Į vieną iš podiumo diskusijų – „Kritę regione“ buvo pakviesta ir „Anykštos“ redakcija. Ryto Staselio moderuojamoje diskusijoje apie regioninės žiniasklaidos padėtį, „Anykštai“ atstovavęs žurnalistas Vidmantas Šmigelskas kalbėjo apie mūsų leidinių santykius su vietos valdžia.

„Manau, kad ne tik Anykščiuose, bet ir nemažoje dalyje kitų Lietuvos rajonų vietos valdžia norėtų, kad neliktų vietinės žiniasklaidos – pozityvios informacijos viešinimui jie turi savivaldybių internetines svetaines ir socialinius tinklus. Nelikus rajoninių laikraščių, rajonuose bus skleidžiamas tik gėris ir grožis“, – kalbėjo V. Šmigelskas.

Pasak žurnalisto, Anykščių rajono meras Kęstutis Tubis visose ar beveik visose seniūnijose, atsiskaitydamas rinkėjams už nuveiktus darbus, kalbėjo apie tai, kad „Anykšta“ rašo netiesą ir visur minėjo tą pačią mūsų laikraščio žurnalisto padarytą klaidą bei kvietė gyventojus neskaityti laikraščio.

R. Staselis sakė, jog ir jis yra girdėjęs Anykščių valdžios skleidžiamą formuluotę, kad „Anykšta“ retai kada parašo tiesą“. 

R. Sakadolskis – 2016 metais miręs žurnalistas, ilgametis radijo stoties „Amerikos balsas“ reporteris. 

Forumo partneriai – Vilniaus ir Vytauto Didžiojo universitetai bei LRT televizija.

The post „Anykšta“ – Romo Sakadolskio žurnalistikos forume appeared first on Anyksta.lt.

Bet čia taip buvo, kol tvyrojo betvarkė. Dabar bus tvarka. Apie vilkus, avis ir V. Velikonį nerašysime.
Pagal Anykščių rajono savivaldybės administracijos direktorės Jurgitos Banienės patvirtintą informacijos teikimo tvarkos aprašą, V. Velikonis, norėdamas visuomenei pranešti apie vilkų išpuolius, t. y. „apie planuojamus visuomenei aktualius darbus ir (ar) veiklas“, turės prieš tai „ne vėliau kaip iki renginio likus dviem dienoms elektroniniu paštu informuoti komunikacijos specialistą“.

V. Velikonis gabus, patyręs, turi ryšių. Tačiau, kaip sakoma, „su visa pagarba“ bijau, kad ir jo ryšiai taip giliai miško nesiekia.
Pats aš Žemės ūkio skyriaus vedėjo apie vilkų išpuolius galėsiu paklausti, bet jam atsakyti į tokį mano klausimą yra uždrausta. Teoriškai į žodinį paklausimą apie vilkų išpuolį žurnalistas atsakymą gali gauti. Pagal naują tvarką Žemės ūkio skyriaus vedėjas, išgirdęs žurnalisto klausimą apie vilkų išpuolį, turėtų eiti derinti atsakymo pas administracijos direktorę ir žurnalistui atsakymą pateikti raštu. Jeigu buvo papjautos trys avys, V. Velikonis „Anykštai“ atsakytų per vieną darbo dieną, o jeigu keturios ar daugiau, – per penkias. Šiuo atveju įsigaliotų punktas apie duomenų kaupimą ir rinkimą.

Deja, atsakymo apie sudraskytas avis V. Velikonis „Anykštai“ nepateiks nei per vieną, nei per penkias dienas. Mat direktorė J. Banienė savo apraše nurodė punktus, kokiais atvejais informacija žiniasklaidai nėra teiktina ir sudraskytos avys atitinka net kelis jos įvardintus neteiktinus punktus.
Informacija, pasak J. Banienės, yra neteiktina, jeigu „sudaro valstybės, tarnybos, profesinę, komercinę arba banko paslaptį“. Nežinau, kiek pati J. Banienė žino valstybės ir banko paslapčių, bet faktas, jog avių sudraskymas, kaip ir avių turėjimas, gali (net privalo) būti priskirtas komercinei paslapčiai. Ir čia ne tik ūkininkų, bet ir vilkų komercinė paslaptis! „Kiek pajėgiau, tiek sudraskiau! Ne tavo suknistas reikalas!“ – bet kuriam šmigelskui atrėš bet kuris vilkas.

Jeigu sudraskytų avių bus daugiau nei trys, į žurnalisto klausimą nedera atsakyti dėl punkto, jog „tai būtų susiję su neproporcingai didelėmis darbo ir laiko sąnaudomis“. Sakysit, ir iki penkių suskaičiuoti nėra sunku. Gal. Bet tai subjektyvu. Ir čia jau net neironizuoju. Kas pasvers, kurios laiko sąnaudos, atsakant žurnalistui, yra proporcingos, kurios – neproporcingos. Paskaičius tvarką iki šio punkto, mane apėmė siutas. Laiko sąnaudos… Prirašėte savo tvarkoje pievų, o kalbate apie laiko sąnaudas. Vietoj to, kad V. Velikonis V. Šmigelskui atsakytų – vakar Skiemonių seniūnijoje vilkai sudraskė tris avis, – jis keliaus pas J. Banienę pasišneketi, kaip „Anykštai“ pateikti atsakymą, o paskui raštu, patvirtindamas elektroniniu parašu, atrašys „tris“. Direktore, Jūs tikrai nebeturite su kuo pasikalbėti?

