2021 m. sėkmingiausiu apdovanotas Anykščių rajono Tradicinių amatų centras Niūronyse

Gruodžio 10 d. Platelių dvaro sodybos tradicinių amatų centre įvykusioje Žemės ūkio ministerijos organizuotoje konferencijoje „Tautinio paveldo produktų apsauga, kūrimas, realizavimas ir populiarinimas“ buvo apdovanoti sėkmingiausiai dirbantys tradiciniai amatininkai ir tradicinių amatų centras. Kaip sėkmingiausiai dirbantis amatų centras 2021 m. apdovanotas Anykščių rajono Tradicinių amatų centras Niūronyse.

   Šiais metais konferencijai įgyvendinti buvo pasirinktas saugesnis renginio formato variantas – profesionali transliacija internetu. Tokia renginio forma pasirinkta dėl augančio susirgimų skaičiaus, bandant išlikti saugiais ir sveikais. Į Platelių dvaro sodybos tradicinių amatų centrą buvo pakviesti tik kandidatai laimėti, vertinimo komisijos atstovai bei sveikintojai. Tautinio paveldo konfereniją vedė etnomuzikologė Zita Kelmickaitė.

   Renginio metu Sėkmingiausio tradicinių amatų centro apdovanojimą Anykščių rajono Tradicinių amatų centrui Niūronyse įteikė LR Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas, pasveikino Anykščių rajono meras Sigutis Obelevičius. Specialiai konferencijai skirtą pranešimą apie Anykščių rajono Tradicinių amatų centro Niūronyse veiklas skaitė A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus Etninės kultūros skyriaus (Arklio muziejaus) vedėjas Mindaugas Karčemarskas. Konferencijoje apie muziejų vaidmenį puoselėjant tautinį paveldą kalbėjo Lietuvos liaudies buities muziejaus direktorė Gita Šapranauskaitė, Vytauto Didžiojo Universiteto ir Muzikos bei teatro akademijų docentas dr. Rimantas Astrauskas pristatė tautinio paveldo iššūkius moderniame pasaulyje ir Lietuvoje. Nuotolinę ekskursiją po Platelių dvaro sodybos amatų centrą pravedė, įdomiausias istorijas papasakojo Žemaitijos nacionalinio parko Gamtos ir kultūros paveldo vyr. specialistė Aldona Kuprelytė.

   A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus Anykščių rajono Tradicinių amatų centras Niūronyse veikia nuo 2011 metų Arklio muziejuje. Čia nuolat demonstruojami tradiciniai amatai, visus metus rengiamos edukacinės programos, organizuojami įvairūs renginiai.

   Tačiau dar prieš įkuriant Arklio muziejų, muziejaus iniciatorius prof. Petras Vasinauskas turėjo viziją išsaugoti senojo kaimo žmogaus gyvenimo būdą. Muziejaus pradžia – 1978 m. Pagrindinis Arklio muziejaus uždavinys yra atkurti visos Lietuvos arklininkystės istorijos paveikslą. Iki šių dienų buvo išsaugoti ne tik eksponatai, bet ir vasaros pirmą šeštadienį vykstanti žirgų šventė „Bėk bėk, žirgeli!”. Su šia švente, ten vykusiomis mugėmis, ir buvo susiję pirmieji tradicinių amatų bandymai ar tradicinių kinkinių važiavimai Niūronyse. XX a. pabaigoje muziejaus direktoriui Antanui Verbickui kilo mintis Arklio muziejuje stovėjusioje aukštaitiškoje sodyboje pradėti kepti duoną. Šio amato ėmėsi edukatorė Nijolė Kačkuvienė. Tėvelio sumūrytoje krosnyje vienas po kito buvo kepami ruginių miltų kepaliukai, kuriuos vaikai išsivežiodavo po visą Lietuvą. Nuo duonos kepimo muziejuje ir ėmė formuotis amatų ratelis. Pradėjo veikti kalvė. Joje dirbo ne vienas kalvis. Kas tik čia nebuvo kalama: nuo kalavijo ar arklio galvos dydžio spynos iki kuolo gyvuliui pririšti. Dar viena amatų centro pusė – audimas. Dalia Bernotaitė, tuomet palikusi Vilnių, vedama pašaukimo, šitaip išpuoselėjo audimo amatą, kad šiandien čia ne tik ekspozicija, ne tik demonstravimas ar dirbiniai, ne tik Anykščių krašto audimui skirta knyga, bet ir Audimo mokykla. Norinčiųjų austi netrūksta, amatų centre mokymuisi paruoštos kelios audimo staklės.

   Muziejuje veikia keramikos dirbtuvės, yra parengta edukacinė programa „Prakalbintas molis“. Karpytoja ir duonos kepėja Rita Vasiliauskienė kaip magnetas aplink save traukia įdomius sumanymus. Jau kelinti metai Niūronyse vyksta karpytojų pleneras, o dailininkas Donatas Inis, čia rengia tapytojų plenerą. Jo vadovaujami studentai savo darbuose fiksuoja šių dienų Niūronių kaimą ir apylinkes.

   Šalia amatų muziejuje nuolat formavosi saviti reiškiniai. Vienas seniausių – kaustymo varžytuvės. Nuo pat muziejaus pradžios  į šventę suvažiuodavo vietiniai ir kviestiniai arklių kaustytojai. Muziejus nuo seno kvietė važiuoti mediniais ratais. 2015 metais tradiciją imtasi atgaivinti kartu su Žemaitukų arklių augintojų asociacijos nariais. Ir štai jau septynerius metus kasmet į Niūronis suvažiuoja aukštaičiai, žemaičiai ir dzūkai, kuriuos vienija mediniai tekiniai, meilė kaimo gyvenimo būdui ir, žinoma, žemaitukai. Į Niūronis, visą savaitę, įveikę šimtus kilometrų, suvažiuoja ne tik pasirodyti, bet ir parduoti tautinio paveldo dirbinius.

   Niūronyse dera darbai ir šventės. Paskutiniais metais čia sėjama, šienaujama, kertami rugiai, raunami linai ir kasamos bulvės. Puoselėjami aludarystės, pynimo iš vytelių, kryždirbystės, stogdengystės ir kt. amatai. Niūronys tapo įvairių tradicinių amatų iniciatyvų traukos centru, tad 2021 m. sėkmingiausio Tradicinių amatų centro įvertinimas yra skirtas visiems Anykščių krašto amatininkams.

Anykščių rajono savivaldybės inf.