėmesys skiriamas įstatyminei bazei, ilgalaikės sveikatos turizmo strategijos formavimui ir įgyvendinimui, kurortologinių mokslinių tyrimų įgyvendinimo politikos sukūrimui bei kitiems svarbiems sektoriaus vystymosi ir plėtros dėmenims.
Apie Lietuvos kurortų asociaciją:
Lietuvos kurortų asociacija yra ne pelno organizacija, sprendžianti savo narių – savivaldybių, miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių, kurioms suteiktas kurorto ar kurortinės teritorijos statusas, bendrąsias problemas, atstovaujanti savo narių bendriesiems interesams valstybės valdžios ir valdymo institucijose, užsienio valstybių kurortų ir kitose tarptautinėse organizacijose, formuojanti Asociacijos narių veiklos strategiją, koordinuojanti jų kryptingą veiklą Sveikatos turizmo, kurortinio gydymo, sveikatinimo natūraliais gamtiniais ištekliais, kurortologijos mokslo, Spa paslaugų ir kitose srityse, tenkinanti ir ginanti kitus Asociacijos narių viešuosius interesus.
Asociacija veiklą pradėjo 2007 metų kovo 2 d. ir šiuo metu vienija Birštono, Druskininkų, Neringos ir Palangos kurortus bei Anykščių, Ignalinos, Trakų, Zarasų ir Kauno rajono kurortines vietoves.