Per tą pyktį susipainiojau. Neatsakys man V. Velikonis, neatsakys… Su direktore Žemės ūkio skyriaus vedėjas kalbėsis apie tai, kuriuo jos aprašo punku remiantis neatsakyti. Jeigu paklausiu, „ar pastarosiomis dienomis Anykščių rajone buvo registruota vilkų išpuolių prieš naminius gyvūnus?“, drąsiai bus galima nurodyti, kad „prašymo turinys yra nekonkretus“, arba kad „tas pats pareiškėjas pakartotinai prašo tos pačios informacijos“. Sakysit, kvailai kabinėjuosi? Valdininkai juk turėtų suprasti, kad prieš savaitę pastarosios dienos buvo kitos nei vakar? Baikit, nemanau! Kam tada tas punktas apie atsisakymą pateikti informaciją, kai „tas pats pareiškėjas pakartotinai prašo tos pačios informacijos“. Apie ką čia? Kodėl? Kažkas iš mūsų (o gal iš „Delfio“ ar LRT) kas pusvalandį skambinėja J. Banienei ir vis klausia, kiek kainuoja apelsinai? Nuo ko čia sergančio alzheimeriu ar senatvine demencija direktorė saugosi?

Savivaldybė gali atsisakyti pateikti informaciją, jeigu „informacija nėra būtina, siekiant teisėto tikslo.“ Šitas punktas yra logikos perlas! Čia aš suprantu, kad su valdininkais be advokato kalbėtis nebegaliu. „Laba diena, gerbiama Direktore. Čia gerbiamas Šmigelskas skambina. Norėčiau, jog su jumis, gerbiama, pakalbėtų mano gerbiamas advokatas“, – kažkaip taip nuo šiol turėtų prasidėti mudviejų su direktore pokalbiai. Dėl tikslo teisėtumo ir pats galiu bandyti aiškintis, bet dėl būtinumo „siekiant teisėto tikslo“, argumentus vargu ar galėčiau rasti. Ar man būtina parašyti, kiek avių papjovė vilkas? Ar apskritai būtina minėti vilkus ir avis? Lyg ir ne. Tekstas galėtų skambėti kaip nors neutraliau, pvz.: „Po nakties viename Anykščių rajono kaime rasta daugybė kruvinų kūnų!“ Ir vilkas sotus, ir valdininkai nepervargę.
Savivaldybė gali atsisakyti pateikti informaciją, jeigu „nėra aišku, ar informacijos teikimo prašymą pateikė tinkamas subjektas, t. y. žurnalistas ar kitas viešosios informacijos rengėjas ir skleidėjas.“

Prie šios valdžios visi žurnalistai yra netinkami subjektai! Stopudovai.
Kalbant rimčiau, nors lyg ir palikta telefoninės užklausos galimybė, tačiau jeigu kažkurią dieną kažkuris valdininkas nuspręs, kad esu „netinkamas subjektas“, kokiu būdu aš jiems įrodysiu, kad esu tinkamas? Pagal dabartinę tvarką be išankstinės registracijos pas rajono vadovus brautis negaliu, o iš anksto registruotis taip pat negaliu, nes iš kur jie žino, kas aš toks. Gal aš dirbu nebe redakcijoje, o Užunvėžio zakristijonu? Tiesa, į Užunvėžio zakristijono užklausas valdininkai taip pat turi atsakyti, bet su zakristijonu jie kalbėtų kitaip, nei su žurnalistu. Tikiuosi, kad kaip su žmogumI, o ne kaip su žmOgum.

Redaktorė, žinoma, galėtų direktorei nusiųsti raštą, patvirtinantį, kad aš dirbu UAB „Anykštos redakcijai“. Bet turbūt redaktorei reikėtų pridėti akcininkų patvirtinimą, kad ji yra redaktorė. Na, ir dar vienos kitos pažymos iš Registrų centro, Mokesčių inspekcijos, „Sodros“, parapijos tarybos ir pan. reikėtų. Žodžiu, problemą išspręsti įmanoma. Klausimas, o dėl kokių priežasčių tą problemą reikėjo sukurti?

P. S.
Dėl J. Banienės aprašo valdininkai ir pati direktorė turės daugiau darbo, žurnalistai – daugiau rūpesčių, avių augintojai ir visi kiti „Anykštos“ skaitytojai – mažiau informacijos. Tik vilkai išloš… Jiems tai jau informacijos sklaida tikrai nėra reikalinga.

The post Apie avių skaičiavimo tvarką, netinkamus subjektus ir teisėtus tikslus (Rievės. 2025-01-24) appeared first on Anyksta.lt.

Žurnalistas patyrė infarktą.

Portalas 15min.lt paskelbė publikaciją „Laiku Anykščių ligoninėje pagalbos negavusio vyro žmona pati diagnozavo: „Mano vyras patyrė infarktą“, kurioje rašoma apie visą „Anykštos“ redakciją sukrėtusią netikėtą žinią – redakcijos žurnalistas Vidmantas Šmigelskas patyrė infarktą.

Kaip sakė šiame straipsnyje cituojama „Anykštos“ vyr. redaktorė Gražina Šmigelskienė, pati „Anykšta“ temos, kaip buvo bandoma suteikti medicininę pagalbą  V. Šmigelskui, nenagrinės, siekiant nesupainioti viešųjų ir privačių interesų ir dėl kitų suprantamų etinių priežasčių, todėl dalinamės kolegų paskelbtu straipsniu.

***

Laiku Anykščių ligoninėje pagalbos negavusio vyro žmona pati diagnozavo: „Mano vyras patyrė infarktą”

Jurgita Lieponė, 15min.lt

Per pykčius ir su reikalavimais suteikti pagalbą – tik taip anykštėnų šeimai pavyko pasiekti, kad sunegalavęs vyras būtų pervežtas į Panevėžio ligoninę. Įtarimai, kad didelis krūtinės skausmas ir padidėjusi troponinų koncentracija signalizuoja apie infarktą – pasitvirtino. „Taip, infarktą aš diagnozuoju geriau nei Anykščių ligoninės medikai“, – su apmaudu teigia Anykščiuose gyvenanti Gražina Šmigelskienė, kelias valandas reikalavusi, jog jos vyrui Vidmantui būtų suteikta pagalba.

Apie tai, kas nutiko Anykščių, o vėliau – ir Panevėžio ligoninėse, moteris pasidalino socialiniame tinkle.

Kalbėdama su 15min G.Šmigelskienė teigė, jog viešumu nesiekia keršto ar panašių dalykų, tačiau nori atkreipti dėmesį į tai, kas vyksta Anykščių ligoninėje.

G.Šmigelskienė vadovauja laikraščiui „Anykšta“, jos vyras – žurnalistas. Moteris sako, kad gyvenant mažoje bendruomenėje žmonės vieni kitus pažįsta.

„Aš galėjau nutylėti, nes gyvenu toje bendruomenėje. Dabar teisėjai, mokytojai komentuoja mano įrašą, kurie susidūrė su panašiais dalykais, su laiku nediagnozuotomis ligomis. Bet jie nekėlė problemų, nes medikų paslaugų juk reikės ir ateityje.

Tačiau jei medikai taip elgiasi su mumis, kuriuos pažįsta, tai kaip jie elgiasi su į ligonine atvykusia močiute iš kaimo, su vienišu žmogumi, kurio niekas neatlydėjo, kurio niekas nepažįsta ir kuris nelabai sklandžiai kalba? Kas laukia tokio žmogaus?“ – retoriškai klausė G.Šmigelskienė.

Iš ryto išvežė su greitąja

Kaip pasakojo G.Šmigelskienė, pirmadienio rytą, pablogėjus sveikatai, jos vyras V.Šmigelskas iš namų greitosios pagalbos automobiliu nuvežtas į Anykščių ligoninę. Sunerimti dėl sveikatos privertė visą parą besitęsiantys skausmai širdies plote, o antroje dienos pusėje skausmas tapo nepakeliamas.

„Troponiną kraujyje matydami gydantys daktarai nesiteikė Vidmantui net pasakyti, apie ką tai signalizuoja. Pranešė, kad elektrokardiograma gera, vienas tyrimo rodmuo blogas, todėl tyrimą kartos“, – pasakojo G.Šmigelskienė.

Kadangi seniau vyras buvo patyręs stuburo traumą, gali būti, kad tai ir sukėlė skausmą. Nurimęs, kad rezultatai gana neblogi, V.Šmigelskas nusipirko kavos ir išėjo į lauką parūkyti.

„Jis juk nežinojo, kad negalavimas susijęs su širdimi, kad rūkymas gali dar labiau pakenkti“, – kalbėjo G.Šmigelskienė. Tačiau sugrįžęs į antrąjį ligoninės aukštą krūtinėje pajuto didžiulį skausmą.

„Tada nuslinko prie seselių posto. Šios suleido nuskausminančiųjų, bet vaistai jau nebepadėjo. Man paskambino jau vaitodamas, jis šaukė balsu“, – sakė G.Šmigelskienė.

Paskambino ligoninės vyr. gydytojui

Moters teigimu, gydytojai į situaciją sureagavo tik tuomet, kai ji paskambino ligoninės vyr. gydytojui Daliui Vaiginui: „Savo ausimis girdėjau, kaip vyr. gydytojas susisiekė su skyriumi, kaip kalbėjo apie šimtus kartų padidėjusį troponiną.

Deja, daktarų reakcija pasibaigė Vidmanto perkėlimu į reanimaciją. Tačiau ir tai buvo padaryta tik tuomet, kai atėjau į ligoninę ir kone pakėliau skandalą bei ėmiau egzaminuoti, kokiomis dar ligomis (išskyrus infarktą) sergant išsiskiria troponinas.“

G.Šmigelskienė išsako priekaištus Anykščių ligoninės gydytojai Gražinai Vasiliauskienei, intensyvios terapijos skyriaus vadovui Viliui Januškai. Moters teigimu, medikai aptakiai kalbėjo apie neuralgiją, tyrimų kartojimo algoritmus, tačiau abu neatpažino miokardoinfarkto požymių.

„Juos įžvelgiau net aš, ne medikė, o tik kadaise Vilniaus universitete ketverius studijų metus vieną dieną per savaitę Santarose ruošta būti karo sesele. Žurnalistikos studentėms tai buvo privaloma.

Gydytojai tvirtino, kad greičiausiai taip skauda… Na, jie dar nežino nuo ko, o juo labiau pirminės diagnozės negali sakyti Vidmantui. Kad negąsdintų“, – medikais stebėjosi G.Šmigelskienė.

Tyrimų atsakymų nedavė

Iš Anykščių ligoninės intensyviosios terapijos skyriaus vadovo V.Januškos Gražina su vyru iš karto prašė gražiuoju, o vėliau ėmė reikalauti pakartoto tyrimo rezultatų bei kardiogramos, tačiau nei vieno, nei kito gauti taip ir nepavyko.

„Troponino išaugusį skaičių Januška man… padiktavo. Ačiū, kad nors paskolino tušinuką. Nuodėmingai spėju taip trinami įrodymai, jei vyktų teismas.

Nors sveikatos tyrimai yra asmens duomenys, kurie privalo būti pateikti pacientui, tačiau reanimacijos skyriaus vedėjas Vidmantui ir man prašant nurodė, kad šiuos tyrimus pateiks tik jei bus įteiktas ligoninės vyr. gydytojui prašymas raštu. Tačiau per tris dienas, nes toks nustatytas epikrizės rašymo terminas.

Girdite? Per tris dienas gresiant infarktui, kai gyvybei lemiamos yra pirmosios trys valandos“, – piktinosi G.Šmigelskienė.

Siūlymas – ieškoti Vilniuje pažįstamų gydytojų

G.Šmigelskienė rašo, kad situacija buvo sudėtinga: „Praktiškai per jėgą, sekiodama iš paskos ir vos ne tampydama už chalato, išklausiusi patarimų ieškoti Vilniuje pažįstamų daktarų ir pačiai ten vežti, kaip įtariamą, patyrusį infarktą žmogų savo automobiliu bei pasakojimų su neslepiama šypsena, kad Panevėžyje su tokiais tyrimais Vidmanto niekas net nepriims, per gerą valandą vis tik užspaudžiau reanimacijos skyriaus vedėją iškviesti greitąją iš Panevėžio.“

Greitosios pagalbos medikų teko laukti daugiau nei dvi valandas, nors abu šiuos miestus skiria tik 60 kilometrų atstumas. Moteris svarsto, kad galbūt iš karto greitosios pagalbos automobilis nė nebuvo iškviestas, o gal medikai turėjo skubesnių iškvietimų.

„Tuomet išklausiau dar vieną ironišką tiradą, kad aš diagnozuoju už Anykščių ligoninę. Šį kartą iš Panevėžio gydytojos. Matyt, kolegos iš Anykščių, susisiekę su panevėžiečiais, nepagailėjo komplimentų mano adresu.

Tikrai taip! Infarktą aš diagnozuoju geriau už Anykščių ligoninės gydytojus. Jei tik galėsiu išgelbėti žmogaus gyvybę, taip darysiu ir toliau. Tegul tik mane Anykščių daktarai kviečiasi į konsiliumą“, – ironizavo G.Šmigelskienė.

Pašnekovė akcentuoja: jos vyrui reikėjo tokių medicinos paslaugų, kurios teikiamos tik tretinio lygio ligoninėje. Tokią teisę – prašyti tretinio lygio paslaugų – pacientas turi.

G.Šmigelskienė net siūlėsi sumokėti už medikų iškvietimą, jei jis pasirodys nepagrįstas.

Tačiau moters įtarimai dėl vyro ligos pasitvirtino – apie 22 val. Panevėžio ligoninėje jam diagnozuotas infarktas, medikai į pagrindinę kraujagyslę įstatė stentą.

„Kas galite, pasimelskite už jo sveikatą“, – socialiniame tinkle rašė G.Šmigelskienė.

Tarpusavio karai pasiekė nužmogėjimo lygį?

Pasak moters, keturias valandas „grumiantis“ su Anykščių gydytojais jai susidarė įspūdis, kad tarpusavio medikų karai bei karai su vyr. gydytoju D.Vaiginu ligoninėje jau yra pasiekę tokį neregėtą cinizmo ir nužmogėjimo lygį, kad gyvybė yra nebesvarbi.

„Iki šiol mano pozicija dėl Anykščių ligoninės uždarymo buvo nuosekli ir niekuomet nesikeitė. Džiaugiausi, kad ši ligoninė yra, Anykščių medikai man, mano artimiesiems ir pažįstamiems ne kartą padėjo ir gelbėjo. Ačiū jiems už tai. Kas gero padaryta, atsimenu ir nepamiršiu.

Tačiau neatpažinti infarkto požymių, laukti, kol atvežtam su greitąja į ligoninę žmogui infarktas iš tiesų įvyks, delsti leisti pasinaudoti paciento teise kreiptis pagalbos į tretinį lygį yra jau nusikalstama.

Esu pervargusi. Tačiau džiaugiuosi radusi savyje stiprybės užgniaužti norą tiesiogine prasme įsisegti šitiems ,,daktarams“ į atlapus“, – sakė G.Šmigelskienė.

Laukia ilgas gydymas

Savo vyrą, gulintį ligoninės reanimacijos skyriuje, G.Šmigelskienė aplankė antradienį. Anot jos, vyras sunkiai kallba, jo sveikatos būklė sudėtinga, neaiškios ir pasekmės. Aišku tik tai, kad laukia ilgas gydymas.

Jei organizmas priims stentą, tada bus sprendžiama dėl kitų kraujagyslių praplėtimo. Anot pašnekovės, jos vyras patyrė didelį infarktą.

Moteris sako neabejojanti, kad pasekmės galėjo būti ne tokios skaudžios, jei pagalba būtų suteikta laiku.

Su ligoninės vadovu susisiekti nepavyko

15min antradienį nepavyko susiekti su Anykščių ligoninės vyr. gydytoju Daliumi Vaiginu. Kaip kelis kartus skambinant informavo vyr. gydytojo telefonu atsiliepusi darbuotoja, D.Vaiginas užsiėmęs ir kalbėti negali.

Klausimai jam išsiųsti elektoriniu paštu, tačiau į laišką D.Vaiginas neatsakė.

15min taip pat komentaro paprašė Sveikatos apsaugos ministerijos. Gavę atsakymus tekstą papildysime.

***

„Anykštos“ vyr. redaktorės Gražinos Šmigelskienės komentaras iš „Facebook“:

„Šiandien Vidmantą ištiko infarktas. Iš ryto su greitaja iš namų jis buvo nuvežtas į Anykščių ligoninę dėl parą trunkančių skausmų širdies plote. Antroje dienos pusėje skausmas tapo nepakeliamas. Panašu, kad ligoninėje jį ištiko infarktas.

Troponiną kraujyje matydami gydantys daktarai nesiteikė Vidmantui net pasakyti ką tai signalizuoja. Pranešė, kad elektrokardiograma gera, vienas tyrimo rodmuo blogas, todėl tyrimą kartos. Kadangi jo yra senovėje traumuotas stuburas, taigi gal tas stuburas dabar ir skauda.

Apsiraminęs, kad rezultatai visai nieko, Vidmantas nusipirko aparatinės kavos ir kaip visada išėjo parūkyti. Sugrįžęs laiptais į antrąjį ligoninės aukštą pajuto didžiulį skausmą. Tada nuslinko prie seselių posto. Šios suleido nuskausminančiųjų. Vaistai jau nebepadėjo.

Man paskambino jau vaitodamas.

Gydytojai reagavo tik tuomet, kai paskambinau vyr. gydytojui D. Vaiginui. Savo ausimis girdėjau, kaip vyr. gydytojas susisiekia su skyriumi, kaip kalba apie šimtus kartų padidėjusį troponiną.

Deja, daktarų reakcija pasibaigė Vidmanto perkėlimu į reanimaciją. Tačiau ir tai buvo padaryta tik tuomet, kai atėjau į ligoninę ir praktiškai pakėliau skandalą bei ėmiau egzaminuoti prie kokių dar ligų išsiskiria troponinas.

Gydžiusi gydytoja Vasiliauskienė, bei reanimacijos skyriaus vadovas Januška kažką aptakiai suokė apie galimą neuraligę, tyrimų kartojimo algoritmus, tačiau abu neatpažino miokardo infarkto požymių, kuriuos įžvelgiau net aš, ne medikė, o tik kadaise Vilniaus universitete ketverius studijų metus vieną dieną per savaitę Santarose ruošta būti karo sesele. Žurnalistikos studentėms tai buvo privaloma. Gydytojai tvirtino, kad greičiausiai taip skauda …na, jie dar nežino nuo ko, o juo labiau pirminės diagnozės negali sakyti Vidmantui. Kad negąsdintų.

Iš gydytojo Januškos jau abiems drauge prašant gražiuoju, o vėliau ir reikalaujant, mums taip ir nepavyko gauti nei pakartoto tyrimo rezultatų, nei padarytų elektrokardiogramų. Troponino išaugusį skaičių Januška man… padiktavo. Ačiū, kad nors paskolino tušinuką. Nuodėmingai spėju taip trinami įrodymai, jei vyktų teismas.

Nors sveikatos tyrimai yra asmens duomenys, kurie privalo būti pateikti pacientui, tačiau reanimacijos skyriaus vedėjas Vidmantui ir man prašant nurodė, kad šiuos tyrimus pateiks tik jei bus įteiktas ligoninės vyr. gydytojui prašymas raštu. Tačiau per tris dienas, nes toks nustatytas epikrizės rašymo terminas.

Girdite? Per tris dienas gresiant infarktui, kai gyvybei lemiamos yra pirmosios trys valandos!

Praktiškai per jėgą, sekiodama iš paskos ir vos ne tampydama už chalato, išklausiusi patarimus ieškotis Vilniuje pažįstamų daktarų ir pačiai ten vežti patyrusį infarktą žmogų savo automobiliu, bei pasakojimų su neskepiama šypsena, kad Panevėžyje su tokiais tyrimais Vidmanto niekas net nepriims, per gerą valandą vis tik užspaudžiau Reanimacijos skyriaus vedėją iškviesti greitąją iš Panevėžio.

Nežinau, kiek trunka skambinimas į Panevėžio ligoninę, bei sprendimų priėmimas, tačiau renimobilis atvyko daugiau nei po dviejų valandų. Sakyčiau, kaip 60 kilometrų atstumui neblogas greitis.

Tuomet išklausiau dar vieną ironišką tiradą, kad aš diagnozuoju už Anykščių ligoninę. Šį kartą iš Panevėžio gydytojos. Matyt kolegos iš Anykščių, susisiekę su panevėžiečiais, nepagailėjo komplimentų mano adresu.

Tikrai taip! Infarką aš diagnozuoju geriau už Anykščių ligoninės gydytojus. Jei tik galėsiu išgelbėti žmogaus gyvybę taip darysiu ir toliau. Tegul tik mane Anykščių daktarai kviečiasi į konsiliumą.

22 valandą sužinojau – Vidmantui Panevėžio ligoninėję nustatytas infarktas. Į pagrindinę kraujagyslę įstatytas stenas. Jis tyliai, bet kalba.

Kas galite, pasimelskite už jo sveikatą.

Keturias valandas grumiantis su Anykščių daktarais susidarė įspūdis, kad tarpusavio medikų karai, bei karai su D. Vaiginu, ligoninėje jau yra pasiekę tokį neregėtą cinizmo ir nužmogėjimo lygį, kad gyvybė yra nebesvarbi.

Iki šiol mano pozicija dėl Anykščių ligoninės uždarymo buvo nuosekli ir niekuomet nesikeitė. Džiaugiausi, kad ši ligoninė yra, Anykščių medikai man, mano artimiesiems ir pažįstamiems ne kartą padėjo ir gelbėjo. Ačiū jiems už tai. Kas gero padaryta, atsimenu ir nepamiršiu.

Tačiau neatpažinti infarko požymių, laukti kol atvežtam su greitąja į ligoninę žmogui infarktas iš tiesų įvyks, delsti leisti pasinaudoti paciento teise kreiptis pagalbos į tretinį lygį yra jau nusikalstama.

Atsiprašau už klaidas. Esu pervargusi. Tačiau džiaugiuosi radusi savyje stiprybės užgniaužti norą tiesiogine prasme įsisegti šitiems ,,daktarams” į atlapus.“

Šiandien Vidmantas jaučiasi geriau

Trečiadienio rytą Gražina kolegoms pasidžiaugė: ,,Šį rytą Vidmantas jaučiasi kur kas geriau. Jį iš reanimacijos perkelia į bendrąją palatą.”

,,Esame labai dėkingi visiems, išreiškusiems palaikymą, padėjusiems darbais ir malda. Ačiū pasidalijusiems savo patirtimis ir išgyvenimais dėl panašiose situacijose atsidūrusių artimųjų. Ši istorija atvėrė mūsų mažos bendruomenės skaudulius. Esu įsitikinusi, niekam nereikia apie tokius dalykus tylėti jau vien todėl, kad priežastys būtų šalinamos. Mus nustebino žmonių gerumas ir atjauta, siūloma pagalba pasinaudoti turimais ryšiais, pažįstamų gydytojų telefonais ir konsultacijomis, kad Vidmantas gyventų. Negaliu išvardyti visų žmonių, kurie netikėtai pasiūlė pagalbą. Paminėsiu ryškiausius atvejus. Pavyzdžiui, ankstų antradienio rytą rajono Tarybos narė, svėdasiškė Sonata Veršelienė paskambino ir paklausė ar nereikia manęs nuvežti į Panevėžio ligoninę įtraukė į Vidmanto gelbėjimo programą Panevėžio Prekybos, pramonės ir amatų rūmus. Tegul nenuskamba sentimentaliai, tačiau verkiau, kai šių rūmų generalinis direktorius Visvaldas Matkevičius pasisiūlė pasitikti prie ligoninės ir jei reikės – nešioti Vidmantui lauknešėlius. Verkiau ir gavusi kolegės, ,,Panevėžio kraštas” redaktorės Liminos Matelienės siūlymą persikraustyti pagyventi į jos namus, būti arčiau ligoninės, kol situacija tebėra įtempta. Ačiū vertingus ryšius siūliusiam Anykščių rajono merui Kęstučiui Tubiui. Nors žmogišką jo veidą ištikus nelaimei esu mačiusi ir anksčiau, tačiau šis mero dėmesys jaudina. Nevardysiu draugų, kolegų, giminaičių paramos. Kas mes būtume be jų? Visiems linkėjimus siunčia ir labai dėkingas už pagalba yra Vidmantas”, – kalbėjo Gražina. ,,O apie Panevėžio ligoninę tik geriausi žodžiai. Vidmantui atlikta procedūra reikalavo aukščiausios klasės meistriškumo. Jeigu ten jis būtų nuvežtas iš karto… Bet, deja, pasirinko Anykščių ligoninę…” – sakė redaktorė.

The post Portalas 15min.lt: „Laiku Anykščių ligoninėje pagalbos negavusio vyro žmona pati diagnozavo: „Mano vyras patyrė infarktą“ ( papildyta) appeared first on Anyksta.lt.

antčiužinis

The post Apie paštą, laikraštį ir vilnų karšyklą appeared first on Anyksta.lt.

Plačiai nuvilnijo Povilo Vanago ir Margaritos Drobiazko šokio Sočyje atgarsiai. Šokėjai apkaltinti Lietuvos išdavimu, Prezidentas iš jų atėmė ordiną.  Prisimenat penkiakovininkės Donatos Rimšaitės istoriją? 2011 metais ji priėmė Rusijos pilietybę ir varžybose ėmė dalyvauti po šios šalies vėliava. D.Rimšaitę vadinome Lietuvos išdavike ir jos poelgiu piktinomės. Bet juk ir maskvietė M.Drobiazko pasielgė analogiškai – išdavė savo šalį, priėmusi Lietuvos pilietybę tik tam, kad galėtų startuoti olimpinėse žaidynėse.

Šokiai ant ledo – sporto šaka, kurioje Lietuva taiko Tarptautinio olimpinio komiteto išdūrimo praktiką ir tuo didžiuojasi. Po M.Drobiazko turėjome dar vieną Lietuvos piliete tapusią šokėją Isabellą Tobias. Laimei, toks pižonizmas neapėmė  kitų sporto šakų, o juk galėjome natūralizuoti ketvertą Rusijos biatlonininkų, visą estafetės komandą, sunkiai galinčią prasimušti į šios šalies rinktinę. Ir kariautų tokie „mūsų šalies“ piliečiai, gal net Lietuvos Respublikos Prezidento ordinais apdovanoti, dabar ties Chersonu. Žinoma, ne „benderovcų“ pusėje.

Lietuvos „lžepilietė“ M.Drobiazko ir lietuvių kilmės P.Vanagas susituokė, gyvena Maskvoje, sukasi tarp Rusijos pramogų žvaigždžių, Rusijoje uždirba pinigus. P.Vanagas žmonos nesulietuvino, atvirkščiai – pats įleido šaknis M.Drobiazko tėvynėje, kurią, mano supratimu, ji yra išdavusi. Nesuprantu, kodėl turėtų Vanagų šokis Kremliaus žmonėms mus stebinti. Natūralu. Pragmatiški žmonės toliau žengia jiems patogiausia kryptimi.

Birutės Petrikytės dainavimas Baltarusijos Vitebsko mieste, festivalyje „Slavianskyj Bazar“, – toks įdomesnis veiksmas, kurį vainikavo dainininkės interviu Erikai Švenčionienei. Pastaroji, megzdama „broliškus santykius“ su Baltarusija ir Rusija, regis, sąmoningai prašosi į Algirdo Paleckio kamerą. B.Petrikytė galbūt adekvačiai neįvertino savo dainų Vitebsko festivalyje pasekmių, galbūt išgyveno dėmesio Lietuvoje  badą, juk savo šalyje ji daugiatūkstantinės auditorijos jau dešimtmečius nėra surinkusi. Tačiau nesvarbu, kas ją skatino džiuginti Aliaksandą Lukašenką, –  man tas jos poelgis buvo labai neskanus. Koncertuoti savo klasės susitikime jos nekviesiu. Ir Vanagų savo baliuose nenorėčiau matyti. Tegul sau skraido jie aplink Nalčiką ir Kazanę.

Kai kažkuris pirmasis iš didžiųjų nuomonės formuotojų „Slavianskyj Bazar“ palygino su Naisiais, o Ramūną Karbauskį su Vladimiru Putinu, ironiškai šyptelėjau: „šaunuolis autorius“. Bet žiūriu – čia ne atsitiktinis marazmas, o bendra dešiniųjų įtakos formuotojų tendencija. Net Skirmantas Malinauskas, dirbęs Sauliui Skverneliui, kai šis dirbo R.Karbauskiui, „Facebook“-e daro šaltibarščius iš Drobiazko, Karbauskio, Putino ir Tarasovo.

„Čiuožti Sočyje, kai greta krenta raketos, reikia tikrai didelės meilės Putinui ir jo orkams.

Važiuoti į festivalį, kuris iš esmės yra vienos partijos reklaminis šou (beje, partijos, kuri vienintelė nepasirašė susitarimo dėl gynybos ir kurios atstovas vienintelis nepalaikė rezoliucijos, smerkiančos Lukašenkos režimą po lėktuvo užgrobimo), reikia labai mylėti Karbauskį ir Agrokoncerną“, – „Facebook“-e rašo S.Malinauskas.

Visai nenoriu, kad Kęstutis Tubis taptų Anykščių rajono meru. Matau daugybę jo trūkumų, bijau, kad jis, tapęs rajono vadovu, pradės naują karą su „Anykšta“. Siekiant, kad K.Tubis nebūtų išrinktas meru, reikėtų pradėti K.Tubį tapatinti su V.Putinu? Ir dar visus kitus baidyti, nuolat pabrėždamas, kad jeigu tu dalyvausi krikštynose ar pakasynose, kuriose dalyvaus K.Tubis, vadinasi, tu remi Rusijos orkus ir prisidedi prie Ukrainos vaikų žudymo. K.Tubis yra R.Karbauskio Lietuvos valstiečių ir žaliųjų partijos Anykščių skyriaus pirmininkas. Taigi, jo sąsajos su R.Karbauskiu nepalyginamai aiškesnės nei R.Karbauskio su V.Putinu. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Anykščių skyriaus pirmininko pavaduotojas yra Anykščių kūno kultūros ir sporto centro sunkiosios atletikos treneris Algirdas Ananka. Kūno kultūros ir sporto centrui vadovauja A.Krikščiūnas. Norit pasakyti – čia atsitiktiniai dalykai? Nesąmonė, atsitiktinumų nebūna. A.Krikščiūnas per A.Ananką, K.Tubį ir R.Karbauskį yra tiesiogiai susijęs su V.Putinu. Net, sakyčiau, jis pats yra beveik V.Putinas! Visi, kas nepritaria nekaltų kūdikių žudynėms, privalo baikotuoti autoservisus, kirpyklas ir siuvyklas, jeigu jose dirba asmenys, kurių vaikai lanko Anykščių kūno kultūros ir sporto centro treniruotes!

P.S. Jolki palki! Parašęs šį tekstą prisiminiau, kad aš ir A.Krikščiūnas tuo pat metu gretimose kaimo mokyklose dirbome „fizirukais“. Ir mudviejų ūgis panašiai toks pat, kaip ir V.Putino. Taigi išeina, kad skaitydami šį tekstą jūs taip pat remiate V.Putiną. Greitai atskaitykite atgal!      

The post Šaltibarščiai iš Drobiazko, Karbauskio, Putino ir Tarasovo appeared first on Anyksta.lt.

Po Eligijaus Masiulio išteisinimo tikinčių, kad, jeigu teismas pasakė, jog žmogus yra nekaltas, tai taip ir yra, liko mažai. Ir atvirkščiai – jeigu teismas žmogų (net jeigu jis ir, atsiprašant, politikas) nuteisė,  nebereiškia, kad jis nusikaltėlis. Taigi, K.Tubis, kaip jo byla besibaigtų, kelią į  Anykščių mero postą pradeda lyg nuo švaraus, raundapu nupurkšto lauko.

Kaip ir prognozavau, K.Tubis tapo „valstiečiu“, šios partijos Anykščių skyriaus pirmininku ir iš karto visuotiniame narių susirinkime buvo iškeltas kandidatu į rajono merus.

K.Tubis oficialiai partinis iki tol nebuvo, tačiau formalizuotas partiškumas, mano galva, nėra labai svarbus. Pradžioje jis ėjo su liberalais,  paskui su socialdarbiečiais. Šios partijos, švelniai tariant, nėra ideologiškai labai artimos. Nuo liberalų besisukdamas prie socialdarbiečių, K.Tubis dar buvo „pakibęs“ ties  Artūro Zuoko komanda. Bet po „refrešinimo“ persigalvojo. Žodžiu, buvęs ir galbūt būsimas Anykščių rajono meras yra ideologiškai atvirų pažiūrų. Labai atvirų…

K.Tubio „suvalstietėjimas“ pagrįstas abipusiu pragmatizmu. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderiui Ramūnui Karbauskiui reikėjo reanimuoti partijos Anykščių skyrių, o lyderiai, ypač kaimuose, nesimėto. Būtų buvęs griekas į partiją neimti savo rinkėją turinčio pulkininko.

Partinė platforma politikams yra būtina. Kai kas nors pabando pažaisti nepartinius, steigia visuomeninius komitetus. Ir K.Tubis  pabandė. Žinome, kuo tai baigėsi…  Rinkimai, aišku, yra visaliaudinė šventė, o  šventėms reikia pinigų. Daug pinigų. Pageidautina bent 100 tūkstančių.  Net ir švariai, STT neužkliūdamas ir susirinkęs gerą rinkimų biudžetą, liksi daug kam moraliai skolingas, įsipareigojęs. Partiniu būti yra ir saugiau, ir patogiau…  Tad suprantu aš „valstietį“ K.Tubį ir pateisinu.              

Ir rinkėjams, manau, jo kailio keitimas  nebus labai svarbus.  Man tik įdomu, kaip K.Tubis bandys atskirti „politizuotus STT veiksmus“ nuo „valstiečių“. Jis beveik atviru tekstu dėsto, kad tarnybos su juo susidorojo, nes vykdė politinį užsakymą.  Priminsiu, jog 2018-aisiais, kai tas „politinis užsakymas“ buvo priimtas, šalies valdžioje kaip tik buvo „valstiečiai“, o Vyriausybei vadovavo generolas Saulius Skvernelis. Kažkada S.Skvernelio ir K.Tubio antpečiai buvo analogiški, o jų kabinetai Generaliniame policijos komisariate buvo visai greta (iš tiesų, tai aš nežinau, kur buvo K.Tubio ir S.Skvernelio kabinetai: nė vienas iš minimų tuometinių generalinio komisaro pavaduotojų į darbą manęs nesikvietė). Sunku patikėti, kad specialiosioms tarnyboms nurodymus duoda Lukas Pakeltis. Nors nurodymus jis gal ir gali duoti, kad ir per  Saulių Rasalą. Bet abejoju, ar tarnyboms L.Pakeltis su S.Rasalu yra autoritetai. Kita vertus, jeigu jau tuo metu, kai R.Karbauskis buvo nominaliu valstybės vadovu, valstybės tarnybas galėjo pavaldyti ir Anykščių liberalai, –  kokio velnio jis sėdėjo tame kromelyje. Netvarka mūsų valstybėje buvo… Dabar juk geriau – dabar teismas savarankiškai ir objektyviai priėmė sąžiningą K.Tubį išteisinantį sprendimą.    

Kitas keistas kampas – amžius. Nauja mero kadencija baigsis 2027-aisiais, K.Tubiui tada eis 67-ieji. Priminsiu, kad 2015-2019-ųjų kadencijoje jaunas politikas K.Tubis deklaravo ir bandė įgyvendinti kelio jaunimui į valdiškus kabinetus atvėrimą. Gink Dieve, aš priekaištų dėl amžiaus neturiu. Ne krepšinio komandą ar meilužę renkamės. Kvailiu, tinginiu ar vagimi žmogus netampa tik peržengęs kažkokią amžiaus ribą. Pavyzdžiui, faktas, jog Anglijos karalienės vyriausias vaikas jau seniai pensininkas, netrukdo nei jai, nei vaikui būti žvaliems, adekvatiems ir darbingiems. Tačiau jeigu jau senolius pats labai nuvertini, dera žvilgtelėti ir į savo pasą.

Dabartinė rajono valdžia dažnai kaltinama neveiklumu, ryžtingumo trūkumu. Bet čia platesnė, atskira tema. Kita vertus, 2015-2019 ir 2019-2023 metų kadencijų Anykščių rajono valdžios savo gerus darbus galės prieš rinkimus „Anykštoje“ pasiskelbti už pinigus.  Nemokamai galiu priminti tik K.Tubio į Šeimyniškėlių piliakalnį nutiestą kelią ir nupirktą amfibiją.  Čia mano asmeninis bonusas.

P.S.

Tiems, kurie portale anyksta.lt norės atskleisti paslaptį, kad dabartinis Anykščių rajono meras Sigutis Obelevičius yra mano švogeris ir kad jau dabar stengiuosi jam padėti laimėti 2023 metų rinkimus, prisipažinsiu – iš tiesų manau, kad S.Obelevičius nėra blogiausias dalykas, kuris galėjo Anykščiams nutikti. Bet paprastai aš už konservatorius nebalsuoju. Nueitų švogeris pas „bebrus“, – garantuotai palaikyčiau!   

The post Apie pragmatizmą, sąmokslą ir pasą (Rievės, 2022-05-14) appeared first on Anyksta.lt.

The post Amfibija – šienapjovė – išsitatuiruos „Z“ raidę ir iš K.Šapokos seifo pasiėmusi pjautuvą, išeis nakčia šienauti Šventosios upės… appeared first on Anyksta.lt.